1 pastebėjimas nuo sofos
Anglija sužaidė vienas geriausių rungtynių šiame čempionate, bet vis tiek į finalą prasmuko tik dėl labai abejotino teisėjų sprendimo.
Šiose pirmenybėse Garetho Southgate'o komandai sudaromos tokios šiltnamio sąlygos, kokių neturi nė viena kita ekipa, tačiau šalia pilnutėlių „Wembley“ tribūnų ir beveik visų (6 iš 7) dvikovų Londone ji dar sulaukia ir malonių dovanėlių iš arbitrų.
Šiuo metu Anglija turi vieną talentingiausių komandų per visą istoriją ir tokios pašalinės bei skandalingos pagalbos jai tikrai nereikia. G.Southgate'o auklėtiniai puikiai žaidžia futbolą, čempionate jiems sekasi ir, tikėtina, kad danus būtų pramušę ir savo pačių jėgomis, bet... Dabar šį žygį į finalą visi prisimins tik dėl šeimininkams palankaus arbitro sprendimo – lygiai kaip ir prieš 55-erius metus, kai kinkas lemiamą akimirką prieš „Wembley“ galybę sudrebino šoninis sovietų teisėjas Tofikas Bachramovas, įskaitęs vieną prieštaringiausių įvarčių pasaulio futbolo istorijoje, po kurio anglai iškovojo vienintelį savo čempionų titulą.
2 pastebėjimas nuo sofos
Anglija buvo komanda, kuri „Euro 2020“ batalijose bene meistriškiausiai neleisdavo žaisti priešininkams ir iš jų atimdavo visus ginklus. Šį kartą sutiko varžovą, kuris buvo pasiruošęs žaisti pagal tokią pačią filosofiją. Visgi G.Southgate'as sėkmingai prisitaikė, priėmė labai teisingus sprendimus ir meistriškai reagavo.
Kai 30-ąją minutę Mikkelis Damsgaardas fantastišku baudos smūgiu pagaliau pramušė penkis mačus nuostabiai veikusią anglų gynybą, kapitonas Harry Kane'as dėjo rodomuosius pirštus prie smilkinių, o G.Southgate'as ragino vyrus nepamesti sveiko proto. Ir anglai nepasimetė bei labai greitai atsitiesė – jau po 8 minučių turėjo nuostabią progą, bet Raheemo Sterlingo smūgį iš kelių metrų atrėmė fantastiškai sužaidęs Kasperas Schmeichelis. Dar po akimirkos „Man City“ puolėjas jau neklydo ir po puikių H.Kane'o ir Bukayo Saka perdavimų privertė kamuolį į savo vartus pasiųsti danų kapitoną Simoną Kjaerą.
Nuo antrojo kėlinio žaidė tik viena komanda. Kita tiesiog kentėjo, bet vis tiek galėjo pasiekti išsvajotą finišą net ir tuščiu baku, jeigu ne policijos inspektorius iš Roterdamo.
Lūžio taškas
104 minutė. Pirmosios pratęsimo dalies pabaigoje R.Sterlingas įsiveržė į baudos aikštelę ir atsidūręs tarp Joakimo Maehle bei Mathiaso Jenseno krito. Vaizdo kartojimas parodė, kad kontaktas buvo labai silpnas arba jo išvis nebuvo, bet „Man City“ žvaigždės iš skausmo pervertas veidas teisėją įtikino. D.Makkelie stovėjo labai geroje pozicijoje, vos keli metrai nuo įvykio vietos, tad sprendimą priėmė nedvejodamas. Olandas dar išklausė kolegų mintis iš VAR kambario, bet baudinį patvirtino labai greitai, net nenuėjęs pažiūrėti situacijos pakartojimo. Šis nuosprendis nužudė dramaturgo plunksnos vertą danišką svajonę ir pasiuntė anglus į pirmą finalą Europos čempionatų istorijoje.
Didmeistrių partija
Vieną pusfinalį (1996 m. Europos čempionate) kaip futbolininkas ir dar du kaip treneris (2018 m. pasaulio čempionate ir 2019 m. Tautų lygoje) pralaimėjęs G.Southgatetas šį kartą klaidų nekartojo ir dirbo meistriškai.
Rungtynių pradžia vyko visiškai pagal jo scenarijų. Aktyviai mačą pradėję šeimininkai su savo Declanu Rice'u ir Kevinu Phillipsu dominavo aikštės viduryje, o danams sunkiai pavykdavo išeiti netgi į kontratakas.
Šiame čempionate savo atakos dešiniajame krašte anglai bandė Philą Fodeną, Jadoną Sancho ir B.Saka, bet šį kartą pasirinkdamas pastarąjį treneris nesuklydo. Londono „Arsenal“ talentas aktyviai dalyvavo anglams mušant pirmą įvartį.
G.Southgate'as labai gerai reagavo ir beveik visi jo sprendimai turėjo aiškią idėją – per pagrindinį laiką atliko vienintelį keitimą, į aikštę įmetęs Jacką Grealishą, tačiau jau po keliolikos minučių jį išėmė iš aikštės ir stiprino gynybą, kai reikėjo saugoti pergalę.
Pratęsimo pradžioje įleisti P.Fodenas ir Jordanas Hendersonas taip pat aiškiai siuntė žinią apie tai, jog anglai ir toliau norėjo išlaikyti aukštą tempą. Ir tai labai gerai veikė, nes Jannikui Vestergaardui kairėje akivaizdžiai trūko kvapo, o po keitimo dešiniajame gynybos krašte pasirodęs Danielis Wassas irgi buvo labai silpnas.
Kaspero Hjulmando keitimai, priešingai, danų žaidimo nestiprino, o net atrodė, kad ir silpnino. Ypač tai jautėsi išėmus nuvargusį, bet labai kietai kovojusį Thomasą Delaney. Po šio keitimo anglai pradėjo visiškai dominuoti viduryje.
Kiek keista, bet solidų mačą žaidę anglai pratęsimo pabaigoje jau patys pradėjo tempti laiką ir visiškai sustojo, bet M.Jenseną praradę ir keitimų neturėję danai būdami dešimtiese šturmo surengti neįstengė.
X faktorius
Stebint „La Liga“ pirmenybes skeptikams neretai iškelia diskusijas, ką Martinas Braithwaite'as veikia tokiame klube kaip „Barcelona“. Pažiūrėjus šį mačą klausimų kilti neturėtų. Puolėjas puikiai išnaudojo savo atletišką kūną, labai gerai valdė kamuolį, padėjo danams gintis ir neretai dažnai nusileisdavo į aikštės gilumą. Solidus mačas.
Prožektorių šviesoje
R.Sterlingas. Karjeros čempionatą žaidžiantis puolėjas stipriai prisidėjo prie abiejų anglų įvarčių – užspaudė S.Kjaerą pirmajame epizode ir talentingai niurktelėjo antrajame.
Kritiko strėlė
Jordanas Pickfordas. Anglijos vartininkas yra mažiausiai praleidęs vartų sargas šiame čempionate, tačiau pusfinalio mače atrodė labai nervingas ir neužtikrintas. Kai M.Damsgaardas baudos smūgiu pasiuntė kamuolį į vartus, J.Pickfordas galėjo sužaisti ir geriau. Smūgis virš sienelės buvo puikus, bet paleistas iš nemenkos distancijos ir skriejo nestipriai į kairę nuo vartų centro. Liverpulio „Everton“ vartininkui nepadėjo ir gana menkas ūgis (185 cm).
Reikia pripažint, kad šiame mače J.Pickfordui užtikrintumo ir ramybės trūko ne viename epizode, ypač žaidžiant kojomis ir bandant surasti komandos draugus palei šoninę liniją.
Nelaimėlis
Kasperas Schmeichelis. Danų vartininkas žaidė labai geras rungtynes, ne kartą gelbėjo danų sėdynes ir atrėmė skandalingą baudinį, bet pirmas prie jo vis tiek suskubo H.Kane'as ir „Leicester City“ vartininko svajonė pakartoti tėvo stebuklą subliuško.
Žmogus su švilpuku
38-erių Karibų jūroje esančioje Kiurasao saloje gimęs Danny Makkelie tapo centrine mačo figūra.
Iš pradžių atrodė, kad teisėjas priėmė panašias žaidimo taisykles, kaip ir pirmajame pusfinalyje švilpęs autoritetingas vokietis Felixas Brychas.
Geltonos kortelės ribą D.Makkelie kilstelėjo irgi aukštai, tad imtis šios priemonės teisėjui teko vos du sykius. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad ir pražangų, vertų kortelės, šiame mače buvo gerokai mažiau nei ispanų ir italų akistatoje.
H.Kane'o griuvimo situaciją baudos aikštelėje antrojo kėlinio pabaigoje išsprendė tiesiog meistriškai net be VAR pagalbos, bet kuo daugiau minučių tiksėjo, tuo D.Makkelie buvo sunkiau. Susidarė įspūdis, kad su įtampa ir fiziniu krūviu arbitras tvarkosi netgi sunkiau nei futbolininkai.
Šešios pridėtos minutės pusfinalyje esant lygiam rezultatui – švelniai tariant, keistas sprendimas. Dar keisčiau, kai leidžiama sužaisti septynias.
Svarbiausiu mačo epizodu tapęs baudinys į danų vartus – labai skystas, o teisėjo principingumas neiti pažiūrėti situacijos į VAR monitorių – apgailėtinas, ypač kai tokia smulkmena lemia kelialapį į finalą. VAR arbitrų klaidos netaisė, nes tai nebuvo akivaizdi klaida, bet pats teisėjas galėjo nueiti iki monitoriaus ir pasitikrinti, užuot arogantiškai vijęs įtūžusius danus iš baudos aikštelės. Ar D.Makkelie būtų taip pat principingai ir užtikrintai „Wembley“ stadione pasielgęs, jeigu toks pats epizodas būtų kilęs prie anglų vartų? Atsakymas visiems aiškus.
Dar viena svarbi detalė šiame epizode – papildomas kamuolys, tuo metu buvęs aikštėje per kelis metrus nuo tos vietos, kuriame R.Sterlingas atliko savo reidą. Jo teisėjas irgi „nepastebėjo“, nors taisyklės ir leidžia taip elgtis, jei jis netrukdo žaidimui. Lazerių spinduliai – vartininkui K.Schmeicheliui į akis mušant baudinį? Juos irgi pamatė tik akyli žiūrovai, bet ne arbitras.
Esmė tokia, kad visose šiose 50/50 situacijose D.Makkelie priėmė anglams palankius sprendimus. Komandai, kuri visą čempionatą ir taip žaidžia namuose.
Iki šio mačo „Euro 2020“ arbitrai buvo giriami už labai solidų darbą. Vienas jauniausių turnyro arbitrų, traukdamas anglus už ausų, tiesiog viską sudegino ir susidegino pats.
Intrigos/nuobodulio metras
95 proc. Ką čia vynioti į vatą – intriga ir antrajame mače buvo pasiekusi maksimumą. Galbūt norėjosi kiek konkurencingesnių danų, bet pramušti skandinavišką sieną „Premier“ lygos žvaigždėms sekėsi labai sunkiai ir tai kėlė intrigą iki pat pratęsimo vidurio.
Vibracija tribūnose
9/10. Tai buvo geriausia atmosfera šiame čempionate. „God Save the Queen“ prieš mačą skambėjo tiesiog fantastiškai, o baltos vėliavos su raudonu šv. Jurgio kryžiumi dominavo. Tiesa, daniškųjų Dannebrog su atvirkštinėmis spalvomis ir skandinaviškuoju kryžiumi netrūko taip pat, nors prieš dvikovą svečiai ir skundėsi, kad anglai danams išdalijo tik 8 tūkst. bilietų.
Skaičius
721 – J.Pickfordas praleido įvartį po 721 „sausos“ minutės, taip pagerindamas Anglijos visų laikų rekordą, kuris nuo 1966-ųjų priklausė legendiniam pasaulio čempionui Gordonui Banksui (720 minučių).
Žodis – ne žvirblis
„Tai buvo baudinys, kurio neturėjo būti, ir tai mane erzina labiausiai, – po mačo neslėpė danų strategas K.Hjulmandas. – Vienas dalykas yra pralaimėti rungtynes, bet pralaimėti taip yra ypač apmaudu. Šie vaikinai to nenusipelnė. Čempionatas mums baigėsi kartėliu.“
Istorijos nesuklastosi
55 anglų futbolo kančios metai baigėsi ir jie vėl pateko į didžiojo turnyro finalą. Per šį laiką įvyko 26 pasaulio ir Europos čempionatai, į septynis iš jų „Trys liūtai“ net nepateko.
Garso takelis
