1 pastebėjimas nuo sofos
Tai buvo tikras britiško futbolo vakaras. Ne tik dėl to, jog susitiko dvi seniausios pasaulio rinktinės, bet ir dėl viso mačo metu pliaupusio lietaus.
1872-aisiais Anglija ir Škotija sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes futbolo istorijoje. Jos pasibaigė be įvarčių. Praėjo 149 metai ir visa Anglija įsitikino, kad nelabai kas pasikeitė.
Futbolas ne visada būna teisingas, bet čia – ne tas atvejis. Į vartų plotą abi komandos pataikė po kartą, iš viso škotai smūgiavo 11 sykių, anglai – devynis. Iškalbinga, tiesa?
2 pastebėjimas nuo sofos
Prieš mačą buvo labai įdomu, kokį vienuoliktuką pasirinks Garethas Southgate'as. Strategas į aikštę leido visus tuos pačius vyrus, kurie nugalėjo kroatus (1:0), pakeisdamas tik abu krašto gynėjus.
Kraštus užėmė Reece'as Jamesas ir Luke'as Shaw, pakeitę išvis šįkart neregistruotą Kyle'ą Walkerį ir neįprastoje pusėje prieš kroatus žaidusį Kierraną Trippier. Toks sprendimas vargu ar signalizavo apie tai, kad abiejų auklėtinių žaidimou treneris liko nepatenkintas. Labiau tikėtina, jog permainos atliktos norint kraštuose įnešti dar daugiau intensyvumo.
Tuo tarpu traumas išsigydę rinktinės senbuviai Harry Maguire'as ir Jordanas Hendersonas palikti ant suolo, nes gynybos ir saugų grandys puikiai veikė ir pirmajame mače.
Sprendimas dėl gynėjų, akivaizdžiai nepasiteisino. Anglų kraštai buvo blankūs ir gavo nemažai spragilų nuo Andrew Robertsono ir netikėtai dešinėje išdygusio Scotto McTominay.
3 pastebėjimas nuo sofos
Škotų treneris Steve'as Clarke'as vieną savo universaliausių futbolininkų S.McTominay nuleido į gynybos trejeto dešinį kraštą, taip norėdamas sustiprinti gynybinius įtvirtinimus prieš Raheemą Sterlingą bei turėti žmogų, kuris galėtų pradėti atakas. Saugų linijos dešiniajame krašte žaidė bene silpniausias vienuoliktuko žaidėjas Stephenas O'Donnellas iš „Motherwell“, tad toks stratego sumanymas atrodė visiškai logiškas.
Škotai maloniai nustebino. Taip, anglai ilgiau žaidė su kamuoliu, mačo pabaigoje pamėgino surengti lengvą varžovų vartų apgultį, bet su ribotais resursais S.Clarke'as išspaudė maksimumą. „Tartano armija“ turėjo net keletą labai gerų galimybių, bet Che Adamsui ir Lyndonui Dykesui penktadienio vakarą vėl trūko sėkmės.
Lūžio taškai
Reikėtų išskirti du esminius epizodus, kurie stipriai galėjo pakeisti rungtynių tėkmę. 11-ąją minutę po kampinio visiškai laisvas Johnas Stonesas stipriai smūgiavo galva, tačiau kamuolys atsimušė į virpstą. Tai buvo bene vienintelė rimta škotų gynybos klaida per visą mačą.
62-ąją minutę jau Lyndonas Dykesas labai pavojingai atakavo šeimininkų vartus ir R.Jamesas galva apsigynė stovėdamas kone ant vartų linijos.
Didmeistrių partija
G.Soutghate'ui nereikėjo nei Europos futbolo sunkiasvorių testo. Užteko motyvuotų kaimynų.
Taktinėje dvikovoje Anglijos rinktinės strategas šiame mače gavo nuo savo oponento S.Clarke'o į vienus vartus. Škotas į „Wembley“ atvažiavo su labai aiškiomis idėjomis, kurių dauguma puikiai suveikė. G.Southgate'as priminė arogantišką anglų džentelmeną, kuris iki galo tikėjo, jog individualus meistriškumas vis tiek paims viršų. Nepaėmė.
Prieš čempionatą kalbėta apie angliško talento kibirą be dugno, bet mače, kuriame žaidimas nesiklostė G.Southgate'as atliko vos du keitimus iš galimų penkių, įleisdamas Marcusą Rashfordą ir Jacką Grealishą.
S.Clarke'o dvidešimtemtis Billy Gilmouras atliko žvėrišką darbą atraminėje zonoje ir labai sėkmingai tvarkėsi su oponentais, kurie vos prieš kelias dienas pavėsyje paliko pasaulio vicečempionų kroatų žvaigždes.
Harry Kane'as per pirmą kėlinį kamuolį lietė vos dešimt kartų (mažiausiai tarp visų anglų), iš kurių baudos aikštelėje buvo vienintelis. Iš penkių kapitono bandymų atlikti perdavimą adresatą pasiekė vos du. Pagrindinis G.Southgate'o ginklas buvo stipriai atbukęs, bet treneris labiau stebino madingu lietpalčiu, nei idėjomis.
Dar prieš kelias dienas atrodė, kad šita anglų komanda į „Euro 2020“ atvyko tikrai ne lygiosiomis žaisti su škotais... Dabar jau atrodo kitaip.
X faktorius
Kierano Tierney prisijungimas, kaip ir tikėtąsi, škotų žaidimui suteikė gerokai daugiau lengvumo. Londono „Arsenal“ gynėjui nevengiant žaisti su kamuoliu ir veržtis per vidurį, kairėje žaidęs Andrew Robertsonas turėjo dar daugiau galimybių saviraiškai nei pirmajame mače su čekais. Gynyboje „Liverpool“ gynėjas „valgė“ principinį oponentą iš „Manchester City“ Philą Fodeną, kol galiausiai G.Southgate'as neapsikentė ir jaunąjį talentą pakeitė.
Prožektorių šviesoje
S.McTomminay buvo fantastiškas. Nors žaidė neįprastoje pozicijoje ir buvo aukojamas komandos vardan, „Man Utd“ narys ryškiai pademonstravo, koks universalus žaidėjas per keletą pastarųjų metų tapo.
Kitas kuklus penktadienio mačo herojus – B.Gilmouras. Dvidešimtmetis saugas į Škotijos rinktinės stovyklą pirmą sykį buvo pakviestas tik prieš pat Europos čempionatą, bet šiame mače visiškai dominavo ir UEFA buvo išrinktas geriausiu dvikovos futbolininku. Šiemet komandos draugai iš Londono „Chelsea“ jaunuoliui jau padovanojo Čempionų lygos nugalėtojo medalį. Dabar jau pats B.Gilmouras įrodinėja, kodėl būdamas vos dvidešimties priklauso stipriausiam Europos klubui (šį sezoną sužaidė 11 rungtynių).
Kritiko strėlė
Sminga į „Man City“ jaunąją žvaigždę Ph.Fodeną. Savo dešiniajame krašte akivaizdžiai perdegė ir pralaimėjo daugumą mikrodvikovų Škotijos rinktinės kapitonui A.Robertsonui, kuris užnugaryje dar turėjo ir K.Tierney.
Na ir aišku, H.Kane'o krachas... Abu ir buvo pakeisti.
Žmogus su švilpuku
Visiškai futbolo klasikai UEFA parinko patį charizmatiškiausią šių dienų arbitrą. Apie iš Valensijos kilusio Antonio Mateu Lahozo bendravimo stilių su futbolininkas sklinda legendos. Prieš rungtynes jis stengiasi susirinkti kuo įdomesnės informacijos apie asmeninį žaidėjų gyvenimą, tad nuimdamas įtampą neretai futbolininkų paklausia įvairių dalykų apie naujai nusipirktą automobilį, baro atidarymą ar pan. Šiemet jis švilpė Čempionų lygos finale ir, jei išvengs šiurkščių klaidų, veikiausiai turi labai gerus šansus dar kartą sugrįžti į „Wembley“ liepos 11-ąją. 44-erių teisėjas neslepia, jog po šio turnyro baigs savo karjerą – „Euro 2020“ finalas būtų nuostabus finišas.
Tiesa, vienas prieštaringas epizodas šiame mače visgi buvo. 79 minutę A.M.Lahozas neskyrė baudinio į škotų vartus, nors A.Roberstonas užlipo ant kojos Raheemui Sterlingui. Tiesa, epizodas buvo visiškai nepavojingoje situacijoje ir anglas jau išleidinėjo kamuolį už galinės linijos. Akivaizdu, jog teisėjas nenorėjo, kad toks epizodas nulemtų rungtynių baigtį. Parodžius į 11m žymą, poskonis būtų likęs labai nekoks.
Intrigos/nuobodulio metras
100 proc. Škotai buvo žymiai geresni ir konkurencingesni, nei daug kas įsivaizdavo. Tai neutraliems sirgaliams negalėjo nepatikti.
Vibracija tribūnose
9/10. Atmosfera stadione buvo taip pat nuostabi. 1996-ųjų Europos čempionato prisiminimai buvo gyvi, komandos žaidė lygų futbolą, o sirgaliai kūrė nuostabią atmosferą. Trūko tik sausakimšų tribūnų, bet čia jau kita istorija.
Skaičius
Anglijos starto vienoliktuko amžiaus vidurkis buvo 25 metai ir 31 diena. Tai buvo jauniausia „Trijų liūtų“ komanda, kuri kada nors žaidė Europos ar pasaulio čempionate.
Žodis – ne žvirblis
„Turėjome daug ir puikių progų, gerai palaikėme kamuolį ir varginome juos. Kitą vertus, galėjome išpešti dar daugiau ir laimėti, bet ir taškas palaiko mūsų gyvybę. Svarbiausia, kad šį jausmą ir tokį pat nusiteikimą atsineštume ir į paskutines rungtynes“, – A.Robertsonas.
Istorijos nesuklastosi
2016-ųjų spalį Lietuvos rinktinė Glazgo „Hampden Park“ stadione vos neįveikė škotų (1:1). Tame mače žaidė ir trys penktadienio rungtynių dalyviai (vartininkas Davidas Marshallas, Grantas Hanley ir A.Robertsonas), o ketvirtas (K.Tierney) buvo tarp atsarginių.
Garso takelis
