1 pastebėjimas nuo sofos
Tris „sausus“ kamuolius nuo belgų atsiėmęs S.Čerčesovas aiškiai parodė, kas pirmajame mače jam nepatiko. Starto sudėtyje treneris pakeitė tris žaidėjus. Šlaunį susižeidęs veteranas Jurijus Žirkovas užleido vietą Aleksejui Mirančiukui, o šiurkščias klaidas padarę Andrejus Semionovas ir vartininkas Antonas Šuninas sėdo ant suolo. Vartuose šansas suteiktas „Krasnodar“ atstovui Matvejui Safonovui, o gynybos viduryje – Maskvos CSKA atstovui Igoriui Divejevui.
Atrodo, kad šie sprendimai pasiteisino – A.Mirančiukas įmušė pirmo kėlinio pabaigoje, o rusai nepraleido. Keliuose epizoduose O.Divejevas sužaidė ypač užtikrintai.
Suomiai, lyginant su maču prieš danus, atliko vienintelį keitimą – aikštės viduryje kapitoną Timą Sparvą pakeitė Rasmusas Schülleris, bet antrajame kėlinyje vietoj jo Markku Kanerva vėl grąžino veteraną.
2 pastebėjimas nuo sofos
25-ąją minutę, Mario Fernandesui patyrus traumą ir įleidus Viačelavą Karavajevą, iš keturių Rusijos rinktinės gynėjų, pradėjusių šį čempionatą, aikštėje liko vienintelis Georgijus Džikija. O tuo metu rusams ėjo vos 116-oji „Euro 2020“ minutė... Rusijos gynybos linija atrodo nepaprastai trapi.
3 pastebėjimas nuo sofos
Reikia pripažinti, kad praleidę įvartį ir atsilikdami, suomiai pakilti taip ir nesugebėjo. Ribotų resursų komanda gelbėtis neturėjo su kuo. Po šio mačo tapo aišku, kad net sukūrus stebuklą pirmajame mače Kopenhagoje, suomiams patekti į kitą etapą bus labai sunku. Suomių atakos buvo pavienės ir atsitiktinės, o šeimininkai turėjo dar kelias realias progas įtvirtinti pranašumą. Susidarė įspūdis, kad šitai komandai labai trūksta veržlaus ir padraskyti varžovų gynybą galinčio futbolininko, koks prieš trejus metus pasaulio čempionate buvo Denisas Čeryševas.
Lūžio taškas
72-oji minutė, kai Daleras Kuziajevas turėjo nuostabią progą po labai gero Artiomo Dziubos perdavimo. Gynėjas pasitaisė kamuolį, neblogai smūgiavo, bet suomius gelbėjo Lukašas Hradecky. Jei būtų įmušęs, intriga būtų prapuolusi tą pačią akimirką. Dabar savo galvose viltį svečiai laikėsi iki pat finalinio švilpuko. Bet tik galvose, nes kurti ką nors pavojingesnio sekėsi sunkiai.
Didmeistrių partija
Susidarė įspūdis, kad tarpklasinėse varžybose šeštokai sutiko dviem metais vyresnius vaikinus.
Turėjome du trenerius, kurie yra pamišę dėl detalių. Markku Kanerva vadinamas taktikos maniaku, daugybę valandų praleidžiantis prie nešiojamo kompiuterio ir analizuojantis varžovus.
Labai panašus ir S.Čerčesovas. Jis gana dažnai eksperimentuoja tiek taktinėmis schemomis, tiek žaidėjų pozicijomis aikštėje. O šie išbandymai nepatinka nei Rusijos žurnalistams, nei kai kuriems futbolininkams. Šį kartą eksperimentų vėl buvo daug, Rusija išbandė rombą aikštės viduryje, bet ir jis neveikė labai gerai.
S.Čerčesovas buvo parengęs detalų planą (kaip ir visada), bet jį įgyvendinti traumų išretintai ir riboto talento komandai buvo vėl sudėtinga. Pasiekti tikslą pavyko tik dėl individualus A.Mirančiuko ir Artiomo Dziubos meistriškumo bei pasiaukojančio I.Divejevo žaidimo gynyboje.
X faktorius
Dvikova prasidėjo audringai. Jau trečią minutę Joelis Pohjanpolo galva pasiuntė kamuolį į rusų vartus ir tą akimirką atrodė, kad suomiai čempionatą pradės dviem smūgiais, iš kurių pelnyti du įvarčiai. Visgi jau po akimirkos paaiškėjo, kad Berlyno „Union“ puolėjas buvo minimalioje nuošalėje. Jei ne ji, viskas galėjo, oi, kaip būti kitaip.
Prožektorių šviesoje
A.Mirančiukas. Iš vienos ryškiausių savo žvaigždžių rusai pagaliau sulaukė labai svarbaus įvarčio. S.Čerčesovas skyrė Bergamo „Atalanta“ atstovui vietą starto sudėtyje ir šis už tai atsidėkojo labai techniškai įmušdamas vienintelį mačo įvartį. Paminėjimo vertas ir tame epizode meistrišką perdavimą atlikęs A.Dziuba. Solidus šį kartą buvo ir trečias šiandienės Rusijos rinktinės banginis Aleksandras Golovinas.
Saldžioji porelė
Dviejų kietų vyrukų – Magomedo Ozdojevo ir Gleno Kamara – kova aikštės viduryje tapo neišvaizdaus mačo puošmena ir kartais balansavo ant labai pavojingos ribos. Nieko keisto, kad abu futbolininkai aikštę paliko su geltonomis kortelėmis.
Žmogus su švilpuku
Antros Dannny Makkelie rungtynės šiame čempionate ir vėl Nyderlandų arbitras dirbo užtikrintai. Tiesa, 27-ąją minutę neišvengta prieštaringos situacijos, kai Dmitrijus Barinovas batelio grifais įsirėžė į G.Kamara blauzdą. Tame epizode rusai laisvai galėjo likti dešimtyje, bet teisėjas šeimininkų šventės negadino.
Intrigos/nuobodulio metras
80 proc. Abiem komandoms tai buvo labai svarbi dvikova, kovojant dėl vietos atkrintamosiose. Papildomos intrigos pametėjo ir istorinis kontekstas.
Vibracija tribūnose
7/10. Nuotaikos Piteryje šį kartą buvo kur kas geresnės nei pirmajame mače, kai rusai buvo negailestingai sumušti. Su savo stadionu Stanislavo Čerčesovos komanda atsisveikino viltingai – paskutinį grupės mačą jie jau žais Danijos sostinėje Kopenhagoje. Ten Staso komandai reikės bent taško.
Skaičius
11 – tiek oro dvikovų šiame mače laimėjo A.Dziuba. Per visą čempionatų istoriją daugiau mūšių „antram aukšte“ – po 17 – yra laimėję vos du žaidėjai: prancūzas Patrice'as Evra (2016 m. mače su Albanija) ir islandas Kolbeinnas Sigþórssonas (2016 m. prieš Portugaliją).
Žodis – ne žvirblis
„Pritariau Aleksejaus persikėlimui į Italiją. Jis visada buvo geras futbolininkas, bet norėdamas tobulėti, jis turėjo išeiti iš savo komforto zonos. Bergame jam tenka įrodinėti viską iš naujo žaidžiant vienoje geriausių pasaulio lygų“, – S.Čerčesovas apie įvarčio autorių A.Mirančiuką.
Istorijos nesuklastosi
1912 metų olimpinės žaidynės buvo paskutinis kartas, kai carinei Rusijai tuo metu priklausę suomiai nugalėjo rusus futbolo aikštėje.
Garso takelis
