Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolo vidurio gynėjų į paskutinę kelionę palydėtas Kaune, kur gimė 1983 metų lapkričio 10 dieną ir kur pradėjo karjerą, vėliau pasiekusią Škotiją bei Angliją. Karjerą jis baigė 2016 metais Vilniaus „Žalgiryje“.
Šiomis dienomis su buvusiu futbolininku buvo galima atsisveikinti Kauno laidojimo namuose „Rimtis“.
Trečiadienį už jį buvo laikomos šv. Mišios Šv. Jurgio bažnyčioje, o ketvirtadienį popiet M.Žaliūkas palaidotas Romainių 1-osiose kapinėse.
Kelios dešimtys futbolininką mylėjusių ir pažinojusių žmonių susirinko palydėti jo į paskutinę kelionę, į kurią kaip atminimo ir pagarbos ženklą artimieji paprašė atsinešti tik po kelis baltos gėlės žiedus.
Dėl greitai progresuojančios ligos pastaraisiais metais M.Žaliūkas mažai bendravo su buvusiais bendražygiais, kurių dalis buvo paskutinėje futbolininko kelionėje: Saulius Mikoliūnas, Deividas Česnauskis, Deividas Šemberas, Žydrūnas Karčemarskas, Andrius Velička, Robertas Tautkus dalyvavo laidotuvėse.
Kartu su gėlėmis ant kapo gulė ir Škotijos futbolo sirgalių atsiųsti šalikai.
„Reikia gyventi čia ir dabar, ne rytojumi. Reikia mylėti artimuosius dabar, šiandien“, – prie kapo skambėjo paties Mariaus anksčiau ištarti žodžiai.
Bendražygiai labai vertino M.Žaliūką už atsidavimą, pozityvumą ir didelę širdį, – apie tai 15min žurnalistui Mariui Bagdonui pasakojo keli buvę Lietuvos rinktinės futbolininkai ir treneris.
„Marius buvo reto gerumo ir nuoširdumo žmogus su be galo didele širdimi. Net ir sunkiose situacijose jis sugebėdavo išlikti ramus ir santūrus. Visada buvo linksmas ir pozityvus. O aikštelėje labai mėgo oro dvikovas. Ir tai buvo žmogus be galo mylintis ir atsidavęs savo šeimai“, – pažymėjo S.Mikoliūnas, buvęs M.Žaliūko komandos draugas Edinburgo „Hearts“ klube.
Ten trenerių štabe dirbęs Edgaras Jankauskas prisiminė mėgstamą M.Žaliūko užsiėmimą: „Vienas dalykas, kuris man įstrigo atmintyje – kai autobusu po Škotiją keliaudavome į rungtynes, Marius visuomet rankose turėdavo kokią nors storą knygą, kurią sudarydavo 500 ar dar daugiau puslapių, ir dažniausiai parašytą sudėtingesnių autorių.“
Iš Kauno „Inkaro“, „FBK Kauno“ ir „Šilutės“ komandų į Škotiją pakilusio M.Žaliūko geriausios karjeros akimirkos prabėgo Edinburgo „Hearts“ klube – dėl to Škotijoje taip pat nestigo ašarų ir prisiminimų apie 191 cm ūgio lietuvį.
2006–2013 metais Edinburgo klubui atstovavęs kaunietis buvo išrinktas komandos kapitonu ir 2012 metais iškėlė laimėtą Škotijos taurę – pastarąjį „Hearts“ trofėjų.
M.Žaliūkas taip pat po sezoną rungtyniavo Anglijos antrojoje pagal pajėgumą lygoje „Leeds United“ gretose ir viename stipriausių Škotijos klubų Glazgo „Rangers“. Jis baigė žaisti futbolą po Vilniaus „Žalgiryje“ praleistų 2016-ųjų metų.
Lietuvos rinktinėje M.Žaliūkas sužaidė 25 mačus, vieną įvartį pelnęs galva, iššokęs aukščiau už vartininką, rungtynėse su Slovakija.
„Jis buvo tikras lietuviškas ąžuolas“, – pabrėžė buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, pats aikštėje ypač žavėjęsis M.Žaliūko gebėjimais laimėti oro dvikovas galva.
„Visą laiką pasitikintis savimi, su šypsena veide, ramus aikštėje ir tikras lyderis. Už stadiono ribų jis buvo introvertas. Su liga kovojo apie 4–5 metus, bet mažai apie tai kas nors žinojo ir Marius nelabai kam ir atviravo“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius.
Pastaruosius metus M.Žaliūkui artimiausias žmogus buvo Nora Žaliūkė.
Su knygų tinklaraštininke futbolininkas susižadėjo 2017 metais, pora susituokė Kaune 2018 metų rugpjūtį.
Šių metų pavasarį pasaulį išvydo judviejų sūnus – Marius Žaliūkas.