Šiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose sirgalių nuotraukų su užfiksuotomis akimirkomis iš Raudonosios aikštės – ypač daug.
Kadangi visos pagrindinės Maskvos gatvės, o kartu ir pagrindiniai keliai, einantys skersai visą Rusiją, spinduliais išeina iš šios aikštės, Raudonoji aikštė neretai yra laikoma ne tik Maskvos, bet ir visos Rusijos centru.
Turistų čia niekuomet netrūksta, bet pasaulio futbolo pirmenybės į Kremliaus prieigas atpūtė seniai jau bematyto dydžio futbolo gerbėjų bangą.
Srautai į Raudonąją aikštę šiomis savaitėmis išaugo bent keturis kartus. Tai reiškia, kad vietos policija šalia istorinių statinių turėjo gerokai stiprinti pajėgas.
„Neprisimenu, kada anksčiau čia buvo toks ažiotažas kaip dabar. Tokio ilgio eilių net prie Lenino mauzoliejaus neregėjau jau seniai, turbūt nuo Sovietų Sąjungos laikų. Ir taip kasdien“, – 15min pasakojo ledus iš kaušelio Raudonojoje aikštėje pardavinėjanti vidutinio amžiaus moteris, ant kurios prijuostės prisegta kortelė su vardu Valerija.
Verslas jai šiomis dienoms taip pat einasi kaip iš pypkės. Oras Maskvoje abi grupių varžybų etapo savaites lepina futbolo gerbėjus, o skaisčiai šviečianti saulė – ponią Valeriją ir augančią jos piniginę.
Tiesa, ažiotažas šalia Sovietų Sąjungos įkūrėjo palaikų banguoja panašiai kaip ir Rusijos žaidimas šiame čempionate.
Smalsuolių srautai stipriai išauga rytais. Vladimiro Iljičiaus Lenino mauzoliejus veikia tik tris valandas (nuo 10 iki 13 val.) ir tik keturias dienas per savaitę (antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį).
„Būti Maskvoje ir neaplankyti mauzoliejaus – tas pats, kaip nepamatyti savo šalies rinktinės, žaidžiančios aštuntfinalyje“, – šypsojosi prieš mane eilėje stovėjęs Danijos rinktinės gerbėjas.
Laukti net ir daugiau kaip valandą apie puskilometrį susiraizgiusioje eilėje danas nusiteikęs. Išvakarėse jis nemažiau nuobodžiai laiką leido Lužnikų stadiono tribūnose, kai šios šalies futbolininkai nulinėmis lygiosiomis baigė mačą su prancūzais. Futbolo specialistai dvikovą iš karto pakrikštijo pačiu nuobodžiausiu šio čempionato maču, nes toks rezultatas tiko abiem ekipoms, tad tiek vieni, tiek kiti taupėsi aštuntfinaliui ir žaidė ypač vangiai.
Bet balzamuotas Bolševikų partijos lyderis – tik vienas iš kelių Raudonosios aikštės traukos objektų. Ne mažesni būriai smalsuolių fotografuojasi ir prie ryškiais įvairiaspalviais kupolais išdabinto Vasilijaus Palaimintojo soboro, dar kiti – prie Kremliaus su savo rūmais, soborais ir gynybiniais bokštais.
Šalia rytinėje aikštės dalyje esančio GUM prekybos centro – taip pat ilgiausios eilės. Jame įkurta viena didžiausių šio čempionato oficialių parduotuvių. Čia įvairių suvenyrų pasirinkimas yra kur kas didesnis nei šalia stadionų esančiuose prekybos taškuose, tad pareigūnai priversti riboti įeinančių į parduotuvę sirgalių skaičių ir naują grupę įleisti tik tuomet, kai ankstesnė apsipirko.
Bet labiausiai pasaulio čempionato dvasia jaučiasi aikštės viduryje pastatytame milžiniškame paviljone, kuris vadinamas „Futbolo parku“. Čia veikia dvi dirbtinių dangų aikštelės, daugybė su futbolu susijusių pramogų mažiesiems, futbolo muziejus, atrakcionai bei pirmenybių oficialių rėmėjų staigmenos.
Čia kiekvieną dieną organizatoriai pasikviečia ir praeities futbolo legendų, kurios prisimena ir palepina žiūrovus keletu triukų, pabendrauja atsakinėdamos į smalsiausiųjų klausimus, dalija autografus.
