Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Merdinčią A lygą naujieji vadovai bandys gaivinti nešnairuodami į krepšinį

„Skaidrumas. Pagarba. Pasitikėjimas“ –  tokiu ambicingu lozungu naująjį sezoną pradeda aštuoni stipriausi šalies futbolo klubai. Šios idėjos pagrindiniai architektai Deividas Šemberas ir Rimvydas Čekavičius nežada stebuklų, tačiau viliasi, kad nuo sutartų rungtynių ir nuolatinių skandalų išpurtusį A lygos veidą pavyks pakeisti.
Deividas Šemberas ir Rimvydas Čekavičius
Deividas Šemberas ir Rimvydas Čekavičius / Roko Tenio/alyga.lt inf.

Prie starto linijos stipriausios Lietuvos klubinės komandos išrikiuotos jau 28-ąjį kartą nepriklausomos šalies istorijoje. Šiemet čempionatą pradės tik aštuonios ekipos – tokio kuklaus dalyvių skaičiaus stipriausias futbolo ešelonas nematė nuo pat 2009-ųjų, kai iš lygos pasitraukė demaršą surengęs ilgametis šalies čempionas FBK „Kaunas“ bei kiti Vladimiro Romanovo futbolo imperijai simpatizavę ir iš kontroversiško verslininko kišenės gyvenę klubai – Klaipėdos „Atlantas“, „Šilutė“, Vilniaus „Žalgiris“.

Prieš septynerius metus klinikinę mirtį išgyvenusį klubinį šalies futbolą buvo bandoma paskubomis reanimuoti lygos sudėtyje atsiradusius plyšius lopant tokiais pirmos lygos klubais kaip Pakruojo „Kruoja“, Gargždų „Banga“, Kauno „LKKA ir Teledema“ ar Tauragės „Tauras“.

Kai susipažįsti su visa šalies klubinio futbolo virtuve, supranti, kodėl daugiau nei per du dešimtmečius mūsų futbolas taip niekur ir nenuėjo. Visi turi daug smulkių interesų ir nemato bendro vaizdo.

Dabartinė situacija – kur kas sveikesnė, tačiau naujieji A lygos vadovai paveldi taip pat ne patį džiugiausią palikimą. Įtarimai lažybomis, skandalingos antraštės žiniasklaidoje ir dykynes primenantys stadionai, kuriuos kantriai lanko tik nedidelė saujelė pačių ištikimiausių sirgalių – tokį paveikslą naujai įkurtos Lietuvos futbolo klubų asociacijos vadovai ryžosi nudažyti visiškai naujomis spalvomis.

Ar tai pavyks, pamatysime sezono pabaigoje, tačiau prieš trečiadienį skelbiamą čempionato startą, naujieji šalies klubinio futbolo išganytojai prašo vieno – laiko, per kurį galėtų įrodyti, kad jų ketinimai yra tokie pat rimti, kaip ir ambicingi.

„Norėtųsi, kad leistų mums bent pusmetį padirbti, užuot pradėję iš karto kritikuoti. Kai susipažįsti su visa šalies klubinio futbolo virtuve, supranti, kodėl daugiau nei per du dešimtmečius mūsų futbolas taip niekur ir nenuėjo. Visi turi daug smulkių interesų ir nemato bendro vaizdo. Norisi visus suvienyti, kad sugebėtume užmiršti asmenines ambicijas, kurį laiką net pakentėtume“, – duodamas interviu 15min, kalbėjo naujasis A lygos direktorius Rimvydas Čekavičius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius

– Kokie buvo pirmieji darbai, kuriuos tapę naujaisiais lygos vadovais norėjote žūtbūt padaryti iki prasidedant čempionatui? – pradėjome pokalbį su A lygos direktoriumi.

– Svarbiausia buvo nusistatyti darbo principus tarp lygos, klubų ir federacijos. Viena vertus, visi esame toje pačioje valtyje, tačiau kitu kampu žiūrint jautėsi skirtingas tam tikrų situacijų matymas ir traktavimas. Taigi reikėjo atlikti daug nematomo darbo, be kurio kokybiškas lygos funkcionavimas nebūtų įmanomas.

Čia panašiai kaip su statomu namu. Pamatų juk niekas nemato, tačiau be jų joks namas nestovės. Mums visiems buvo būtinos taisyklės, pagal kurias žaisime. Nebuvo lengva, tačiau džiaugiamės, kad per šiuos kelis mėnesius federacija mus palaikė. Galbūt pasitikėjimą lėmė ir tai, kad su LFF dirbu jau penkerius pastaruosius metus. Aš turiu federacijos, Deividas – futbolo visuomenės palaikymą. Ši sinergija, mano manymu, yra labai sveika ir teisinga.

Viena vertus, visi esame toje pačioje valtyje, tačiau kitu kampu žiūrint jautėsi skirtingas tam tikrų situacijų matymas ir traktavimas.

– Vos tapęs prezidentu, D.Šemberas kalbėjo apie tai, jog sieks, kad federacija A lygai suteiktų kuo daugiau teisių. Ar esate patenkinti tuo, ką pavyko išsiderėti?

– Aš asmeniškai esu patenkintas. Žinoma, yra dalykų, kuriuos tiek mes, tiek federacija traktuoja kiek skirtingai ir tikrai nenoriu visko piešti tik šviesiomis spalvomis, tačiau dauguma dalykų mus tenkina. Su federacijos atstovais bendraujame daug ir dėl einamųjų klausimų diskutuojame nuolat. Kai kuriose vietose mums galbūt dar irgi trūksta šiek tiek patirties, kadangi nesame tos sistemos dalis ir matome viską kiek kitaip.

– Sezoną pradedate šūkiu „Skaidrumas. Pagarba. Pasitikėjimas“. Ar jo pagrindinis tikslas yra pasiųsti žinutę, kad stengsitės išvalyti futbolą nuo lažybų ir skandalų, kuriuose ši sporto šaka murkdėsi keletą pastarųjų metų?

– Sutartų rungtynių piktžaizdei skirsime ypatingą dėmesį ir naujasis LFF generalinis direktorius Nerijus Dunauskas yra pasiryžęs mums padėti. Tačiau šūkis yra susijęs ne vien tik su tuo. Šią žinutę norime pernešti į futbolo visuomenės tarpusavio santykius, parodyti visapusišką pasitikėjimą, pakeisti mąstymą, kuris vyravo iki šiol.

Puikiai suprantame, kad visko per dieną nepakeisime. Puikiai suprantame ir tai, kad futbolui niekas nenori pakenkti, nes dauguma aštriai apie šią sporto šaką rašančių žurnalistų tikrai ją myli. Visgi po kiekvieno vieną ar kitą klubą šmeižiančio straipsnio surasti rėmėjų ar prašyti didesnio savivaldybės dėmesio yra labai sunku. Turime užburtą ratą. Norėtume su visais aplink futbolą esančiais žmonėmis sukurti tokius santykius ir kultūrą, kurioje vyrautų skaidrumas, pagarba, pasitikėjimas.

Aš turiu federacijos, Deividas – futbolo visuomenės palaikymą. Ši sinergija, mano manymu, yra labai sveika ir teisinga.

– Pagrindiniu A lygos rėmėju ir toliau lieka „SMSCredit.lt“. Esate patenkinti šiuo bendradarbiavimu? Ar nebuvo iškilęs pavojus, kai šį prekės ženklą valdanti Latvijos bendrovė gavo Lietuvos centrinio banko kirtį?

– Po praėjusio sezono buvo iškilę nemažai klaustukų. Pirmiausia, nežinojome, ar rėmėjai ir toliau norės bendradarbiauti su lyga, kurios čempionato nebaigė dvi komandos, o visą sezoną netrūko nesusipratimų ir skandalų. Lietuvos bankui išbraukus „4finance“ bendrovę (ji valdo „SMSCredit“ prekės ženklą, – aut. past.) iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, abejonių atsirado dar daugiau. Visgi galiausiai visos problemos išspręstos ir sezoną pradedame kur kas geresnėmis nuotaikomis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius

– Kas nutiktų, jei pagrindinis rėmėjas su panašiomis problemomis susidurtų A lygos sezonui įsibėgėjus?

– Galiu patikinti, kad pirmenybės tikrai nesubyrėtų (šypsosi). Pagal sutartį iš pagrindinio rėmėjo esame gavę viską, ką buvome sutarę, tad net jei atsirastų nenumatytų nesklandumų, tai lygos darbui neturėtų jokios įtakos.

Puikiai suprantame tai, kad futbolui niekas nenori pakenkti, nes dauguma aštriai apie šią sporto šaką rašančių žurnalistų tikrai ją myli.

– Ar yra Europoje šalis, kuri mūsų klubiniam futbolui galėtų būti artimiausias pavyzdys?

– Mes taip toli nežiūrime. Lietuvoje yra puikus pavyzdys, į kurį galima lygiuotis – Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Žinoma, mūsų sąlygos skiriasi, jie turi puikias naujas arenas, šiltas kėdes, kur kas daugiau profesionalių krepšininkų, tačiau rinkos sąlygos ir žiūrovai yra tie patys.

Aš su krepšiniu dirbau ne vienerius metus ir, atsižvelgdamas į europinę patirtį, galėčiau pasakyti, jog nereikėtų bijoti sporto šakų priešpriešos. Vakarų Europoje viskas yra kiek kitaip. Lionelis Messi tikrai nebijo nueiti į krepšinio rungtynes, ar Tony Parkeris – į futbolo. Nereikia į krepšinį žiūrėti, kaip į blogį, verčiau mokykimės iš jo.

– Ko labiausiai galėtume pasimokyti?

– Vėlgi norėčiau prisiminti tas pačias taisykles. Man atrodo, kad naujoji LKL valdžia su prezidentu Remigijumi Milašiumi priešakyje atliko tikrai puikų darbą. Galbūt eilinis žmogus to plika akimi ir nepastebi, tačiau padarius šiuos žingsnius atėjo vienas rėmėjas, antras, trečias.

Tuomet Panevėžio, Klaipėdos ar kurio nors kito šalies miesto vadovai mato, kad reikia paremti krepšinį. Pats Remigijus taip pat nevengia nuvykti pas miestų merus ir atvirai kalbėtis su jais tiek apie problemas, tiek apie krepšinio ateitį.

Ir mes turime eiti tuo pačiu keliu. Tikimės, kad tie trys žodžiai „Skaidrumas. Pagarba. Pasitikėjimas“ jau po pirmųjų veiklos metų taps vertybėmis, su kuriomis bus siejamas futbolas. Tuomet į mūsų futbolo klubus visai kitaip žiūrės miestų vadovai, rėmėjai ar žiūrovai.

Tikimės, kad tie trys žodžiai „Skaidrumas. Pagarba. Pasitikėjimas“ jau po pirmųjų veiklos metų taps vertybėmis, su kuriomis bus siejamas futbolas.

– Sutinkate, kad jei ne Deivido Šembero vardas, viską padaryti būtų buvę gerokai sunkiau?

– Be jokios abejonės. Nors dirbame dar tik keletą mėnesių, su juo mums atsivėrė nemažai durų, kurios vargu ar būtų atsivėrę, jei ne Deivido žinomumas ir autoritetas. Deividas yra tarsi garantas, leidžiantis rėmėjams suvokti, kad vardas nebus teršiamas.

Visa ši situacija yra kiek netradicinė tuo, jog paprastai prezidentas renkasi direktorių, o mūsų atveju aš į savo komandą kviečiau Deividą. Prisipažinsiu, kai pradėjau galvoti apie galimybę tapti A lygos vadovu, mano galvoje sukosi tik trys pavardės – D.Šemberas, Marius Stankevičius ir Tomas Danilevičius. Tai yra nauja karta, skaidrios figūros. Tomas šiuo metu Šveicarijoje, Marius dar tęsia profesionalo karjerą, o Deividas kaip tik pernai pakabino sportinius batelius ant vinies.

Dabar net sunku pasakyti, kas būtų, jeigu ne Deividas. Nežinau, ar būčiau ėjęs vienas...

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Deividas Šemberas
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Deividas Šemberas

– Ar lengvai jį įkalbėjote?

– Sprendimą, jog baigs karjerą, Deividas greičiausiai kurį laiką jau turėjo savo galvoje. Tikrai nebuvo taip, kad iš karto sutiko. Visgi antrojo pokalbio metu, nors ir nepasakė „taip“, bet iš konteksto supratau, kad jis linksta prie teigiamo atsakymo. Iš pradžių gal ir buvo nemažai burnojančių, kad D.Šemberas yra „Žalgirio“ žmogus, tačiau jau pirmaisiais savo darbais jis įrodė, kad yra visų, o ne vieno klubo prezidentas.

Dabar net sunku pasakyti, kas būtų, jeigu ne Deividas. Nežinau, ar būčiau ėjęs vienas...

– Kokių dar naujovių šį sezoną žadate Lietuvos futbolo mėgėjams?

– Kovo 1-ąją startuos visai naujos A lygos ir „Futbolo TV“ interneto svetainės. Tai bus sporto tinklalapiai, kokių mūsų šalyje iki šiol dar nebuvo. Mes tikrai mylime tai, ką darome, ir į šias svetaines sudėjome visas savo mintis.

Vaizdo transliacijose žiūrovai taip pat išvys daugybę naujovių. Viena tokių – grafinis atvaizdavimas, kuris niekuo nenusileis tam, kurį futbolo mėgėjai mato žiūrėdami Anglijos, Vokietijos ar Ispanijos čempionato rungtynes.

– Daugiau nei po dešimtmečio į televizijos eterį grįžta ir savaitinė laida apie futbolą...

– Taip, tai bus pusvalandžio trukmės laida šeštadieniais nuo 12 val. Tikimės sukurti gyvą laidą, kurioje bus apžvelgiamos visos mūsų futbolo aktualijos. Jei bus kokia nors problema, laidoje tikrai mes ją paliesime. Turėsime net keturis vedėjus, kurie puikiai papildys vienas kitą – Ervinas Kvitkauskas, Paulius Jakelis, Evaldas Gelumbauskas ir Nerijus Kesminas. Džiaugiuosi, kad komanda bus tokia didelė.

– Jūsų pirmtakas Justinas Garliauskas buvo toks direktorius, kurio pavardė žiniasklaidoje figūruodavo itin retai. Ar R.Čekavičius bus kur kas labiau matomas A lygos vadovas?

– Provokuojate (juokiasi). Tikiuosi, kad už mus kalbės darbai, todėl reklamuotis nereikės. Kita vertus, lygos veidas yra Deividas. Ateidamas čia, tikrai neturiu tikslo save reklamuoti.

Viena galiu pažadėti, kad lyga bus gyva ir tikrai nereikės ieškoti pasislėpusių vadovų. Dėl šios priežasties norėjome, kad federacija mums suteiktų kuo daugiau įgaliojimų. Nenorėjome to tarpinio varianto, kuris buvo anksčiau, kai vienas funkcijas vykdo lyga, kitas – federacija, o iškilus problemai nėra kam prisiimti atsakomybės. Esame pasirengę atsakyti į visus rūpimus klausimus ir išspręsti visas iškilusias problemas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius

– Sezonas dar neprasidėjo, tačiau nesusipratimų neišvengta dar prieš komandoms stojant prie starto linijos. Ne vienos išimties sulaukusi naujokė Jonavos „Lietava“ net ir gavusi LFF licencijavimo skyriaus įspėjimą atsisakė susirasti trenerį, turintį reikiamą licenciją, taip į konfliktinę padėtį pastatydama LFF Vykdomąjį komitetą ir A lygą. Ar nebuvo įmanoma jonaviečių įtikinti iš karto susirasti A lygos licenciją turintį strategą?

– Atrodo, jog šią problemą pavyko išspręsti. Jonavos klubas sutiko ieškoti trenerio, turinčio PRO licenciją ir galiausiai suprato taisykles, kuriomis klubui teks žaisti. Kita vertus, per šiuos keletą mėnesių keitėsi lygos ir federacijos vadovai, tad informacijos sklaida nebuvo tokia, kokios norėtų suinteresuotos pusės. Džiaugiamės, kad visiems pavyko viską išsiaiškinti, „Lietava“ susirado naują trenerį (Robertą Poškų, – aut. past.) ir čempionatą pradėsime su aštuoniomis komandomis.

Nenorėjome to tarpinio varianto, kuris buvo anksčiau, kai vienas funkcijas vykdo lyga, kitas – federacija, o iškilus problemai nėra kam prisiimti atsakomybės.

– Praėjusį sezoną nemažai A lygos klubų reiškė nepasitenkinimą, kad turi taikstytis prie „Futbolo TV“ transliacijų laiko, kartais net įjungti papildomai kainuojantį dirbtinį apšvietimą, nors už transliavimo teises nesulaukia jokio atlygio. Ar šiemet bus kokių nors naujovių?

– Visų pirma norėtume, kad problema „uždegti šviesas“ nebūtų problema (šypsosi). Sutikime, apšvietimas futbolui prideda žavesio. Antra, turime matyti plačiau nei tik savąjį kiemą.

Šiandien vienam ar kitam klubui gali nepatikti kuris nors sprendimas, tačiau mes jį darome dėl žiūrovų. Juk jei dvejos rungtynės vyksta skirtingu laiku, futbolo sirgalius jas gali pamatyti abi. Šiuo metu pajamos už transliacijas nėra tokios, kad galėtume smarkiai pagerinti klubų biudžetus.

Kita vertus, šį sezoną ketiname apmokestinti dalį transliuojamo turinio. Visas A lygos rungtynes futbolo sirgaliai ir toliau galės stebėti nemokamai, tačiau už 2–3 eurų mėnesinį mokestį galės įsigyti papildomą paketą, kuris leis rungtynes stebėti 3 kameromis. Surinkti pinigai keliaus klubams. Suprantame, kad mūsų šalies sporte tai bus revoliucija, kadangi visi įpratę sportą stebėti nemokamai. Tikimės, kad mylintys futbolą žmonės noriai įsigys šį paketą ir taip prisidės prie klubų gerovės.

VIDEO: Pasirašyta LFF ir LFKA bendradarbiavimo sutartis

Be to, šiemet klubai ir taip sulauks didelės pagalbos, kadangi LFF sumokės startinį mokestį. To iki šiol nėra buvę ir 20 tūkst. eurų kiekvienai Lietuvos komandai yra nemaži pinigai.

Dar vienas mūsų tikslas, kad Lietuvoje būtų klubai, o ne komandos. Nenorime, kad mūsų klubai priklausytų nuo vieno ar dviejų žmonių. Sieksime ir stengsimės padėti, kad kiekvienas klubas norėtų turėti futbolo bazę nuo vaikų iki pagrindinės komandos.

– Vieną A lygos mačą kiekvieną savaitę transliuos ir TV6 televizija. Kas komentuos šias rungtynes?

– Tai bus „Futbolo TV“ komentatorių duetas P.Jakelis ir E.Kvitkauskas.

Dar vienas mūsų šio sezono tikslas yra daugiau orientuotis į kokybę, o ne kiekybę.

– Šiemetinį tvarkaraštį rengėte ypač atidžiai, bet jis ir vėl sulaukė nemažai diskusijų...

– Suprantame, kad ištikimiausi sirgaliai, kurie nuolat važinėja su komanda į išvykų rungtynes, bus nepatenkinti tuo, jog dvikovos prasidės 18 val. darbo dienomis. Tačiau darome viską, kad stadionuose žiūrovų būtų kuo daugiau. Manau, jog toks laikas yra puikus dirbančiai šeimai, kuri pasiėmusi vaikus iš mokyklų ar darželių, vakare apsilankytų futbolo rungtynėse ir namo grįžtų dar šviesiu paros metu.

Kita vertus, ne visos čempionato rungtynės vyks tik darbo dienomis. Manau, jog įtiksime tiek paprastam futbolo aistruoliui, tiek ištikimiausiems sirgaliams, kurie nori mėgstamą komandą palaikyti ir išvykose.

Dar vienas mūsų šio sezono tikslas yra daugiau orientuotis į kokybę, o ne kiekybę. Manau, tai futbolo sirgaliai pajus jau per pirmąsias čempionato rungtynes.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Deividas Šemberas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Edvinas Eimontas ir Deividas Šemberas

– Nemažai skeptikų teigia, kad naujoji Lietuvos futbolo klubų asociacija yra Vilniaus „Žalgirio“ projektas. Ką galėtumėte atsakyti jiems?

– Tikrai nesame pavaldūs jokiam klubui. Natūralu, kad stipriausi šalies klubai gali šiek tiek formuoti nuomonę tam tikrais klausimais ir tai yra normali praktika bet kurios šalies profesionaliame sporte.

Stiprūs klubai paprastai turi ir stiprius žmones, tačiau jokio kišimosi į mūsų darbą tikrai nėra. Tiesa, kad „Žalgiris“ mūsų susirinkimuose turi savo nuomonę beveik kiekvienu klausimu, tačiau džiaugiuosi ir tuo, kad, pavyzdžiui, Utenos „Utenio“ nuomonė beveik visuomet yra priešinga (šypsosi).

Vienintelė išlyga, kurią šiemet padarėme žalgiriečiams, tai liepos mėnesį vyksiančias A lygos rungtynes perkėlėme į rezervines dienas, kadangi tuo metu šalies čempionas ruošis Čempionų lygos atrankos rungtynėms. Kiti klubai, jei pateks į Europos taurių kitus etapus, taip pat galės pasinaudoti šia teise.

A lygos startas
2016-03-02, 18:10 Vilniaus „Žalgiris“ – „Trakai“ Vilniaus „Sportimos“ maniežas
2016-03-05, 13:00 Utenos „Utenis“ – „Kauno Žalgiris“ Visagino sporto centro stadionas
2016-03-05, 15:00 Klaipėdos „Atlantas“ – Kauno „Stumbras“ Klaipėdos dirbtinės dangos stadionas
2016-03-06, 13:00 Jonavos „Lietava“ – Marijampolės „Sūduva“ Kauno NFA stadionas

– LKL pateikiate kaip sektiną pavyzdį, tačiau skirtingai nei šioje lygoje, A lygos valdybą sudaro tik keturių klubų atstovai. Kodėl valdyboje po savo atstovą negalėtų turėti visi aštuoni A lygos klubai?

– Pagal mūsų įstatus valdyba sprendžia tik einamuosius klausimus. Visi svarbiausi, strateginiai klausimai sprendžiami visų klubų vadovų susirinkimuose. Manome, jog ne visai tikslinga būtų dėl smulkiausių dalykų kreiptis į visų klubų atstovus. Antra vertus, įstatai jau buvo parengti prieš mums ateinant, tad privalėjome į juos atsižvelgti.

– Armėnijoje visai neseniai nuskambėjo atvejis, kai dėl finansinių problemų aukščiausiąjį divizioną paliko Jerevano „Ulisses“ klubas ir lygoje liko vos septynios komandos. Nors UEFA atstovai patikino, kad bausti šios šalies klubinio futbolo neketina, netyla spekuliacijos, kad iš armėnų gali būti atimtas profesionalios lygos statusas. Nebijote, kad panašių problemų gali kilti ir A lygai, jei viena ar keletas komandų nesugebėtų baigti pirmenybių?

– Pasirinkome čempionato formatą tik su aštuoniais klubais, nes viliamės, jog su jais darbas bus kokybiškesnis ir produktyvesnis.

Kita vertus, viename susitikime su UEFA atstovais domėjausi, kokia iš tiesų yra situacija ir jie patikino mane, kad tai tėra rekomendacija ir jokių oficialių nuostatų, kad privalo būti aštuonios ar daugiau komandų, tikrai nėra. Žinoma, jei lygoje liks keturios komandos, tuomet greičiausiai sulauksime pavojaus signalų, tačiau tie, kurie gąsdina ir skleidžia šią informaciją, tegul parodo dokumentus, kuriuose tai parašyta.

– Lygoje šiemet neliko „Šiaulių“ klubo, ant kurio praėjusį sezoną ne kartą buvo užslinkęs įtarimų dėl sutartų rungtynių debesis. Šiauliečiai patys nerodė iniciatyvos išlikti lygoje, ar vis dėlto įspėjote juos, kad panašios reputacijos klubo neketinate toleruoti?

Gerai, kad šis sprendimas priimtas prieš sezoną, o ne gegužės ar birželio mėnesį.

– „Šiauliai“ buvo tas klubas, kuris iš šiuo metu egzistuojančių komandų aukščiausiame šalies divizione rungtyniavo ilgiausiai. Labai gaila, kad tai įvyko, nes jie turi tikrai puikias sąlygas – stadioną, infrastruktūrą, žiūrovus. Klubas tiesiog nesurinko pinigų.

Džiaugiamės, kad Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas Saulius Lesnickas mums paskambino ir pasakė, kad žaisti vien tik su jaunais futbolininkais ir dar sezoną vegetuoti nenori. Vertiname, kad jie nebandė prasprukti pro praviras duris ir nesistengė apgaudinėti neturėdami rėmėjų. Gerai, kad šis sprendimas priimtas prieš sezoną, o ne gegužės ar birželio mėnesį.

Ir toliau netyla rietenos dėl „Žalgirio“ vardo. LFF Vykdomasis komitetas buvusiam Kauno „Spyrio“ klubui galiausiai leido žaisti „Kauno Žalgirio“ pavadinimu, tačiau šį sprendimą tuoj pat apskundė Vilniaus „Žalgirio“ vadovybė. Kokia yra lygos vadovų pozicija šiuo klausimu?

– Šitas konfliktas prasidėjo prieš metus ir viskas galiausiai pasiekė teismą. Žinoma, kiekvienas turime savo asmenines nuomones, tačiau abu klubai jau yra priversti minti teismų slenksčius, tad, ko gero, nebūtų teisinga spekuliuoti ir užsiiminėti viešais vertinimais. Be to, lyga nėra R.Čekavičius ar D.Šemberas. Lyga yra klubai, kurie ir turi rasti vienokį, ar kitokį sprendimą.

Iš artimiausių kaimynių Latvijos ir Estijos galime ko nors pasimokyti, ar visgi geriau žiūrėti į tolimesnių Vakarų Europos šalių pavyzdžius?

– Pavyzdžiui, iš Latvijos galėtume pasimokyti drąsių sprendimų dirbant su klubais. Šioje šalyje sutartų rungtynių problema sprendžiama gana efektyviai,  Rygos „Skonto“ šiemet nebuvo priimtas į pirmenybes. Kita vertus, praėjusiais metais mes taip pat gana principingai sureagavome į Pakruojo „Kruojos“ ir „Klaipėdos granito“ atvejus.

Šiandien galbūt tai atrodo kaip svajonė, tačiau po metų kitų tai gali virsti realybe. Esame linkę sau kelti aukštesnius tikslus ir jų siekti.

Pasakysiu atvirai, nesame labai įsigilinę į Latvijos ar Estijos čempionatus, tačiau manau, kad žymiai geriau lygiuotis į geresnius. Jei lygiuosimės į tokius pačius, ar žemesnio lygio, mes netobulėsime. Turime sau kelti aukštesnius standartus. Kartais linija tarp noro ir svajonės yra labai trapi. Šiandien galbūt tai atrodo kaip svajonė, tačiau po metų kitų tai gali virsti realybe. Esame linkę sau kelti aukštesnius tikslus ir jų siekti.

D.Šemberas daugybę metų praleido Rusijos čempionate. Sausio mėnesį buvo nuvykęs į Maskvą, aplankė šios šalies futbolo federaciją ir parsivežė storiausią segtuvą studijų ir analizių, kurias galbūt bus galima pritaikyti ir vystant Lietuvos klubinį futbolą. Taip pat turime Nyderlandų ir Lenkijos futbolo lygų modelius ir pavyzdžius. Galbūt šiandien dar ne viską žinome, tačiau tikrai nebijome mokytis ir analizuoti.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rimvydas Čekavičius

– Pristatydami naujo čempionato projektą, užsiminėte apie tai, kad paskutinę vietą užėmusi komanda iškris į Pirmąją lygą, o priešpaskutinė bus priversta žaisti pereinamąsias rungtynes. Panašių planų būta ir anksčiau, tačiau pereinamosios rungtynės per pastarąjį dešimtmetį taip niekada ir nevirto realybe. Esate numatę viziją, kaip Pirmosios lygos klubus galima būtų priartinti prie A lygos?

– Šiemet Pirmoji lyga veiks tuo pačiu modeliu, kuriuo anksčiau veikė A lyga. Mes pasiimame rinkodaros ir komunikacijos teises, pradėsime darbą su klubais, o LFF rūpinsis varžybų pravedimo dalimi. Turime padaryti viską, kad Pirmosios lygos klubui nebūtų problema persikelti į A lygą, jei antrajame pagal pajėgumą divizione jis bus stipriausias. Iki šiol buvo sunku suprasti, pagal kokias taisykles vienur ir kitur žaidžiama.

Pereinamosios rungtynės mums yra savotiškas iššūkis. Specialiai suderinome A ir Pirmosios lygų tvarkaraščių datas, kad būtų galima šiuos mačus sužaisti. Viskas sudėliota gana logiškai, belieka tikėtis, kad visa tai virs realybe.

Neslėpsiu, kad dabartine čempionato sistema „mažieji“ A lygos klubai nebuvo labai sužavėti, nes Pirmoje lygoje taip pat yra nemažai pajėgių komandų, kurios gali jiems mesti iššūkį. Tikime, kad nuo to intrigos čempionate bus tik daugiau, nes niekas nenorės likti už pirmojo šešetuko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?