Vis dėlto pati agentūra nuramino sportininką teigdama, kad nedidelis jo kiekis neturėtų sutrukdyti futbolininko karjerai. Kitaip tariant, sportininkas diskvalifikuotas nebus.
M.Dapkus, kaip ir Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas Armantas Vitkauskas, dopingo kontrolierių buvo iškviesti vasario 28 dieną, po tik ką pasibaigusio LFF Supertaurės mačo. Abu atsidūrė kone identiškoje situacijoje, kai jų mėginiuose rastos mildronato liekanos. Ši medžiaga, anot mokslininkų, visiškai iš organizmo pasišalina per du mėnesius. O kartais ir dar ilgiau.
„Net nepagalvojau, kad gali būti blogai. Tuo metu, labiau galvojau apie pralaimėtas rungtynes. Davė du atskirus buteliukus, pasirašėme dokumentus, pasakė, kad atsakymo turėčiau sulaukti per 10 dienų, tačiau gali užtrukti iki mėnesio.
Jau visai buvau pamiršęs apie tą dopingo kontrolę, tačiau sulaukiau skambučio iš antidopingo agentūros. Man pranešė, kad rasta neleidžiamo preparato liekanų ir mano testas yra teigiamas. Aišku, išsigandau. Tačiau iškart paskambinau „Trakų“ valdžiai ir pranešiau, kas įvyko“, – pasakojo M.Dapkus, kuris jau gali ruoštis trečiadienio rungtynėms su Vilniaus „Žalgiriu“.
Po didelių krūvių širdies darbui pagerinti mums jį skirdavo Nacionalinės futbolo akademijos medikai.
– Kaip sureagavo klubas?
– Klubas susisiekė su antidopingo agentūra. Pakvietę į susitikimą, pasakė, kad leistina norma mano kraujyje daug kartų viršija manąją, todėl problemų man neturėtų kilti. Aš šį preparatą naudojau tol, kol jis buvo leistinas. Visada vartojau, kaip ir didelė dalis kitų sportininkų.
– Kaip mildronatas atsirado tavo racione?
– Po didelių krūvių širdies darbui pagerinti mums jį skirdavo Nacionalinės futbolo akademijos medikai. Tai net nereceptinis vaistas (iš tiesų Lietuvoje šis vaistas yra parduodamas tik su gydytojo išrašytu receptu, – red. past.). Kas nori, tas gali nueiti į vaistinę ir nusipirkti. Nežinau, kokias jis turi galias, bet aš asmeniškai nepajutau, kad mildronatas padeda aukščiau šokti ar greičiau bėgti.
– Nuo šio preparato nukentėjo jau ne viena sporto žvaigždė. Kokia tavo nuomonė apie jas?
– Iš tikrųjų, man buvo gaila Marijos Šarapovos. Ji tikrai galėjo nežinoti, kad šis preparatas pateko į draudžiamų sąrašą. Tiesa, man negaila jos medikų ar administracijos, kurie turėjo sportininkę apie tai įspėti.
Nežinau, kokias jis turi galias, bet aš asmeniškai nepajutau, kad mildronatas padeda aukščiau šokti, ar greičiau bėgti.
– O kada tu pats išgirdai, kad jis draudžiamas?
– Man pasisekė, kad aš baigiau jį vartoti gruodžio 22 dieną. Prieš tai buvau patyręs kojos traumą, lankiausi pas gydytoją ir jai pasakiau, kad netrukus pradėsiu intensyviai sportuoti. Ji pati man rekomendavo trims savaitėms šį preparatą. Baigiau tą trijų savaičių ciklą, tačiau tada dar nežinojau, kad mildronatas netrukus bus įtrauktas į draudžiamų preparatų sąrašą.
Apskritai, aš apie tai išgirdau, kai susirinkome į „Trakų“ treniruotes (sausio 5 dieną). Neabejoju, kad Lietuvoje yra ne vienas, apie tai išgirdęs dar vėliau.
– Martynai, kaip manai, kaip visa ši istorija pateko į viešumą?
– Neįsivaizduoju. Ta informacija neturėjo patekti į dienos šviesą. Viskas turėjo būti konfidencialu. Negražiai išėjo. Ta informacija pakenkė mano šeimos nariams. Yra kam labai padidėjo spaudimas. Vienintelis teigiamas dalykas šioje istorijoje tas, kad nežinia nesitęsė ilgai.
– Kaip manai, kokią įtaką visa ši istorija padarys tolesnei tavo karjerai?
– Manau, jokios. Visi sportininkai žino šito preparato reikšmę, daugelis su tuo netgi yra susidūręs. Išėjo nelaimingas atsitikimas, tačiau netrukus visi tai pamirš, o aš žygiuosi toliau. Pagaliau galėsiu susikoncentruoti tik į futbolą, o ne pašalinius dalykus.