Prisijunkite prie daugiau kaip 11 tūkst. sporto mėgėjų – tapkite 15min.lt sporto grupės nariu „Facebook“ tinkle. Spauskite LIKE.
Prieš keletą metų tuometinis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, išgirdęs priekaištus, kad šalis neturi nacionalinio stadiono, atkirto, kad problema ne infrastruktūra, bet komandų pajėgumas: „Jeigu į Lietuvą pradės važinėti Madrido „Real“ ar „Chelsea“, tai tada gal atsiras ir stadionų“.
Pastaraisiais metais į Utenos miestą neužklysdavo net stipresnės Lietuvos komandos, todėl rajono savivaldybė nusprendė pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir rekonstruoti sporto bazes. 2013 metų rugsėjį uteniškiai jau galėjo džiaugtis moderniai atgijusiu 3000 vietų stadionu. Metų pabaigoje apie klubo atsikūrimą paskelbė ir legendinis „Utenis“.
Yra stadionas – bus ir komanda.
Yra stadionas – bus ir komanda.
Tai, kad uteniškiai yra neabejingi sportui, parodė LFF taurės finalas. „Utenio“ stadione Vilniaus „Žalgirio“ ir Gargždų „Bangos“ rungtynių metu tribūnose buvo sunkiai galima rasti laisvų vietų. Jau greitai šiose tribūnose sirgaliai džiaugsis „Utenio“ pasirodymu A lygoje.
Aukščiausiose šalies lygose žaidžia ir Utenos vyrų, ir moterų krepšinio klubai. Utenos „Juventus“ šiuo metu LKL užima ketvirtąją vietą ir greičiausiai žais atkrintamosiose varžybose, o „Utenos“ moterų komanda pirmauja LMKL pirmenybėse.
Miestas gali pasigirti ir beisbolo bei rankinio komandomis. Kokia Utenos paslaptis?
„Sveikintinas miesto požiūris į sportą. Utena yra vienas iš sportiškiausių Lietuvos miestų. Buvo daug pinigų investuota į sporto infrastruktūrą. Natūralu, kad miestas padeda kurtis stiprioms komandoms, kurios gali tas bazes išnaudoti“, – sporto raidos aktyvumą mieste aiškino „Utenio“ klubo vadovas Artūras Gimžauskas.
Praėjusiais metais miestas savo reprezentaciniams sporto klubams nepagailėjo 1,1 mln. litų.
Utenos miesto savivaldybės Švietimo, sporto ir turizmo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Gražys atskleidė, kad pernai miestas savo reprezentaciniams sporto klubams nepagailėjo 1,1 mln. litų.
Paklaustas, ar tai didelė suma Lietuvoje, A.Gražys teigė, kad ji galėtų būti viena didžiausių šalyje: „Aišku, aš nekalbu apie didžiuosius miestus, bet šiaip tai yra didelė suma tokio dydžio miestui kaip Utena.“
Iš šios sumos 250 tūkst. litų buvo atseikėta „Uteniui“. Klubui patekus į A lygą, miesto parama gali dar padidėti.
Apie klubo siekius ir planus kitam sezonui 15min.lt kalbėjosi su „Utenio“ klubo vadovu A.Gimžausku.
– Ar tikėjote, kad vos per vieną sezoną pakilsite į aukščiausią lygą?
– Buvo tokios viltys. Siekėme A lygos licencijos su ta mintimi, kad dalyvausime aukščiausiame Lietuvos čempionate. Tokį tikslą išsikėlėme jau tada, kai gaivinome „Utenį‘ su Utenos rajono savivaldybe. Pirmais metais buvo tikslas tapti I lygos prizininkais ir siekti vietos aukščiausioje lygoje. Džiaugiamės, kad tai pavyko.
– LFF jums suteikė išimtį dėl stadiono. Ko trūksta, kad jis atitiktų visus reikalavimus? Ar ateityje planuojama keisti, kad jis atitiktų visus reikalavimus?
– Trūkumai – VIP tribūnos. Stengsimės tai ištaisyti sezono metu.
– Kokie kito sezono planai ir siekiai?
– Artimiausiu metu turi susirinkti klubo valdyba bei komandos treneriai ir nuspręsti šio sezono siekius. Jau dabar galiu pasakyti, kad pagrindinis mūsų tikslas bus įsitvirtinti A lygoje.
– Ar nebaisu, kad komanda neatitiks A lygos pajėgumo?
– Bijai vilko – neik į mišką. Mes galvojame apie ateitį. Tai ne vienos dienos projektas. Norime sukurti klubą miestui ir rajonui. Norime skatinti sportuoti aplinkinių miestelių vaikus. „Utenis“ turėtų būti vaikų traukos centras. Jie čia galėtų treniruotis ir siekti vieną dieną žaisti už miesto komandą.
Bijai vilko – neik į mišką.
– Naujame A lygos sezone žais net trys komandos iš I lygos. Ar nemanote, kad tai susilpnins čempionatą?
– Praėjusį sezoną I lygos pajėgumas buvo tikrai aukštas. Tai buvo įdomus čempionatas. Šešios ar septynios komandos realiai kovojo dėl medalių. LFF taurės rungtynės taip pat parodė, kad komandos iš I lygos gali įveikti A lygos klubus.
Pusfinalyje žais du I lygos klubai. Tai įrodo, kad atotrūkis tarp A lygos ir I lygos Lietuvoje nėra didelis.
– Lietuvos futbolas yra neatsiejamas nuo finansinių sunkumų. Ar sunku buvo suformuoti biudžetą?
– Miestas turi ne vieną reprezentacinę komandą ir kartu su Utenos rajono savivaldybe dėliojame biudžetus. Kol kas konkrečiai biudžeto įvardyti negaliu.
Patirtis rodo, kad A lygai minimalus biudžetas turėtų būti 300 tūkst. eurų. Privatūs rėmėjai dar laukė LFF sprendimo – kur žaisime – I lygoje ar A lygoje. Praėjusiais metais mus rėmė miesto verslas.
A lygai minimalus biudžetas turėtų būti 300 tūkst. eurų.
– Jūsų komanda beveik išskirtinai lietuviška. Turite tik vieną užsienietį, ar galvojate apie daugiau legionierių?
– Manau, kad šiais metais tikrai bus daugiau užsieniečių. Tačiau klubo filosofija yra tokia, kad mes patys augintumėmės komandą. Nemenką dėmesį skirsime jauniems ir perspektyviems Lietuvos futbolininkams.
