Priešingai, nei kaimyninėje Latvijoje, kurioje parlamentas praėjusį mėnesį tokį draudimą įtvirtino įstatymu.
Mūsų atletams varžysis su agresoriais – tik nerekomenduojama.
„Lietuvos sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms rekomenduojama nedalyvauti tose sporto varžybose, kuriose yra kviečiami ir dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, komandos, atstovaujantys savo šalį arba dalyvaujantys kaip neutralūs atletai“, – rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atsakyme į 15min klausimą, kaip turėtų pasielgti šalies moterų futbolo rinktinė.
Lietuvos futbolininkes burtai atrankoje į 2025-ųjų Europos čempionatą suvedė į vieną grupę su Baltarusija.
Šalies futbolo galva – LFF prezidentas Edgaras Stankevičius – iš karto pareiškė, kad mūsiškės į vieną aikštę su baltarusėmis nežengs.
„Mūsų pozicija – principinė, – 15min žurnalistui Mariui Bagdonui teigė E.Stankevičius. – Mes galime gauti techninius, pralaimėjimus, baudą, nulį taškų, bet žaisti nesiruošiame. Atrodo, kad UEFA mus irgi supranta, žino situaciją, tereikia išsiaiškinti, kaip yra su nuobaudomis.“
LFF galva pridūrė rytoj skrisiantis į Šveicariją, kur laukia UEFA komiteto posėdis ir penktadienį diskutuosiantis šiuo klausimu.
Verta pažymėti, kad pastaruoju metu – tai jau trečias toks vertybinis išbandymas šalies futbolui.
Pernai pavasarį mūsų salės futbolininkai stojo į kovą prieš Baltarusiją pasaulio čempionato atrankos varžybose. Su agresoriais šį mėnesį turėjo susitikti ir mūsų vyrų rinktinė, bet šios akistatos išvengti pavyko – dėl išlikimo UEFA Tautų lygos C divizione varžysimės su Gibraltaru.
ŠMSM atsakyme taip pat žadama kompensuoti finansinius nuostolius, kylančius dėl atsisakymo varžysis su šalių agresorių sportininkais.
„Teisiškai įtvirtinta, jog nacionalinių sporto šakų federacijos, besilaikančios šios nuostatos ir nedalyvaujančios varžybose kartu su Rusijos ir Baltarusijos sportininkais, finansiškai nenukentės. Ministerija finansuos šias federacijas, naudodama COVID-19 pandemijos metu taikytą finansavimo modelį – bus užskaityti anksčiau vykusių varžybų rezultatai“, – tikina ŠMSM.
Vis dėlto Lietuvos futbolo federacijai, valdančiai daugiau nei 13 mln. eurų biudžetą, o iš valstybės pagal aukšto meistriškumo finansavimą šiemet sulauksiančiai tik 0,3 mln. eurų (2,3 proc.), labiau pagelbėtų įstatymu įtvirtintas draudimas varžytis su šalių agresorių atstovais.
„Kalbėjausi šia tema ir su naująja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministre Aiste Zedelyte-Kaminske. Valstybės pozicija yra nepasikeitusi. Tarsi ir griežtai rekomenduojama išvengti dvikovų su agresoriais, bet įstatymiškai tokio nutarimo neturime. Toks raštas stipriai palengvintų situaciją“, – pažymėjo E.Stankevičius.
