Į Pažadėtąją žemę dabar jau buvęs „Trakų“ puolėjas išvyko be normalaus pasiruošimo, nes jam paprasčiausiai nebuvo laiko. Tačiau net ir tai jam per mėnesį laiko nesutrukdė įmušti keturių įvarčių – dviejų Izraelio čempionate, dviejų – taurės rungtynėse.
„Trenerio pasitikėjimas, sėkmė, patirtis, amžius, suvokimas, kad tai gali būti viena paskutinių galimybių žaisti aukštesniu lygiu. Visi šie dalykai svarbūs. Be jų nebūtų nei gero žaidimo, nei įvarčių“, – pokalbį su oficialia „Trakų“ svetaine pradėjo N.Valskis.
– Nerijau, po praėjusio sezono iškart pareiškėte, kad turite tikslą – išvykti rungtyniauti į užsienį. Ar tuo užsieniu galėjo tapti kita šalis nei Izraelis?
– Kelis pasiūlymus turėjau, tačiau viskas pradiniame lygmeny. Iki konkretumo nebuvo prieita.
– O kaip „Žalgiris“? Viskas tik gandai, ar jis tikrai norėjo jus matyt savo komandoje?
– Su „Žalgiriu“ kalbėjau tik 2013 metais, kai dar žaidžiau Marijampolės „Sūduvoje“. Dėl galimybės persikelti dabar nebuvo absoliučiai jokių kalbų. Visos tos kalbos buvo visiški gandai.
– Kai sulaukėte „Bnei Yehuda“ pasiūlymo, tiesa, kad Emilijus Zubas tapo nuolatiniu konsultantu įvairiais klausimais?
– Yra teisybės (šypsosi). Emilijus labai daug padėjo pačioje pradžioje, padeda ir dabar. Smagu prisijungti prie komandos, kurioje jau žaidžia lietuvis. Didelis pliusas, išties tai palengvina įsiliejimą į komandą.
– Turėjote abejonių vykdamas į Izraelį?
– Ne, neturėjau. Saugi šalis, geras klimatas. Net nežinau, kodėl turėčiau abejoti.
– Vos tik nuvykęs, užsiminėte, kad truputį prireiks laiko norint įgyti žaidybinės patirties, tačiau įvarčius pradėjote mušti iškart. Paties nestebina tokia pradžia?
– Kažkiek stebina, tačiau aš pats puikiai suprantu, kad turiu vieną paskutinių šansų užsikabinti užsienyje. Noriu to šanso nepaleisti. Ir džiugu, kad man sekasi tai daryti. Kiekvienas įvartis įrodo, kad galiu būti rezultatyvus ne tik A lygoje, bet ir Izraelyje.
– O kaip kūnas pakelia krūvius? Ar užteko laiko atsigauti po praėjusio sezono?
– Nėra lengva, bet kažkaip pakelia. Tiesiog susitaikiau su ta mintimi, kad pasiruošimas sezonui man vyksta jo metu (šypsosi). Kiekvienam futbolininkui geriausiai ruoštis tuomet, kai jis žaidžia, o ne kai bėgioja krosus.
Pasibaigus sezonui, iki atvykimo į Izraelį, aš nei karto neliečiau kamuolio, tad normalu, jog futbolo spėjau pasiilgti. Kita vertus, nebuvo taip, kad individualiai aš nedirbau. Visiško poilsio turėjau lygiai vieną savaitę, o tada kibau į bėgimus ir panašiai.
– Ar „Bnei Yehuda“ turi nors kiek panašumų į „Trakus“? Kokia tai komanda?
– Gera komanda, turinti didžiulį potencialą. Sausį pasikeitė nemažai žaidėjų, tad natūralu, kad vieniems prie kitų dar reikia priprasti. Kalbant apie panašumus su „Trakais“, tai didžiausias panašumas tas, kad abi komandos mėgsta pulti.
– „Trakuose“ rezultatyviausiu tarpsezonio žaidėju yra Arūnas Klimavičius. Tinkamas kandidatas pakeisti jus snaiperio sąraše?
– Džiugu dėl Arūno, patirtis daro savo (šypsosi). Vis tik, pagrindinis Arūno darbas – cementuoti gynybą. O jis tą atlieka puikiai. Mano nuomone, Arūnas Klimavičius yra vienas geriausių A lygos gynėjų. „Trakams“ jis didelis pliusas.
Kalbant apie jo snaiperio sugebėjimus, laikas parodys, ar tinkamas kandidatas, ar ne (šypsosi). Jei rimtai, galvoju, kad iššauti gali Tadas Labukas arba Oscaras.
