Raudona – per jautri
Lietuvos futbolas vėl nusprendė grįžti prie geltonų ir žalių marškinėlių bei atsisakyti raudonos spalvos.
Iki 2024-ųjų šios spalvos apranga lietuviai dažniausiai žaisdavo rungtynes svečiuose, tačiau jautraus politinio konteksto fone „raudona“ Lietuvos futbolo rinktinė tarp sirgalių kėlė nemažai aistrų ir nepasitenkinimo.
Nors yra trispalvės sudedamoji dalis, raudona spalva mūsų šalyje iki šiol neretai siejama su Sovietų Sąjunga ir skaudžiai išgyventu okupacijos laikotarpiu.
15min žiniomis, prasidėjus karui Ukrainoje, LFF kabinetuose buvo svarstoma galimybė visiškai atsisakyti raudonos spalvos bei visus mačus žaisti tik su pagrindine geltonos spalvos apranga, tačiau techninis federacijos rėmėjas „Hummel“ negalėjo užtikrinti pageidaujamo kiekio ekipiruotės visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinėms.
„Raudoną“ istorijos puslapį Lietuvos rinktinė užvertė 2023-ųjų pabaigoje. Visus keturis šių metų maču mūsų futbolininkai žaidė geltonais aprangų komplektais, o nuo rudens turės ir naują žalią rezervinę-išvykų aprangą.
„Po praėjusio ciklo buvome nusprendę, kad raudonos spalvos visgi atsisakysime. Daug kam ji šiandieniniame politiniame kontekste kelia nepasitenkinimą. Dėl to „Hummel“ iš karto informavome, kad norime atsisakyti šių atspalvių ir sugrįžti prie žalios aprangos. Galiu patikinti, kad su naujosiomis žaliomis aprangomis žaisime abejas Tautų lygos rungtynes rugsėjį su Kipru ir Rumunija“, – pristatydamas aprangas, kalbėjo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.
Žaisti netrukdys?
Raudona spalva Lietuvos futbolo identiteto dalimi pirmą kartą tapo 2014-ųjų lapkritį kontroliniame mače Kyjive, kai 0:0 kontrolinėse rungtynėse buvo sužaista su Ukrainos komanda.
Prieštaringai vertinamos idėjos autoriumi reikėtų laikyti ilgametį Lietuvos futbolo federacijos techninį direktorių Stasį Stankų.
Iš Šiluvos kilęs specialistas maždaug prieš dešimtmetį buvo viena įtakingiausių Lietuvos futbolo figūrų ir liejo šalies futbolo piramidės pamatus.
Būtent LTSR nusipelniusiam treneriui 2013-aisiais kilo mintis aprengti futbolininkus raudonais marškinėliais ir pirmą kartą šį savo sumanymą jis pritaikė Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktinėje.
Savo sprendimą LFF sunkiasvoris tuomet motyvavo tuo, jog žalia apranga pernelyg susilieja su aikštės žaluma, o tai reiškia, kad futbolininkai savo komandos draugus pastebi kur kas prasčiau nei varžovus.
Prisimindamas šiuos S.Stankaus pasvarstymus, E.Stankevičius tik šyptelėjo.
„Pasvarstymas gal ir įdomus, bet tikimės, jog problemų nekils. Raudona spalva labai jau krito iš konteksto, norėjosi grįžti prie mums kur kas tradiciškesnių atspalvių. Kad ir koks bebūtų Dariaus ir Girėno vejos atspalvis, tikiu, kad mūsų futbolininkai su šiais marškinėliais puikiai matys vienas kitą“, – šypsojosi E.Stankevičius, prisiminęs pastarųjų dienų aktualijas dėl pagrindinio šalies stadiono aikštės kokybės.
Modernus žvilgsnis į tradicijas
Neatsitiktinai rinktinės aprangos iškilmingai pristatytos Kaune. Ant marškinėlių rankovių įkomponuotas Ąžuolo šakelės motyvas, vaizduojantis seniausią ir labiausiai gerbiamą medį Lietuvoje bei Kauno Ąžuolyną – pirmąją vietą, kurioje 1923 metais įvyko oficialios Lietuvos nacionalinės rinktinės rungtynės. Istorijos vingiai nulėmė, kad Lietuvos vyrų rinktinė dabar žaidžia savo namų rungtynes šalia Lietuvos futbolo lopšio.
Ąžuolo motyvai išryškinti gintaro atspalviu. Gintaro dovanojimas – Lietuvos paveldo dalis, kadangi gintaras yra susijęs su Baltijos jūra bei mena lietuvių ryšius su užsienio tautomis, dosnumą ir mainymąsi žiniomis. Gintaras simbolizuoja sveikatą, meistrystę ir sėkmę – savybes, reikalingas visiems sportininkams siekiant užsibrėžtų tikslų.
Šiek tiek daugiau gyvybės nuo šiol suteikta ir pagrindiniam elementui Vyčiui.
Žalia spalva Lietuvos futbolo istorijoje irgi užima svarbią vietą. Pirmieji rinktinės marškinėliai, panaudoti 1923 metais pirmosiose tarptautinėse futbolo rungtynėse su Estija, buvo tamsiai žalios spalvos. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, žalia spalva ilgai buvo naudota kaip antroji aprangos spalva.
Naujųjų marškinėlių gamybai pritaikyta BEECOOL gamybos technologija, kas leidžia išlaikyti audinio sausumą visą sportavimo laiką. Marškinėliai yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų, audinys turi antibakterinių savybių.
Vis dar „Hummel“
Naujus aprangos komplektus rinktinei vėl tieks „Hummel“. Su šia Danijos sporto prekių kompanija LFF turi sutartį iki 2025-ųjų.
Šalies futbolo sirgalių prieštaringai vertinamas „Hummel“ prekės ženklas Lietuvos nacionalinės rinktinės techniniu rėmėju tapo 2010-ųjų metų pabaigoje.
1924 metais Hamburge įkurta, bet kaimyninėje Danijoje giliai šaknis įleidusi ir šios šalies bendrove laikoma „Hummel“ – vienas iš seniausių sporto aprangos prekinių ženklų pasaulyje.
1992 metais vilkėdama „Hummel“ aprangą Danijos rinktinė net sensacingai laimėjo Europos čempionatą. Šiuo metu be Lietuvos ir Danijos, danai taip pat dar rengia dar keturias FIFA nares – Bahamas, Puerto Riką, Turkmėniją ir JAV Mergelių salas.
Nuo Nepriklausomybės paskelbimo mūsų rinktinę oficialiuose mačuose yra rengusios šešios užsienio bendrovės. Be „Hummel“, Lietuvos futbolininkai yra vilkėję britų „Umbro“, italų „Diadora“ ir „Lotto“ bei vokiečių „Puma“ ir „Saller“ aprangas. Taip pat nepriklausomybės pirmaisiais metais lietuvius epizodiškai yra rengusi „Tūta“ ir „Auda“.
|
Mūsų šalyje „Hummel“ veikia nuo 1998 metų ir, galima teigti, kad bent jau šalies futbole kasmet tik didina svorį ir įtaką.
Danams atstovaujančios įmonės Lietuvoje akcininkai Artūras Krukis ir Vidmantas Butkevičius pastaruosius du dešimtmečius buvo ypač svarbūs žaidėjai LFF sistemoje.
Pirmasis iki šiol vadovauja moterų futbolo asociacijai, o antrasis ilgus metus buvo salės futbolo asociacijos prezidentas ir užėmė LFF viceprezidento pareigas.
Į rungtynes – su kostiumais
Naujos aprangos nebuvo vienintelė naujiena, kurią ketvirtadienį pristatė LFF.
E.Stankevičius taip pat informavo, kad nuo šiol futbolininkai ir rinktinę lydintys asmenys į rungtynes keliaus vilkėdami laisvalaikio kostiumais.
Jų pavyzdį jau ketvirtadienį pristatė Lietuvos rinktinės strategas Edgaras Jankauskas.
„Kai pradėjau dirbti LFF komercijos direktoriumi iš karto buvau nusprendęs, jog norėčiau, kad mūsų futbolininkai į rungtynes keliautų ne sportiniais kostiumais, o atrodytų kur kas elegantiškiau ir reprezentatyviai. Norėjome turėti tarptautinį tokios aprangos gamintojo prekės ženklą savo gretose. Džiaugiuosi, jog tai pagaliau pavyko“, – kalbėjo E.Stankevičius.
Lietuvos rinktinę nuo šiol rengs daugiau nei šimto metų istoriją skaičiuojantis Berlyne įsikūręs vyriškų drabužių ir kostiumų prekės ženklas „Ray Robson“.
„Tai nebus oficialūs kostiumai, nebus kostiumai su kaklaraiščiais – to tikrai daryti futbolininkų neversime. Tiesiog norime, kad vyrai ir visas personalas atrodytų šiuolaikiškai ir solidžiai. Tai svarbus žingsnis federacijos įvaizdžio prasme. Anksčiau turėjome keletą tokių bandymų, bet jie nebuvo sėkmingi. Visgi tikiu, kad karta yra pasikeitusi. Tikiu, kad mūsų nacionalinė rinktinė yra subrendusi šiam žingsniui“, – kalbėjo E.Stankevičius.
