Džiugas Bartkus – 7
Į nacionalinę rinktinę sugrįžo po pusantrų metų pertraukos. Tai 32-ejų kauniečiui buvo septintasis mačas vilkint nacionalinės komandos marškinėlius. Tik akimirkos trūko, kad antrą kartą išsaugotų savo vartus „sausus“.
Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“ vartininkas solidžiai žaidžia abiem kojomis ir tai šiame mače įrodinėjo ne kartą. Kuo daugiau minučių tiksėjo švieslentėje, tuo paskutinis lietuvių gynybos bastionas turėjo daugiau darbo. Fantastiškai sužaidė 57 minutę, kai atrėmė iš kelių metrų Matto Doherty smūgiuotą kamuolį, airiui atlikus įspūdingą reidą į baudos aikštelę ir suklaidinus visą būrį lietuvių. Tai buvo bene pirmoji tikrai reali proga pasižymėti, bet tikrai ne paskutinė. 89-ąją minutę vėl blykstelėjo įspūdingu šuoliu, kai pavojingai galva smūgiavo Johnas Eganas. Po akimirkos negrabiai išleido kamuolį iš rankų ir buvo priverstas jį gaudyti antruoju bandymu, bet slystelėjo ir susižeidė kirkšnį. Laimei, galėjo tęsti kovą ir po trijų minučių vėl demonstravo visą savo meistriškumą po Troy'ays Parrotto šūvio. Padarė klaidelę nelabai sėkmingai iškumščiuodamas kamuolį, tačiau Mattas Doherty į vartus nepataikė. O tada atėjus 97-ajai minutei, T.Parrottas šovė neatremiamai. Įvarčio epizode vartininką kaltinti sunku – smūgis buvo tolimas, tačiau pamatyti kamuolį ir jo skriejimo kryptį D.Bartkui trukdė net trys komandos draugai.
Rolandas Baravykas – 5
9-ąją minutę savo krašte nesuskubo prieš Ryaną Manningą. Ir šis atliko labai pavojingą perdavimą į baudos aikštelę. Chiedozie Ogbene įmušė, bet mačo arbitras Jontahanas Lardotas užfiksavo nuošalę. Šiauliečiui mačo pradžioje nebuvo lengva, nes airiai daugumą savo atakų konstravo būtent šiuo kraštu. Vėliau Rolandas kiek nusiramino, bet klaidų išmušant kamuolius, kartais ir nesudėtingus, buvo išties nemažai. 43-ąją minutę sužaidė agresyviai ir uždirbo antrą lietuvių kampinį. Mačo pabaigoje sukibirkščiavo su būsimo įvarčio autoriumi T.Parrottu. Airių pergalingos atakos metu ir jos pradinėje fazėje nesugaudė savo oponento.
Linas Klimavičius – 6
Gynybos širdyje šalia Beno Šatkaus pakeitė į atraminę zoną pastumtą Edgarą Utkų. 28 minutę klaidelė išmušant kamuolį galėjo baigtis labai rimtu pavojumi, bet panevėžiečiui padėjo Egidijus Vaitkūnas, taigi viskas virto tik kampiniu. Bendrai vertinant visas rungtynes, su savo tiesioginėmis užduotimis tvarkėsi gana užtikrintai. Airiai per daug progų iš vidurio gynėjų pozicijų neturėjo. Gal kiek trūko geresnės kovos antrajame aukšte, kur Lino porininkas B.Šatkus žaidė kur kas efektyviau ir efektingiau.
Benas Šatkus – 7
Dar vienas solidus „Nurnberg“ sistemai priklausančio gynėjo mačas, nors ir patirtas dar vienas pralaimėjimas. Nepaisant to, kad teko pratintis prie naujo porininko, žaidė solidžiai ir užtikrintai. Laimėjo daugybę oro dvikovų, ypač kai airiai bandydavo perimti iniciatyvą ir užgulti lietuvių vartus. Spinduliavo ramybe, nors žaidė prieš didžiausią auditoriją savo karjeroje. Karjeros etapas Niurnberge, panašu, kad tuoj baigsis, bet kito Vokietijos klubo vadovai, gausiantys šį gynėją, po dvikovos Dubline tikrai turėtų trinti rankomis.
Egidijus Vaitkūnas – 6
Antrą mačą iš eilės komandos veteranas savo kairiajame gynybos krašte tvarkėsi solidžiai ir užtikrintai. „Kauno Žalgirio“ kairiam gynėjui V.Ivanauskas priekaištų vargu, ar galėjo turėti. Vilnietis tradiciškai išsiskyrė kovingumu. Pavyzdžiui, antrajame kėlinyje buvo epizodas, kai patyrusi Egio akis iškart pastebėjo, kad po nuošalės prie mūsų vartų galima greitai įžaisti kamuolį ir užklupti varžovus nepasiruošusius, bet komandos draugai į veterano raginimus reagavo vangiai.
Vykintas Slivka – 6
Daug jėgų pareikalavęs mačas. Panevėžietis su nauju porininku E.Utkumi sudarė neįprastą atraminių saugų duetą ir turėjo ypač daug darbo griaudami airių atakas. Gynyboje tvarkėsi gana solidžiai, bet pradėti išpuolius buvo sunku. Trūko greičio priimant sprendimus, darė nemažai klaidų išmušdamas kamuolius. 55 min. pasiėmė protingą geltoną kortelę. 73 min. prarastas kamuolys baigėsi gražia airių kombinacija ir trečiu kamuoliu Lietuvos vartuose, bet James McClenas buvo akivaizdžioje nuošalėje. Po pertraukos jėgų akivaizdžiai stigo, bet sužaidė visas 97 minutes.
Edgaras Utkus – 8
Bene geriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas. Nors buvo priverstas keisti sau rinktinėje įprastą poziciją, radviliškiečio universalumas buvo matomas plika akimi. Solidžiai tvarkėsi ne tik su savo gynybinėmis užduotimis, bet ir žaidė drąsiai. Susidarė įspūdis, kad 21-erių vaikinas su 5 numeriu ant nugaros yra labiausiai pasitikintis svečių komandos žaidėjas. Buvo gerų perimtų kamuolių, o vienas toks epizodas sužaidus pusvalandį galėjo virsti labai pavojingu išpuoliu, bet T.Milašiui, kuriam buvo skirtas perdavimas, pritrūko greičio ir galiausiai viskas pasibaigė lietuvio pražanga. Klaida aikštės viduryje virto antru kamuoliu lietuvių vartuose. Laimei, teisėjas užfiksavo nuošalę. Gynybinio plano vienuoliktuke Edgaro gebėjimas pradėti atakas buvo ypač svarbus. 65-ąją minutę sukūrė geriausią Lietuvos rinktinės progą atlikęs perdavimą Justui Lasickui. Justo smūgį airiai blokavo, bet po patogiai atšokusio kamuolio galimybę turėjo ir pats E.Utkus. Tačiau ir jo smūgį šeimininkų gynėjai sugėrė.
Justas Lasickas – 6
Sunkus mačas Justui. Užuot galvojęs apie ataką, kur kas daugiau dėmesio jis turėjo skirti gynybos veiksmams. Taigi vienas kūrybingiausių rinktinės žaidėjų buvo kur kas mažiau pastebimas nei dvikovoje su San Marinu. Laukė savo šanso ir medžiojo progas, bandydamas naudotis airių neapdairumu. Savo galimybę turėjo, bet 65-ąją minutę jo kaire koja atliktą smūgį blokavo gynėjas. Antrajame kėlinyje, aikštę palikus T.Milašiui, pereėmė standartinių padėčių realizavimą, bet tą darė nelabai sėkmingai.
Titas Milašius – 6
Puikias rungtynes San Marine sužaidęs Titas šį kartą buvo ne toks energingas ir pastebimas, bet ir gynybinių funkcijų jaunam komandos naujokui teko kur kas daugiau nei Seravalėje. Žaidė prieš ryškiausią Airijos šių dienų žvaigždę Mattą Doherty, bet labai stipriai jam nenusileido. Visgi jėgų vien per pirmą kėlinį buvo išeikvota labai daug, tad per pertrauką vietą aikštėje užleido Donatui Kazlauskui.
Fiodoras Černychas – 5
Kapitonui teko daug darbo ginantis ir lakstant be kamuolio. Su šia užduotimi rinktinės lyderis tvarkėsi neblogai. Visgi jau kelintame mače iš eilės iš Fiodoro norėtųsi svaresnio indėlio ir atakose. 54-ąją minutę suklydus airiams, jis turėjo neblogą progą, bet smūgiavo nesėkmingai ir po rikošeto kamuolį nesunkiai sugavo Caoimhinas Kelleheris. 76-ąją minutę gavęs puikų perdavimą iš Igno Kružiko bandė uždirbti baudinį, imitavęs Johno Eagano pražangą, bet buvo apdovanotas geltona kortele. Mačo pabaigoje užleido vietą aikštėje Gratui Sirgėdui.
Augustinas Klimavičius – 5
Mače su San Marinu sublizgėjęs rinktinės debiutantas šį kartą prieš save išvydo kiek kitokio kalibro oponentus. O tas akivaizdžiai matėsi. Sunkus mačas atliekant statisto vaidmenį atakoje, nes kamuoliai nominalaus Lietuvos rinktinės puolėjo tiesiog nepasiekdavo. Reikia pagirti už tai, kad gynyboje Augustinas dirbo noriai ir naudingai. Be to, buvo pirmasis fortas, stabdęs airių atakas. Po valandos vietą užleido I.Kružikui, kuris per savo pusvalandį tiek gynyboje, tiek puolime buvo kur kas matomesnis.
Donatas Kazlauskas – 6
Aikštėje pasirodė nuo antro kėlinio pradžios. Į žaidimą įsijungė energingai ir kietai – kaip Donatas geriausiai moka. Kažko rimtesnio atakoje nuveikti nepavyko, bet gynyboje neblogai pasaugodavo E.Vaitkūną.
Ignas Kružikas – 7
Istorinį karjeros šansą iš Širvintų kilęs 23-ejų puolėjas gavo 61-ąją minutę, kai pakeitė savo komandos draugą klube A.Klimavičių. Naujasis Kauno rajono „Hegelmann Litauen“ narys iš konteksto neiškrito. Priešingai, buvo pastebimas ir būdamas tarp dviejų varžovų sugebėjo atlikti labai gerą perdavimą F.Černychui. Bet šis, užuot ieškojęs smūgio galimybės, rinkosi bandymą uždirbti baudinį. Gynyboje aukštaūgis Ignas taip pat buvo labai svarbus – spaudė priešininkus, o standartinėse situacijose išmušė kelis pavojingai į baudos aikštelę siųstus airių kamuolius. Debiutas tikrai nenuvylė – per pusvalandį V.Ivanauskas iš Igno gavo tai, ko ir norėjo.
Paulius Širvys – be įvertinimo
Debiutavo rinktinėje 81-ąją minutę, pakeitęs Justą Lasicką.
Gratas Sirgėdas – be įvertinimo
87-ąją minutę sugrįžo į rinktinę, pakeitęs F.Černychą. Sugrįžimas nebuvo labai sėkmingas. Būtent nedidelio ūgio Gratas nevykusiai galva bandė išmušti kamuolį toliau nuo vartų, kai šis atskriejo po B.Šatkaus pirmojo smūgio. Viskas galiausiai baigėsi keliais perdavimais ir T.Parrotto pergalingu įvarčiu.
Valdas Ivanauskas – 7
Tokio dydžio stadione lietuviai nežaidė nuo 2019-ųjų birželio, kai lankėsi Belgrade ir Rajko Mitičiaus stadione 1:4 nusileido serbams. Jauna komanda nesutriko.
Kaip airiai negali pulti į euforiją, taip mes neturime pagrindo pernelyg liūdėti. Žinoma, tokie pralaimėjimai nugalėtojų mentaliteto tikrai neužaugins, bet draugiškuose mačuose ne rezultatas yra svarbiausia.
Žaidžiant prieš solidų varžovą žaidimo planas buvo matomas. Galima pasidžiaugti, kad taip apmaudžiai pralaimėta ne atrankoje, nes išleisti taškus 97-ąją minutę būtų dar skaudžiau.
Iš dabartinės rinktinės mes tikimės pergalių prieš tokio lygio varžovus kaip San Marinas ir kovos bei idėjų su tokiais priešininkais kaip Airija. O per šį langą gavome ir viena, ir kita.
Lyginant su maču San Marine, strategas atliko tik tris keitimus, iš kurių du – priverstiniai, susiję su Seravalėje traumas patyrusiais Pauliumi Golubicku ir Linu Mėgelaičiu.
Pauliaus vietą aikštės viduryje užėmė V.Slivka, o vietoj Lino į atraminę zoną buvo mestas E.Utkus, kuris Lietuvos rinktinėje įprastai žaisdavo vidurio gynėjo pozicijoje. Vietoj pastarojo gynybos centre žaidė L.Klimavičius.
Vienintelis nepriverstinis keitimas – vartininko pozicijoje. Vietoj San Marine žaidusių Igno Plūko ir Edvino Gertmono šansas buvo suteiktas labiausiai patyrusiam šios pozicijos žaidėjui D.Bartkui.
Lietuvos rinktinė tapo kur kas labiau orientuota į gynybą, tačiau ir varžovas buvo žymiai pavojingesnis nei prieš keturias dienas.
V.Ivanausko komandai Dubline kūrybiškumo galėjo pridėti Arvydas Novikovas, bet geriausias Lietuvos futbolininkas paskutinėje treniruotėje prieš dvikovą apmaudžiai timptelėjo raumenį ir net nebuvo registruotas.
Akivaizdu, kad treneris nori vis mažiau eksperimentuoti sudėtimi, net jei tai ir draugiškos rungtynės. Ir tai visiškai pasiteisina. Futbolininkai pradeda vis geriau jausti vienas kitą. Galima įžvelgti ir tendenciją, kad A lygos žaidėjais V.Ivanauskas pasitiki vis mažiau. San Marine tokių žaidėjų starto sudėtyje buvo vos du, dabar – trys.
Rungtynių pradžioje lietuviams teko vien tik gintis. O palaikyti kamuolio varžovų aikštės pusėje išvis nesisekė. Kita vertus, airiai per pirmą pusvalandį irgi nesukūrė nieko pavojingo. Savo šansų antrajame kėlinyje lietuviai turėjo, bet jei tokiose rungtynėse nori kažko tikėtis, tas retas progas privalu išnaudoti.
Pirmasis metų dublis nuteikia pozityviai tiek aikštėje, tiek šalia jos. Dailus kostiumas, madingi akiniai, efektingos reakcijos ir nuolat trykštanti energija – susidaro įspūdis, kad V.Ivanauskas, kaip ir prieš tris dešimtmečius, nori laimėti ne mažiau nei jo auklėtiniai.
