Treneris iš Kazachstano nėra tas, kurio interviu įtempę ausis klausytųsi žurnalistai. Jis retai kada numeta spalvingą frazę ir dažniausiai pasitenkina tiesiog abstrakčiais pasisakymais apie rungtynes ar būsimą varžovą.
Emocijų užvaldytas V.Čeburinas būna retai. Bent jau tada, kai mes jį matome. Taip, buvo tas incidentas, kai kazachas vos nesudraskė į skutelius Tel Avivo „Maccabi“ trenerio Vladimiro Ivičiaus.
Taip, buvo momentas, kai V.Čeburino pyktį per rungtynes ir po jų sugėrė teisėjas Gediminas Mažeika, leidęs Vilniaus „Žalgiriui“ pakartoti nerealizuotą 11 metrų baudinį. Bet tai išimtys, o ne taisyklės.
Štai prieš atsakomąsias šių metų Europos lygos atrankos rungtynes su „Tre Penne“ V.Čeburinas nekalbėjo apie kitame etape laukiančius varžovus, nors iš San Marino „Sūduva“ parsivežė pergalę 5:0. Jo manymu, taip jis būtų parodęs nepagarbą savo varžovams.
Tačiau koks treneris būna tada, kai jo nemato žiūrovai, o kameros būna išjungtos? Apie tai 15min Budapešte pasikalbėjo su visu būriu jo auklėtinių ir kolegų.
Šeima. Šis žodis V.Čeburino vertybių sąraše yra aukščiausiai. Kai Ovidijui Verbickui gimė dvynukės per pasiruošimo sezonui stovyklą, treneris nedelsdamas išsiuntė naujai iškeptą tėvą į Lietuvą iš Kipro.
Jei šeimoje yra problemų, klausimų nelieka esant bet kokiai situacijai. Taip, reikia atsiklausti trenerio ir paaiškinti jam situaciją, bet atsakymas aiškus iš anksto – važiuok namo ir ten būk tiek, kiek reikia.
Pats treneris taip pat daug dėmesio skiria savo šeimai: dažnai kalbasi su dukra ir žmona telefonu, o kai tik turi galimybę, su jomis ir susitinka.
Kitas itin svarbus vertybinis dalykas – religija. V.Čeburinas yra labai tikintis. Jis dažnai lankosi Kaune esančioje cerkvėje, taip pat maitinasi pagal religinį kalendorių ir laikosi kitų religinių normų. Kai važiuojama pro Dievo namus, treneris persižegnoja. Nekeista, kad anksčiau jo rankose per rungtynes buvo galima matyti rožančių.
Laisvu nuo futbolo metu strategas dažnai tiesiog... žiūri futbolą. Jis peržiūri rungtynes, jas analizuoja ir dažnai nekiša nosies iš namų. O jei nusprendžia pravėdinti galvą, susideda į automobilį meškeres ir atsipalaiduoja prie vandens telkinio gaudydamas žuvį.
Jei susidarėte įspūdį, kad treneris yra itin ramus žmogus, irgi klystate. Bene visi kalbinti jo bendražygiai išskyrė puikų V.Čeburino humoro jausmą. Taip, jis nesurengs stand-up pasirodymo komandos rūbinėje, bet anekdotą iš užančio ištraukti bus pasiruošęs.
V.Čeburinas yra labai prietaringas. Rungtynių dieną jo komandos autobusas negali važiuoti atbulas. Užuojauta vairuotojui, jei šis nuklystų ne ten. Taip pat treneris privalo paskutinis įlipti į autobusą ir paskutinis iš jo išlipti rungtynių dieną. Ne kitaip.
Rungtynių dieną jo komandos autobusas negali važiuoti atbulas
ARVI stadione prie įėjimo yra patiesta kiliminė danga su „Sūduvos“ logotipu. Ir jei daugumai komandos narių tai yra tiesiog kilimas, tai V.Čeburinui – garbingas dalykas. Jis niekada nenusivalys kojų į savo komandos ženklą.
Pereikime prie futbolo reikalų. Po konkrečios treniruotės prieš savaitę buvo pasiektas teigiamas rezultatas? Tokia pati treniruotė laukia ir prieš kitas rungtynes. Nors tai nėra sunku nuspėti, nes visos V.Čeburino treniruotės yra daugmaž vienodos.
„Sūduvos“ pergalių architektas prieš treniruotę gali pajuokauti, pasikalbėti su savo žaidėjais, bet vos tik sušvilpė pratybų pradžią žymintį švilpuką – viskas. Visos kitos temos tampa tabu. Prasideda darbas.
O darbas būna sunkus. V.Čeburino treniruotės dažniausiai trunka apie dvi valandas, jos būna gan monotoniškos, bet treneris bus itin nepatenkintas, jei kuris nors žaidėjas atsipalaiduos.
Jei taip nutinka, V.Čeburinas greitai įsiplieskia ir gali apdovanoti žaidėją ne pačiais maloniausiais žodžiais. Jei ir to negana, jis tiesiog parodys duris. Beje, taip jau buvo nutikę ir šią vasarą, kai prieš svarbias europinės odisėjos rungtynes vienas sūduvietis savo darbu nesužavėjo stratego. Kas toliau? Jis žaidė ir net pelnė įvartį, o tvirta trenerio ranka davė saldžių vaisių. Iš treniruotės treneris gali išprašyti ir jauną, ir vyresnį žaidėją – jam tai visiškai nesvarbu.
Tosaintas Rickettsas jau paliko Marijampolę ir grįžo į MLS, bet jam V.Čeburino pratybos buvo itin sunkiai pakeliamas dalykas. Kanadietis treniruotes lygindavo su pasiruošimu sezonui, nors ilgamečiai „Sūduvos“ žaidėjai prie to jau yra įpratę.
Treneris iš Kazachstano mėgsta taisykles. Daug taisyklių. Anksčiau jos visos atspausdintos kabėjo ant rūbinės durų. Ten buvo galima pamatyti, kad, pavyzdžiui, telefonai yra nepageidaujamas dalykas. Net arbūzus V.Čeburinas buvo uždraudęs. Tačiau laikui bėgant draudimų ar iš treniruotės išprašytų žaidėjų skaičiai mažėjo. Pašnekovai pastebėjo, kad strategas pats laikui bėgant kiek pasikeitė ir sušvelnino toną.
Esate žaidėjas ir turite savo nuomonę? Taip, jūs galite ją turėti, bet nestokite trenerio idėjoms skersai kelio pratybų metu – tai geruoju nesibaigs. Geriau tiesiog nueikite pas V.Čeburiną į jo kambarėlį.
Jis jūsų išklausys, padiskutuos, bet šansų jam įpiršti savo nuomonę turėsite nedaug. Tai atsispindi ir „Sūduvos“ žaidime, kuriame korekcijų ar drastiškų permainų niekada nebuvo daug, mat treneris turi savo viziją, jos laikosi ir ją skiepija komandai.
Buvo daug kalbama apie žaidėjų reakciją, kai diena iš dienos treniruotėse buvo šlifuojamos standartinės situacijos. Ilgai ir nuobodžiai. Jei sudėtume kampinius, išmetimus iš užribio ir baudos smūgius, „Sūduvos“ futbolininkai suskaičiuotų daugiau nei 50 skirtingų kombinacijų. Vis dėlto tai pasiteisina, tad ir susierzinti nėra dėl ko.
Rungtynės. V.Čeburinas visada turi planą ir reikalauja jo laikytis, o nukrypimai nėra toleruojami. Jei Marijampolės klubas pelno įvartį ne pagal planą, treneris nepyks, bet jei plano nesilaikymas prives prie neigiamų skaičių švieslentėje – bus pylos.
Nei po skambių pergalių, nei po skaudžių pralaimėjimų V.Čeburinas durų neišspirs ar pergalės šampano butelio neišgers – tiesiog ne toks žmogus.
„Dėkoju žiūrovams“, – tokią frazę dažnai išgirsite iš bene kiekvieno bet kurios komandos trenerio, tačiau V.Čeburinas tai sako iš širdies gilumos. Jam buvo neįtikėtinai malonu matyti, kaip didėjo žmonių susidomėjimas futbolu Marijampolėje. Ir jei taip kalba jo bendražygiai, galima tik įsivaizduoti, ką treneris jautė, kai pamatė sausakimšas ARVI stadiono tribūnas prieš savaitę.
Nė kiek neperdedant, nė vienas komandos pasitarimas rūbinėje prieš rungtynes neapsieina be priminimo žaidėjams, kad šie žaidžia būtent dėl žmonių tribūnose.
Rinktinė V.Čeburinui – garbingas reikalas. Komandų treneriai dažnai pro sukąstus dantis išleidžia savo žaidėjus į nacionalinių komandų stovyklas. To priežastis – galima trauma ar papildomas nuovargis. Bet V.Čeburino požiūris kitoks – jo širdis džiaugiasi, kai jo auklėtiniai yra pakviečiami apsivilkti Lietuvos ar kitos nacionalinės komandos marškinėlius. Kazacho nuostata paprasta – tai yra aukščiausias taškas, kurį gali pasiekti bet kuris futbolininkas.
Tad toks yra V.Čeburinas. Jei reikėtų trenerį apibūdinti vos keliais žodžiais, tai padaryti būtų neįmanoma. Faktas tas, kad yra du Vladimirai Čeburinai: futbolo stadione ir už jo ribų. Pastarasis rūpėti turėtų mažiau, nes „futbolo Čeburinas“ jau šįvakar savo griežta ranka gali atvesti Marijampolės „Sūduvą“ ten, kur dar jokia Lietuvos komanda nėra buvusi – į Europos lygos grupių etapą.
