Sąrašas. Brazilija, Šveicarija, Kosta Rika, Serbija.
Prologas. Treneris Tite atėjo, pamatė ir, kaip kažkada Julijus Cezaris, nugalėjo. Kol kas Brazilijos rinktinės vairininkas laimėjo mūšį gimtojoje Pietų Amerikoje. Pergalę kare galima iškovoti tik pasileidus į sėkmingą žygį per Rusijos stadionus.
Kai Tite atėjo gelbėti „Selecao“, dėl kurios, žinia, pamišusi visa Brazilija, ankstesnis rinktinės treneris Dunga ją buvo įkurdinęs šeštoje Pietų Amerikos zonos atrankos turnyro vietoje. Pavojaus tvaikas išvėdintas žaibiškai – naujo trenerio vedami brazilai skynė vieną pergalę po kitos, o finalo turnyro dalyvių statusą įgijo anksčiau už visus kitus atrankos dalyvius.
Savo šalies pavadinimą elitinės futbolo šventės dalyvių sąraše anksti pamatyti tikėjosi ir šveicarai, bet stebuklingas duris atrakinantis auksinis raktelis, lyg ir visą laiką kabėjęs čia pat, ant sienos virš lovos, pasirodė ne taip lengvai pasiekiamas. Šveicarija laimėjo devynerias atrankos turnyro rungtynes iš dešimties, bet kelio į pirmą vietą grupėje tos pergalės nenutiesė.
Paskutinėje dvikovoje „Nati“ 0:2 pralaimėjo portugalams. Atrankos ciklo starte tas pats varžovas buvo įveiktas analogišku rezultatu, o į priekį irgi devynis kartus laimėję portugalai išsiveržė dėl geresnio įvarčių santykio. Brautis į Rusiją šveicarams teko papildomose dvikovose su Šiaurės Airija. Jie prasibrovė lydimi skandalo atgarsių – vienintelį, bilietą į finalo turnyrą garantavusį, įvartį per dvejas rungtynes Šveicarijos rinktinės gynėjas Ricardo Rodriguezas įmušė 11 metrų baudiniu, kuris, kaip įrodė vaizdo įrašas, neturėjo būti skirtas.
Kita E grupėje žaisianti Europos komanda žygiavo trumpesniu keliu. Serbija gana netikėtai buvo pirma grupėje, kurioje aplenkė Austriją, Velsą, Airiją.
Kosta Rikos futbolininkai Šiaurės Amerikos heksogene – turnyre, kuriame dėl teisės žaisti pasaulio čempionate grumiasi šešios stipriausios regiono rinktinės – įveikė tik du varžovus: Trinidadą ir Tobagą bei JAV. Įveikė po dukart – tai komandai garantavo antrą vietą bei dar vieną vasarą pasaulio čempionate, o ne paplūdimyje ar prie televizoriaus ekrano.
Ginklai. 1:7. Šiuos skaičius Brazilija sopulingai prisimena kone kasdien jau ketverius metus. Tokiu rezultatu praėjusiame pasaulio čempionate „Selecao“ pralaimėjo vokiečiams vadinamąjį Mineirazo – pusfinalį Mineiro mieste.
Prieš 2014-ųjų pirmenybes tuometis brazilų treneris Luizas Felipe Scolari žadėjo, kad komanda suteiks tėvynainiams progą pagaliau pamiršti Maracanazo – nacionalinę futbolo tragediją, įvykusią 1950-aisiais, kai Brazilija namie sensacingai atidavė pasaulio čempionų taurę Urugvajui. „Misija įvykdyta“, – prisiminusi šį pažadą po vokiškos egzekucijos Mineire šaipėsi pasaulio žiniasklaida.
Titei teks gydyti daug šviežesnius randus nei tie, kuriuos brazilų sirgaliai atmintyje nešiojasi beveik septynis dešimtmečius. Ir treneris, ir jo vedama komanda – po didinamuoju stiklu. Reikli ir futbolo klausimais išprususi braziliška publika turėtų būti patenkinta tuo, ką pro jį mato.
Tite‘s komanda ne tokia sustabarėjusi ir lengvai nuspėjama kaip ta, kurią vairavo Dunga. Ji toli gražu ne taip besąlygiškai priklausoma nuo vieno žaidėjo – Neymaro – kaip L.F.Scolari vadovavimo laikotarpiu prieš keletą metų. Tuos, kurie prieš čempionatą lenktyniavo su laiku gydydamiesi traumas, įmanoma neskausmingai pakeisti: Douglasą Costą – Willianu, Renato Augusto – Fernandinho.
Sutariama, kad brazilai grupėje savo laimę nesunkiai nusikals patys, o kitos komandos kovos dėl antro kelialapio į atkrintamąsias varžybas.
Išimtis šiuo atveju gal būtų Neymaras, bet prieš čempionato startą jis grįžo į aikštę. Ir grįžo įspūdingai. Prognozės įvairove nespinduliuoja: visuotinai sutariama, kad brazilai grupėje savo laimę nesunkiai nusikals patys, o kitos komandos kovos dėl antro kelialapio į atkrintamąsias varžybas.
Šveicarija ir Kosta Rika bent jau patirties tikrai nepristigs – abi komandos išsaugojo 2014-ųjų branduolį. Kosta Rikos „Los Ticos“ savo futbolą grindžia gynyba, kurios užnugarį aklina siena įprastai užbetonuoja Madrido „Real“ vartininkas Keyloras Navasas. Šveicarai turi daug jėgos aikštės kraštuose, kuriuose siautėti sugeba ne tik atakuojantys žaidėjai Xerdanas Shaqiri, Stevenas Zuberis ar dvidešimtmetis Dimitri Oberlinas, bet ir gynėjai Stephanas Lichtsteineris bei R.Rodriguezas.
Kita vertus, abiem atvejais yra ir galimų grėsmių. Kai kurių šveicarų lyderių dėmesį gali blaškyti artėjančių permainų vėjai: iš Anglijos „Premier“ lygos su „Stoke City“ iškritęs X.Shaqiri ieško kito klubo, o Turino „Juventus“ veteraną S.Lichtsteinerį į Londoną priviliojo „Arsenal“.
Kosta Rika prieš ketverius metus sudrebino futbolo pasaulį, kai Brazilijoje nuskriejo iki ketvirtfinalio, bet kažin ar tikslu būtų sakyti, kad tuomečiai komandos lyderiai, kurie ir dabar lieka lyderiai, yra ketveriais metais brandesni. Tiesa turbūt yra kita – jie ketveriais metais senstelėję.
Serbai – priešingai: dauguma jų jauni ir ant didžiosios futbolo scenos savo spektaklių dar nevaidinę. Bet jaunatviška drąsa ir greitos kojos gali tapti pranašumu. Juolab kad su Nemanja Matičiumi, Luka Milivojevičiumi ir Sergejumi Milinkovičiumi Savičiumi Serbija turi vieną stipriausių vidurio saugų kombinacijų pasaulyje.
Tite: Trečiose, ketvirtose, galbūt penktose rungtynėse Neymaras jau turėtų žaisti jam įprastą futbolą.
Intriga. Ar Neymaro žvaigždė suspindės visu ryškumu? Brazilų lyderis dėl traumos nuo vasario pabaigos iki birželio pradžios leido laiką užribyje. Iš šešėlio į stadiono prožektorių šviesą jis žengė kontrolinių rungtynių su Kroatija antrajame kėlinyje Londone. Futbolo aukštojo pilotažo akimirkos sirgaliai sulaukė mažiau nei po pusvalandžio: baudos aikštelėje išvairavęs kamuolį tarp trijų varžovų gynėjų, Neymaras galingu smūgiu pakišo jį po skersiniu.
„Šiose rungtynėse iš jo tikėjausi daug mažiau, – pripažino Tite. – Todėl, kad Neymarui reikia praeiti įprastą procesą, kuriame bus ir pakilimų, ir duobių. Trečiose, ketvirtose, galbūt penktose rungtynėse jis jau turėtų žaisti jam įprastą futbolą“.
Ar ši pranašystė išsipildys? Kad sužinotume, turėsime luktelėti.
Žvaigždė. Neymaras. 2010-aisiais jį laikė kylančia žvaigžde, bet į pasaulio čempionatą nesivežė. Po ketverių metų puolėjas su ašaromis akyse stebėjo Mineiro pažeminimą iš tribūnos – jo čempionatas dėl traumos baigėsi per ketvirtfinalio dvikovą su Kolumbija.
2016-aisiais Neymaras Rio de Žaneire tapo olimpiniu čempionu, o prieš pirmenybes Rusijoje lažybininkai tiki, kad brazilas yra realiausias pretendentas į naudingiausio turnyro žaidėjo titulą. Jo galimybės vertinamos santykiu 1:8 – geresniu už antroje sąrašo vietoje esančio argentiniečio Lionelio Messi ir į reitingo dešimtuko vidurį nugrimzdusio portugalo Cristiano Ronaldo.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. S.Milinkovičius Savičius. Jaunų ir talentingų vaikinų E grupėje netrūksta. Brazilija turi Gabrielį Jesusą, Šveicarija – D.Oberliną ir Denisą Zakarią, Serbija – Aleksandarą Mitrovičių bei Nemanją Radonjičių. Ir, aišku, S.Milinkovičių Savičių – Romos „Lazio“ saugą, kurį Italijos žiniasklaida šiemet nesivaržydama vadino naujuoju „Seria A“ Pauliu Pogba.
Kai po sėkmingo atrankos ciklo Serbijos rinktinės treneriu tapo Mladenas Krstajičius, jo pirmtako Slavoljubo Muslino atleidimo priežastimi vadintas pralaimėjimas Austrijai. Iš tikrųjų tai buvo tik pretekstas – ši nesėkmė nebegalėjo išjudinti tvirtų serbų pozicijų. Viena tikrųjų S.Muslino nušalinimo priežasčių buvo ir jo nesugebėjimas rasti vietą aikštėje S.Milinkovičiui Savičiui.
23 metų kylanti žvaigždė moka beveik viską – laimėti dvikovas, atlikti paskutinį perdavimą, įmušti galva ar koja. 193 cm ūgio futbolininkai retai pasižymi juvelyriška kamuolio valdymo technika, o tarp ilgų S.Milinkovičiaus Savičiaus kojų kamuolys nesivelia – įprastai jis keliauja tomis orbitomis, kurias suplanuoja pats žaidėjas.
Trys įdomūs faktai. 1. K.Navasas gegužės viduryje Kanuose pristatė filmą „Hombre de Fe“ („Tikėjimo žmogus“), pasakojantį apie jo gyvenimo kelią – nuo vaikystės kalnakasių miestelyje iki UEFA čempionų lygos finalų. „Los Ticos“ vartininkas neslėpė, kad vaikščioti raudonu kino pasaulio kilimu jam sunkiau nei žaisti sausakimšame stadione: „Aš žinau, kaip būna Čempionų lygos finale. O ten viskas nauja, todėl truputį jaudinuosi“.
2. Neymaras prieš čempionatą sulaukė dovanos iš Kalifornijos – NBA klubas „Los Angeles Lakers“ atsiuntė jam marškinėlius su Lonzo Ballo autografu. Socialinėje erdvėje brazilas padėkojo ne tėtušio LaVaro vyriausiajam sūnui, o „Lakers“ rėmėjams, su kuriais ir pats bendradarbiauja. „Susitiksime Los Andžele“, – pažadėjo Neymaras.
3. Kam tas šviežias kraujas? Į Rusiją vyksta net 17 Šveicarijos futbolininkų, atstovavusių komandai ir Prancūzijoje vykusiame „Euro-2016“.
Citata. „Nenoriu būti emocingas, bet negaliu to išvengti. Noriu, kad mano žaidėjai laimėtų. Bet taip pat noriu, kad jie turėtų atostogų. Nemanjai Matičiui reikia pailsėti, todėl tikiuosi, kad antra grupėje bus Šveicarija. Atleisk, Nemanja, tau reikia atostogų“, – netikėtą linkėjimą savo auklėtiniui ir Serbijos rinktinei, kuriai atstovauja N.Matičius, pasiuntė „Manchester United“ treneris Jose Mourinho.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Brazilija – ką ten kalbėti apie grupę: pentacampeones realiai pretenduoja į šeštą čempionišką žvaigždę ant marškinėlių pirmenybių pabaigoje;
2. Serbija – jei vis dar eksperimentuojantis M.Krstajičius ras ir pritaikys aikštėje tinkamiausias schemas bei sugebės jaunatvišką žaidėjų energiją nukreipti tinkama kryptimi;
3. Šveicarija – be rimto kalibro puolėjų, pernelyg gerai pažįstami varžovams, nepalepinti parankiu tvarkaraščiu, nes čempionato starte teks stoti akis į akį su brazilais;
4. Kosta Rika – 2014-ųjų istorija, kai „Los Ticos“ grupėje ryti savo sukeltas dulkes paliko Urugvajų, Angliją ir Italiją, pasikartoti neturėtų.
