Sąrašas. Vokietija, Meksika, Švedija, Pietų Korėja.
Prologas. Dešimt šūvių. Visi dešimt – į dešimtuką. Atranką į pasaulio pirmenybes čempionės titulą Rusijoje ginsianti Vokietija baigė pakeliui nepametusi nė taško, o 43 įvarčiai per 10 rungtynių buvo geriausias rezultatas Europoje – tiek pat įmušti sugebėjo tik Belgija. Dar kartą įrodyta tai, kas ir be įrodymų buvo aišku – vokiečiai yra sunkiai pažeidžiami. Bent jau etapuose, kurių rezultatus lemia ne vienerios rungtynės, o jų kompleksas.
Dar kartą įrodyta tai, kas ir be įrodymų buvo aišku – vokiečiai yra sunkiai pažeidžiami.
Iš kitų grupės komandų kelias į Rusiją visiškai nedulkėjo tik Meksikai. „El Tri“ įrodė kitą visiems gerai žinomą tiesą: gera pradžia – pusė darbo. Heksogene, lemiamame CONCACAF zonos šešių komandų turnyre, per pirmas penkias dvikovas meksikiečiai surinko 13 taškų iš 15 galimų. Likusi kelio dalis buvo tik lengvas pasivaikščiojimas parke.
Švedija iš atrankos išspaudė daugiau negu kas nors – gal net ir patys švedai – tikėjosi. Grupės turnyre jie praleido į priekį Prancūziją, bet įteikė atleidimo nuo pasaulio čempionato lapelius žemiau lentelėje likusioms Olandijai ir Bulgarijai, o papildomoje serijoje padovanojo italų sirgaliams jausmą, kurį net jų seneliai, ko gero, jau buvo pamiršę.
Ir namie, ir išvykoje Švedija išsaugojo „sausus“ vartus. Įmušė tik kartą, bet to pakako, kad Italija liktų už planetos pirmenybių finalo turnyro borto – pirmą kartą per šešis dešimtmečius.
Mažiausiai pozityvių potyrių iš visų būsimosios F grupės komandų atrankoje teko Pietų Korėjai. Šios šalies komanda žaidė blogai, bet, jos laimei, varžovai – dar blogiau. Korėjiečių gerbėjams liko nepatikliai raukytis, o kai kurie jų užsipuolė vos keturias pergales – visas – namie – iškovojusius futbolininkus už tai, kad šie neslėpė džiaugsmo, kai pelnė bilietą į Rusiją: esą, šio malonumo nenusipelniusi komanda turėjo elgtis kukliau.
Ginklai. Vokietija yra apsiginklavusi iki dantų ir net leido sau neliesti galingų pabūklų, paliktų atsargų sandėlyje – vokiečiai nusprendė, jog šįsyk išsivers be geriausio jauno Anglijos „Premier“ lygos futbolininko. Leroy‘us Sane buvo informuotas, kad į pasaulio čempionatą jis nevyks.
Žiniasklaida ėmė uoliai spėlioti, kas nulėmė tokį trenerio Joachimo Loewo pasirinkimą. Svarstyta, kad atakuojančių krašto žaidėjų pozicijose L.Sane tiesiog neliko vietos – pasaulio čempionų komandos vairininkas besąlygiškai tiki Brazilijoje titulą prieš ketverius metus iškovojusiais Thomasu Muelleriu ir Marco Reusu, o konkurencinės kovos su Julianu Draxleriu ir Julianu Brandtu L.Sane taip pat nelaimėjo.
Ta proga prisiminta, kad per 12 rinktinėje sužaistų rungtynių „Manchester City“ žvaigždė neįmušė nė sykio, kad vilkint „Die Mannschaft“ marškinėlius L.Sane labai sunkiai randa bendrą futbolo kalbą su žaidimą konstruojančiais vidurio saugais – pirmiausia Toni Kroosu. Iš užmaršties užkaborių vėl iškapstytas ir faktas, kad pernai vasarą futbolininkas atsainiai įvertino J.Loewo pageidavimus – nusprendė operuotis traumuotą nosį užuot vykęs į Konfederacijų taurės turnyrą.
Pats rinktinės treneris teigė, kad 14 įvarčių ir 19 rezultatyvių perdavimų pasibaigusį sezoną „City“ sirgaliams padovanojęs L.Sane „pralaimėjo fotofinišą“ J.Brandtui. Šis argumentas neįtikino daugelio, tarp jų – ir buvusių rinktinės žaidėjų.
Futbolo analitiku televizijoje dirbantis Thomasas Hitzlspergeris teigė nesuprantąs, kaip galima pašalinti iš komandos žmogų, kuris pajėgus lemti rungtynių baigtis, o Michaelio Ballacko, kažkada ryšėjusio „Die Mannschaft“ kapitono raištį, neįtikino fotofinišo versija: „Nematau nė vieno su sportu susijusio argumento. Nesuprantu, koks fotofinišas: J.Brandtas nėra tokio lygio žaidėjas kaip L.Sane, rungtyniaujantis stipresnėje komandoje su geresniais žaidėjais“.
Aistroms dėl L.Sane nuslūgus, Vokietija netrukus vėl sudūzgė kaip bičių avilys. Ir vėl dėl rinktinės – tiksliau dėl jos saugų Ilkay‘aus Gundogano ir Mesuto Ozilo akibrokšto. Turkų kilmės futbolininkai Londone papozavo nuotraukoms su diktatoriškų polinkių Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir sulaukė savų sirgalių nedraugiško ūžimo per kontrolines rungtynes su Austrija.
Vėlesni I.Gundogano įtikinėjimai, kad nuotraukose nebuvo politinės žinios, kad jiedu su M.Ozilu „100 procentų gerbia vokiškas vertybes“ ir gyvena futbolu, o ne politika, taip pat rinktinės vadybininko Oliverio Bierhoffo raginimai sirgaliams ir žaidėjams rasti vienybę, nepadėjo. Per dvikovą su Saudo Arabija I.Gundoganui vėl buvo švilpiama. M.Ozilui – ne, bet tik todėl, kad jis nežaidė dėl traumos.
Vokietija – ne ta komanda, kuri šioje grupėje labiausiai kenčia dėl žaidėjų traumų. Net kone visą sezoną praleidęs vartininkas Manuelis Neueris iki čempionato spėjo išgyti. Kitų nuostoliai – daug skausmingesni. Juolab kad vokiečių varžovai neturi vokiško ilgio suolo.
Pietų Korėja paskutinę Prancūzijos čempionato dieną neteko Achilo sausgyslės traumą patyrusio „Dijon“ žaidėjo Kwon Chang Hoonio – vieno iš dviejų svarbiausių atakuojančių komandos futbolininkų. Erą „po Zlatano Ibrahimovičiaus“ gyventi pradėjusioje Švedijos rinktinėje nebus susižeidusio saugo Jakobo Johanssono, įmušusio dabar jau legendinio statusą įgijusį įvartį italams, traumą patyrė ir pagrindinis vartininkas Robinas Olsenas.
Į Meksikos rinktinę tik prieš pat čempionatą grįžo po kėlinį su Danija jau pajėgę sužaisti Hectoras Moreno ir Andresas Guardado, o be dar vienos europietiško legiono žvaigždės, Diego Reyeso iš Portugalijos „Porto“, Juano Carloso Osorio treniruojamai komandai, matyt, teks verstis iki čempionato pabaigos. Ir tai – ne visos meksikiečių bėdos.
Kaip ir Vokietijos rinktinė, „El Tri“ neišvengė skandalo. Tik be politinio atspalvio – žiniasklaidos paviešintose nuotraukose greta sportininkų buvo ne prezidentai, o laisvo elgesio moterys. Saugui Hectorui Herrerai net teko trumpam palikti rinktinės treniruočių stovyklą ir vykti atgailauti prieš šeimą.
Orgijoje dalyvavę futbolininkai nebuvo nubausti, nes veiksmas vyko laisvu nuo treniruočių metu, o J.C.Osorio teigė žinojęs apie žaidėjų planus.
Pačiam treneriui daugiau rūpesčių kelia nuolatinė kritika, kuri dėl nesibaigiančių eksperimentų jį užgriūva po kiekvienų rungtynių, nors dauguma jų būna laimėtos, o tuo negali pasigirti būsimi varžovai – tarkime, vokiečiams pralaimėjimas Austrijai buvo penkta iš eilės nelaimėta dvikova, o taip nutiko pirmą kartą per 30 metų.
Meksikos žiniasklaida, kitaip nei Europos, negali gyventi be žodžio „nesėkmė“. Šį pastebėjimą išsakė meksikiečių vartininkas Guillermo Ochoa. Todėl aikštėje nuolat besikeičiančiam J.C.Osorio karavanui lieka eiti ir stengtis neklausyti išorinio pasaulio garsų.
Intriga. Ar Vokietija nuims kerus, persekiojančius pasaulio čempionus?
2006-aisiais Italija tapo pasaulio čempione. Po ketverių metų „Squadra azzurra“ liko už Slovakijos ir Naujosios Zelandijos nugarų bei iš grupės neišsiropštė. Čempione tapo Ispanija, o 2014-aisiais... Taip, prisiminėte teisingai – suklupo grupėje. Dabar – vokiečių eilė? Ne. Kategoriškai – šalis, kurios antra sudėtis gali laimėti Konfederacijų taurę, kuri gali sau leisti palikti komandos paraštėse L.Sane, o pasaulio pirmenybių atkrintamosiose varžybose būna visada, pirmame čempionato etape nesusimaus.
Žvaigždė. Son Heung Minis (Pietų Korėja). Švedų lyderio Emilio Forsbergo iš „Leipzig“ du rezultatyvūs perdavimai šio sezono Vokietijos bundeslygoje – graudi statistika netgi nelyginant jos su 22, kuriuos saugas sukaupė prieš dvejus metus. Meksikiečių Javiero Hernandezo ir Giovani Dos Santoso žaidimo kreivė jau senokai nebekyla.
Vokietija turi M.Neuerį, Matsą Hummelsą, T.Kroosą, M.Ozilą, rezultatyviausią 2010-ųjų pasaulio čempionato futbolininką T.Muellerį, bet įprasta šios šalies rinktinės nuostata, teigianti, kad žvaigždės – ne futbolininkai, žvaigždė – komanda, lieka galioti ir šįsyk. Pietų Korėja – labiausiai nuo vieno žaidėjo priklausoma komanda, ypač netekus Kwon Chang Hoonio. Tas žaidėjas – 25 metų Londono „Tottenham“ puolėjas Son Heung Minis.
Žaidėjas, kurį verta stebėti. Hirvingas Lozano (Meksika). Jam nepatinka europietiškas maistas. Jo šeima sunkiai adaptuojasi vėsaus ir drėgno klimato Olandijoje, o pats 22-ejų žaidėjas neslepia manąs, kad šiapus Atlanto meksikietis futbolininkas nerūpi niekam, išskyrus jį patį.
Nepaisant to, pirmasis H.Lozano sezonas Europoje jo akcijas augino lyg ant mielių. Nekyla nė menkiausios abejonės, kad po pasaulio čempionato į Eindhoveno PSV krašto puolėjo medžioklę leisis krūva Europos klubų.
Trys įdomūs faktai. 1. Ankstyvos L.Sane atostogos sutrikdė ir populiaraus žurnalo „GQ“ leidėjus bei redaktorius. Ant liepos mėnesio vokiškos žurnalo versijos, skirtos pasaulio čempionatui, viršelio greta M.Hummelso turėjo šypsotis ‚Manchester City“ snaiperis. Dabar tai bus gardus kąsnis retų leidinių kolekcionieriams – ką dar galėtume pasakyti?
2. Jau šeši pasaulio čempionatai iš eilės Meksikai baigėsi aštuntfinalyje. Panašioje situacijoje kažkas apie kažką yra pašmaikštavęs: „Ar tik filmas „Švilpiko diena“ – ne apie juos?“. Geras pokštas, todėl tegul jis lieka šiame tekste. Juolab kad užėmę antrą vietą grupėje meksikiečiai, tikėtina, susidurtų su brazilais. Ketverios rungtynės ir, kaip įprasta, vėl namo?
3. Dvi galvos – geriau. Apie tai pamąstęs Pietų Korėjos rinktinės treneris Shin Tae Yong‘as nusprendė paklausti „Tottenham“ trenerio Mauricio Pochettino, kurią poziciją geriausia būtų skirti Son Heung Miniui. Logiška – Anglijoje, kaip ir rinktinėje, futbolininkas stumdomas taip intensyviai, tarsi būtų žirgas šachmatų lentoje.
Citata. „Tai nėra keista situacija. Priešingai – jei mes visi norime laimėti, tegul taip ir būna“, – pasvarstė Vokietijos rinktinės gynėjas Joshua Kimmichas po to, kai per treniruotę stovykloje Italijoje vos nesusimušė su komandos draugu Antonio Rudigeriu – karštą kraują teko vėsinti į įvykių sūkurį puolusiam J.Loewo asistentui Miroslavui Klosei.
Prognozuojama rikiuotė. 1. Vokietija – kodėl vokiška tvarka šioje grupėje turėtų būti, išdėstyta aukščiau;
2. Meksika – tik jų pagrindinė sudėtis keičiasi lyg kaleidoskope, rezultatai to nedaro;
3. Pietų Korėja – jų darbo etika, kaip visada, bus nepriekaištinga, bet tuo, kaip ir daugeliu kitų žaidimo bei jo organizavimo aspektų, korėjiečiai yra nuspėjami, o to, ką savo apkaboje turi Shin Tae Yong‘as, aukštesnei vietai, matyt, neužteks;
4. Švedija – sako, kad be Z.Ibrahimovičiaus komanda tapo vieningesnė ir drausmingesnė, bet E.Forsbergo bei sunkiai vietos aikštėse šiemet ieškojusių Johno Guidetti, Olos Toivoneno ar Victoro Lindeloffo forma nuo to tikrai nepagerėjo.
