Pasaulio čempionės Vokietijos pralaimėjimas, vicečempionės Argentinos ir ketvirtąją.vietą prieš ketverius metus užėmusios Brazilijos lygiosios – staigmenos pabiro lyg iš gausybės rago. Prie nelauktų dalykų galima pridėti ir tai, kad Prancūzija tik paskutinėmis rungtynių minutėmis išplėšė pergalę dvikovoje su Australija, o Anglija – su Tunisu.
Aišku, iš karto pasigirdo sena lyg pats futbolas daina – esą pasaulio galingieji jėgas skirsto taip, kad optimali forma juos aplankytų per atkrintamąsias varžybas. Bet jei taip, tai lieka konstatuoti, jog kai kuriais atvejais tai buvo labai drąsu.
Taip, prancūzai pradėjo turnyrą akistata su potencialiais grupės autsaideriais, bet nepaneigsi, kad australai yra gerokai aukštesnio lygio komanda nei, tarkime, Panama ar Saudo Arabija, o po jų „mėlynųjų“ laukia Danijos ir Peru futbolininkai, kurie pergalės varžovams vien už gražias pavardes tikrai neatiduos.
Ką jau kalbėti apie Argentiną, kuri pateko į vieną ketvertą su Islandija, Kroatija ir Nigerija.
Eksperimentuoti forma tarsi ir galėjo belgai bei anglai, bet jie, atrodo, to nedarė – vieni savo užduotis rungtynėse su Panama įvykdė nesunkiai, kitų pabūklai, nors su Tunisu teko vargti ilgai ir sunkiai, bent jau pirmajame kėlinyje griaudėjo galingai, tik artilerijos taikiklis šįsyk buvo kiek nusimušęs.
Europos čempionams portugalams ir pasaulio futbolo stadionuose dar neseniai viešpatavusiai Ispanijos armadai starte pasitausoti sutrukdė tai, kad iš karto teko stoti akis į akį vieniems su kitais. Vokiečiai gal ir bandė čempionatą pradėti viena koja, bet pirmose rungtynėse jų tykojo stipriausia varžovė grupėje Meksika. Patykojo ir nubaudė.
Vokiečiai pralaimėjo. Brazilai antrajame kėlinyje beviltiškai kankinosi, bandydami susigrąžinti persvarą, kurią akistatoje su šveicarais išleido iš rankų. Argentiniečiams panaši istorija nutiko žaidžiant su islandais, o visagalis VAR’as jiems nepadėjo.
Vaizdo pagalbos teisėjams (VAR) sistemos taikymas pasaulio čempionate tapo, ko gero, labiausiai revoliucine naujove nuo tada, kai vartininkams buvo uždrausta imti kamuolį rankomis po komandos draugo perdavimo. Technologijų įsikišimas šiose pirmenybėse jau išsprendė virtinę ginčytinų situacijų, bet būtent Argentinos ir Islandijos dvikovoje išryškėjo problema.
Kai rungtynių pabaigoje islandų baudos aikštelėje griuvo argentinietis Cristianas Pavonas, niekas jokių vaizdo peržiūrų nerengė. VAR komanda arbitrui pasinaudoti televizijos technikos galimybėmis siūlo tada, kai jai atrodo, kad teisėjas padarė esminę klaidą. Tai, kad minėtas epizodas žmonėms, žiūrintiems į dvi dešimtis ekranų, abejonių nesukėlė, privertė nustebti. Išvada: VAR sistema įdiegta, liko išmokti ja naudotis.
Pirmasis čempionato turas priminė vieną nerašytų futbolo tezių: pasaulio pirmenybės prasideda nuo antrojo grupių turnyro turo. Ar ir šįsyk taip?
Kai kurie skaičiai teoriją lyg ir patvirtina: per pirmąsias 16 čempionato rungtynių kamuolys į vartus įskriejo 38 kartus. Mažiau nei du su puse įvarčio per rungtynes – kuklus rezultatas, tarsi ir verčiantis manyti, jog komandos kol kas žaidė atsargiai, labiau bijodamos suklysti nei norėdamos laimėti.
Bet yra ir kita statistika: ketveriose rungtynėse pergalingi įvarčiai buvo įmušti po 80-osios minutės. Suprantama, kad anglus ir prancūzus ant varžovų tvirtovių sienų lipti tol, kol tvirtovė pasiduos, vertė favoritų statusas, bet pergales prieš pat finalinei uždangai nusileidžiant su šaknimis rovė ir Urugvajus bei Iranas. O tai rodo, kad ne visiems rūpėjo tik savų vartų saugumas.
Vis dėlto kol kas aišku, kad niekas neaišku. Geriausią savo futbolą galbūt parodė tik ispanai ir portugalai, bet taip nutiko pirmiausia todėl, kad tik jiems pirmajame ture teko sudalyvauti tikrame futbolo dievų ir titanų mūšyje. Visur kitur buvo Dovydas prieš Galijotą arba Dovydas prieš Dovydą. Kad ir kaip ten būtų – sveiki atvykę į antrąjį turą.
