Futbolą krečia vienas didžiausių korupcijos skandalų sporto istorijoje – sulaikyti šeši aukšti tarptautinės futbolo federacijos atstovai, tarp jų – du viceprezidentai. Taip pat įtariama, kad šios daugiamilijardinės apyvartos federacijos sprendimai dėl Pasaulio čempionatų Rusijoje ir Katare buvo korupciniai.
Apie korupciją tarptautinėje futbolo federacijoje (FIFA) ir Lietuvos sporte – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su sporto žurnalistu Nerijumi Kesminu, buvusiu Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu Gintautu Babravičiumi ir politologu, futbolo aistruoliu L.Kasčiūnu.
– Sulaikymai ir skandalas prieš pat naujojo FIFA prezidento rinkimus penktadienį. Tai jau permainų pranašystė ar ne?
N.Kesminas: Vargu ar taip yra. Kaip akcentuojama, tai yra sistemos dalis, o tie keli išgaudyti žmonės prieš rinkimus (tai taip pat verta pastebėti) – nesakau, kad tai surežisuota akcija, bet iš esmės tai yra kažkam naudinga.
G.Babravičius: Būtų sulaikę po rinkimų, tai sakytume, kad sukūrė prielaidas Blatterio perrinkimui. Tačiau tai įvyko dabar, todėl manau, kad bet kokios sąmokslo teorijos čia yra beprasmės. Duomenų apie įvairius pažeidimus, taip pat ir korupcinius, yra nuo 1991 m.
– Kaip sako pareigūnai, bendra kyšių suma viršija 100 mln. Amerikos dolerių. Nieko sau sumos.
G.Babravičius: Futbolas yra didelė industrija. Matyt, ir FIFA sąskaitoje yra 1,5 mlrd. dolerių „atsargai“ padėta. Tai yra milžiniškas verslas ir tokios kyšių sumos yra, sakykim, adekvačios tam masteliui, kiek pinigų yra futbole.
L.Kasčiūnas: Aš labai abejoju, ar tai reiškia kažkokias sistemines permainas, nes FIFA‘ai priklauso 217 narių. Tai 16 narių daugiau, negu priklauso Jungtinių Tautų Organizacijai. Ir kas įdomiausia, kad kiekviena šalis, nepriklausomai nuo jos dydžio, turi vieną balsą. Blatteris per 17 savo valdžios metų yra sukūręs labai įdomią sistemą: jis moka duodi pinigus įvairioms labai mažoms federacijoms. Ir Europos šalys, kurios, pagal visą logiką, galėtų nusverti, neturi jokio poveikio. Pavyzdžiui, Vokietija lygi Kaimanų saloms. Ta sistema yra sukurta taip, kad nematau galimybės jai sugriūti. Manau, kad penktadienį, deja, turėsime tą patį FIFA prezidentą.
– Futbolo federacijos daugelyje pasaulio valstybių kaltinamos korupcija. Lygiai taip pat įprasta, kad FIFA jas visada gina. Kas tai per sistema?
N.Kesminas: Tai turbūt labiau skaidrumo stygius, nebūtinai korupcija. Taip, jie yra kumštis, jie yra lojalūs. O sistema yra labai paprasta: jeigu kuri valstybė pradeda kištis į futbolo reikalus, jai iš karto atsakoma, kad bus pašalinta iš visų varžybų.
Pamenat kaip buvo Lietuvoje su naujai išrinktu dabartiniu federacijos prezidentu? Buvo pradėjęs kilti skandalas, atvažiavo UEFA atstovai ir labai aiškiai pasakė, kad jeigu lįsite – Lietuvos rinktinė bus išmesta iš bet kur.
N.Kesminas: Iš tikrųjų jei kokiai 100 šalių iš tų 217-os atimtų „pasaulinį futbolą“, manau, turbūt įvyktų revoliucija. Lietuvoje galbūt to nebūtų, bet pasaulis bendrąja prasme yra išprotėjęs dėl futbolo. Taigi tas šantažas yra savotiškas svertas, kuris leidžia sistemai gyvuoti ir jaustis saugiai bet kurioje pasaulio vietoje.
G.Babravičius: Reikia pasakyti, kad ne tik UEFA neturėjo vėliau pretenzijų dėl mūsų naujai išrinkto vadovo, bet ir Lietuvos teisėsaugos institucijos. Tai ir yra didelis verslas, nes buvo sugebėta pasiekti, kad ir su kažkokiu „valiutų krepšeliu“, kad politikai negalėtų kištis. Įsivaizduokite, jeigu nebūtų tokios tvarkos, kiek įvairių autoritarinių režimų darytų įtaką futbolui ar jo vadovams. Manau, atriboti politikus nuo futbolo yra vienas iš pozityvių veiksnių. Antras lazdos galas, kaip jūs ir sakote, kad FIFA savo nepriklausomybę saugo kaip savo akis. Tai dažnai sukelia situacijas, kai FIFA ar kitos konfederacijos sprendimai prieštarauja įstatymams. Lenkijoje buvo kilęs skandalas ir lėkė federacijos vadovai iš savo kėdžių, nes tai buvo jau kriminaliniai nusikaltimai.
– Grįžtant prie dabartinių aktualijų. Pone Kasčiūnai, jūs įsivaizduojate situaciją, kad penktadienį, jeigu, pvz., būtų išrinktas naujas prezidentas, būtų perbalsuojama dėl, tiesą sakant, keistai atrodančių sprendimų leisti čempionatus organizuoti Rusijai ir Katarui?
– Jeigu Z.Blateris tikrai nebus išrinktas ir laimės Jordanijos princas – taip, toks scenarijus galbūt įmanomas. Vis dėlto aš labiau būčiau linkęs galvoti, kad Blateris bus vėl perrinktas. Tai, manau, reiškia, kad ir to perbalsavimo nebus. Juo labiau kad Blaterio atstovas spaudai pranešė, kad jokio perbalsavimo dėl šių čempionatų nebus. Tačiau būtų sudėtinga, net jeigu išrinktų Jordanijos princą. FIFA yra tapusi didžiule uždara akcine bendrove ir tuo labai manipuliuoja. Mūsų federacija taip pat manipuliuoja ta nepriklausomybe. Kai 2012 m. Seime susikūrė parlamentarų draugystės futbolui grupė, tai iš karto prasidėjo klausimai, ar čia kontroliuos federaciją? Ar kišis į jos veiklą? Nors iš tikrųjų klausimus užduoti federacijai reikia.
– Ką jūs galvojate dėl galimybės perbalsuoti, pone Babravičiau?
– Galimybė yra minimali. Ir ta galimybė nesusijusi nei su politinėmis aktualijomis, nei su šio korupcijos skandalo aktualijomis. Tai yra ilgalaikiai sprendimai. Šalys nuo seno priima milžiniškus įsipareigojimus prieš FIFA norėdamos gauti teisę rengti čempionatą. Tam specialiai yra kuriamos infrastruktūros.
– Bet jeigu paaiškėja, kad tai yra nupirkta: milijonai iš „Gazprom“, įvairiausi sklypai, neįsivaizduojamos sumos „dovanų“ ir t.t. Jeigu visa tai įrodoma, tai negi čempionatas vis tiek ten vyks? Kaip jūs įsivaizduojate, pone Kesminai?
– Manau, kad turėtų įvykti tikrai kažkas labai netikėto, kad šis klausimas būtų persvarstomas. Kaip minėjo ir Gintautas, procesas jau vyksta, Rusijoje jau stovi būsimų stadionų griaučiai, ir dabar taip staiga pasakai Rusijai, kad mes tą čempionatą atsiimam. Tai lieka tik tas moralinis aspektas, kad tie čempionatai yra nupirkti. Taip, turbūt tai yra tiesa. Manau, kad tai nėra tik įtarimai. Yra per daug kalbų, per daug požymių, kurie įrodo, kad yra būtent taip – Rusija nusipirko čempionatą.
L.Kasčiūnas: Galiu tik priminti atvejį, kad Meksika yra rengusi Pasaulio čempionatą kaip atsarginė valstybė. Kolumbija, kuri turėjo rengti čempionatą, turėjo rimtų problemų ir tą teisę perėmė Meksika. Vadinasi, teoriškai tokia galimybė yra.
– Įsivaizduokime, kad vyksta tyrimas, kaltieji yra teisiami, o tuo pačiu metu vyksta pasiruošimas ar net pats čempionatas. Na, tai atrodo tokia tragikomiška situacija?
G.Babravičius: Būna varžybų, kai daliai žiūrovų atrodo, kad teisėjas palaiko vieną komandą, kitai daliai – kad kitą komandą. Gali būti atvejų, kada taip ir nutinka ir nesąžiningas teisėjo elgesys būna įrodomas. Bet labai retai būna taip, kad yra keičiamas rungtynių rezultatas arba jos peržaidžiamos. Dažniausiai yra tiesiog nubaudžiamas teisėjas. Lygiai taip pat ir šiuo atveju – jeigu bus įrodytas nusikaltimas, turėtų būti nubaustos pačios organizacijos ir institucijos, bet ne pakeistas rezultatas.
L.Kasčiūnas: Yra dar vienas mažiau tikėtinas scenarijus – tai čempionato boikotas. Įsivaizduokime, jei rimtos federacijos, tokios kaip Anglija, Vokietija, susirenka ir nusprendžia nedalyvauti čempionate. Tai, žinoma, tik teorinė galimybė, bet taip būtų galima spustelėti FIFA, kad persvarstytų tam tikrus sprendimus.
– Korupcija futbole – daugybę metų vykstantis procesas. Net ir Lietuvoje. Paskutinis kilęs triukšmas, kai Pakruojo „Kruoja“ galima pardavė mačą Marijampolės „Sūduvai“. Kai kurie žurnalistai skaičiuoja, kad per metus tokių parduotų rungtynių vien A lygoje gali būti tarp 20–30. Kodėl taip yra?
N.Kesminas: Aš šiuo atveju norėčiau ginti futbolą. Kuo skiriasi krepšinis? Tie patys skandalai, tik jie kaip stručiai kiša galvas į smėlį. Futbolo skandalų daugiau todėl, kad futbolas bando kovoti su korupcija.
G.Babravičius: Čia turi būti pirmiausiai kalbama apie tuos, kas suinteresuoti, kad tai nevyktų – lažybų bendrovės. Jos pranešė apie įtarimus, federacija nedelsiant sureagavo ir nusiuntė savo asmenis stebėti, perspėjo teisėjus. Aš už tai dedu pliusą.
– Bet ar tai neturi įtakos tam, kad pastaruoju metu į Lietuvos futbolą ateina Rusijos kapitalas, egiptiečių investuotojai?
N.Kesminas: Taip, tai atrodo įtartina. Tačiau ta „kovos“ sistema futbole dabar jau rūšiuoja ir tuos pačius potencialius rėmėjus. Nes įsileisti bet kokį rėmėją „iš šono“ visada yra rizika. Dabar jau pačios federacijos stengiasi atsirinkti.
