Kataras ir Rusija yra įtariami kyšiais papirkę FIFA valdybos narius ir taip prieš dešimtmetį laimėję balsavimus, kai buvo renkami 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai.
Rusijoje pirmenybės jau įvyko prieš dvejus metus, o Katare dar vyks.
Tačiau S.Blatteris pareiškė, kad atimtų teisę iš Kataro.
1998-2015 metais FIFA vadovavęs dabar 84 metų šveicaras apsvarstė kitas šalis, kurios galėtų perimti futbolo čempionatą.
„Organizacija galėtų būti patikėta Vokietijai, bet taip pirmenybės vyktų dukart iš eilės Europoje po 2018 metų čempionato Rusijoje, – sakė S.Blatteris. – Japonija irgi būtų variantas.
Tačiau aš rinkčiausi Jungtines Valstijas. Jos jau rengiasi 2026 metų pasaulio pirmenybėms (kartu su Meksika ir Kanada) bei jau turi patirties iš 1994 metų pasaulio čempionato.“
JAV prokurorai šiuo metu tęsia tyrimą dėl 2018 ir 2022 metų pasaulio pirmenybių korupcinio balsavimo, išplatinę dalį kaltinimų balandžio 6 dieną.
S.Blatteris laikosi savo gynybos linijos. Anot buvusio FIFA vadovo, sprendimą pasirinkti Katarą lėmė aukštesnės politinės jėgos. Sprendimą pasirinkti Katarą spaudė kelių šalių, tarp jų Prancūzijos, vyriausybės.
S.Blatteris, buvęs Šveicarijos turizmo agentūros darbuotojas, Šveicarijos ledo ritulio federacijos generalinis sekretorius, prisidėjęs prie 1972 ir 1976 metų olimpinių žaidynių organizatorių, FIFA struktūroje dirbo nuo 1975 metų.
2015 metais jis buvo suspenduotas ir nušalintas aštuoneriems metams (po apeliacijos bausmė sutrumpinta iki šešerių metų) nuo futbolo kartu su buvusiu UEFA prezidentu Micheliu Platini dėl jam pervestų neoficialių atlyginimų už konsultacijas.
