Splito komanda yra septynis kartus tapusi jau nebeegzistuojančios Jugoslavijos čempione ir pagal titulų skaičių nusileidžia tik serbų milžinams iš Belgrado – „Crvena zvezda“ (18) ir „Partizan“ (11). „Hajduk“ tris sykius pasiekė Europos taurės (dabar Čempionų lyga) ketvirtfinalį, po kartą UEFA taurės ir UEFA Taurių laimėtojų taurės pusfinalius.
Visgi po Jugoslavijos subyrėjimo vaizdas pradėjo keistis. Pirmaisiais Kroatijos nepriklausomybės metais „Hajduk“ dar išlaikė stipriausio šalies klubo statusą, bet vėliau pralaimėjo kovą aikštėje bei valdžios kabinetuose Zagrebo „Dinamo“ ir skandalingajam šio klubo prezidentui Zdravko Mamičiui.
Savo muziejuje „Hajduk“ turi šešis Kroatijos čempionų trofėjus, tačiau jie jau stipriai apsitraukę voratinkliais – paskutinis laimėtas 2005-aisiais.
Pastaruosius tris sezonus Dalmatijos pasididžiavimas liko net už prizininkų pakylos, tad tokiais rezultatais nebuvo patenkinti nei „Hajduk“ sirgaliai, nei vadovai.
Bet 2021-ųjų sausį sporto direktoriaus postą patikėjus lietuviui M.Nikoličiui, „Hajduk“ padangė pradėjo šviesėti. Sėkmingai kitame „1.HNL“ klube „Gorica“ užsirekomendavęs futbolo vadybininkas tapo laimingu prezidento Lukša Jakobušičiaus bilietu.
Ilgai snūduriavęs Kroatijos futbolo milžinas pradėjo keltis. Sezoną „Hajduk“ pradėjo girgždėdamas, tačiau lapkričio pradžioje nusprendė atsisveikinti su treneriu Jensu Gustafssonu. Kai į švedo vietą 38-erių M.Nikoličius pasikvietė gerą savo pažįstamą V.Dambrauską iš Vilniaus „Žalgirio“ ir „Gorica“ laikų, Splito futbolo sirgalių nuotaikos pradėjo keistis.
45-erių pakruojiškis prie komandos vairo startavo penkiomis pergalėmis, o iš viso nepralaimėjo net 14 pirmųjų akistatų. „Hajduk“ ėmė kėsintis į pirmąją poziciją ir Dalmatijos sostinėje sužadino čempioniškas nuotaikas.
Majstori s mora sirgaliai savo didvyrius žino. 15min kalbintas RTL.hr žurnalistas A.Franičevičius tikina, jog lietuvių populiarumas Adrijos pakrantėje auga tarsi ant mielių.
„Nors „Hajduk“ yra kur kas didesnis klubas už „Gorica“, užsitarnauti pagarbą Splite lietuviams netgi buvo kiek lengviau nei tuomet, kai jie tik atvyko į Kroatiją. Prisimenu, kai Mindaugas pirmą sykį atvažiavo į Velika Goricą, ši žinia žiniasklaidoje nesulaukė jokio dėmesio. Niekas nieko tuomet nesitikėjo, tačiau rezultatai su šiuo kukliu klubu buvo labai geri. Jis pakėlė „Gorica“ į naują lygį, o pasikvietus V.Dambrauską klubas pradėjo demonstruoti puikius rezultatus ir aikštėje. Praėjusio sezono pirma pusė buvo puiki, tad lietuvių tandemas Kroatijoje pradėjo užsitarnauti pagarbą“, – 15min pasakojo A.Franičevičius.
„Poljud“ stadionas pastaruoju metu renka seniai neregėtas sirgalių minias. Klubo narių skaičius neseniai šoktelėjo iki 64 tūkst., o abonementus įsigijo per 8 tūkst. ištikimiausių aistruolių.
Tai yra skaičiai, kurių populiariausias Kroatijos futbolo klubas per savo 111 metų istoriją nėra regėjęs.
„Į Splitą Mindaugas atvyko jau turėdamas labai gerą reputaciją, tad dauguma futbolo sirgalių Dalmatijoje šį klubo žingsnį sutiko sveikintinai. Jo įdirbis ir rezultatai Velika Goricoje buvo iškalbingi, tad panašaus proveržio laukta ir čia. Visgi švedo J.Gustafssono darbas vietos sirgaliams labai nepatiko. Treneris sulaukė daug kritikos, rezultatų nebuvo, tad žinią apie jo atleidimą visi sutiko labai pozityviai. Į Dambrausko atvykimą visi žiūrėjo rezervuotai ir tikrai niekas nesitikėjo, kad jis debiutuos komandoje su keturiolika nepralaimėtų dvikovų iš eilės“, – pasakojo žurnalistas.
Pastaruoju metu „Hajduk“ kiek stabtelėjo ir nesugebėjo laimėti trijų pastarųjų čempionato akistatų iš eilės, tačiau komandos sirgaliams kur kas svarbesnė buvo Kroatijos taurės pusfinalio dvikova, kurioje „Hajduk“ 2:1 palaužė buvusį V.Dambrausko ir M.Nikoličiaus klubą „Gorica“.
Splito komanda pateko į finalą, kuriame gegužės 26-ąją susitiks su „Rijeka“. Šis mačas bus žaidžiamas „Hajduk“ namų aikštėje, tad vietos sirgaliai jau svajoja apie trofėjų, kurio klubas nėra laimėjęs nuo 2013-ųjų.
„Matau, kaip visi džiaugiasi, bet didelėms šventėms dar nėra pagrindo. Mano užduotis yra iškovoti titulą, bet to dar nepadarėme. Eisime į finalą tam, jog jį laimėtume. Tačiau nebaigtų reikalų turime ir šalies pirmenybėse“, – po laimėto pusfinalio į euforiją nepuolė V.Dambrauskas.
Strategas teisus. „1.HNL“ čempionate „Hajduk“ žengia ketvirtas ir nuo lyderio „Dinamo“ atsilieka 5 taškais, bet daugumą likusių svarbiausių mačų žais namuose.
Stipriai šoktelėjusi žaidimo kreivė gerokai išaugino ir V.Dambrausko gerbėjų ratą.
„Prisimenu, jog kai Valdas pirmą kartą atvyko į Kroatiją, vietos žiniasklaida ir sirgaliai laidė juokus apie tai, kad klubas susipainiojo paskirdamas jį futbolo komandos strategu, nes „Gorica“ turi ir krepšinio komandą. Visi Lietuvą žino kaip krepšinio valstybę, tad tų juokų pirmais mėnesiais buvo išties nemažai. Visgi rezultatai kalbėjo patys už save. Todėl labai greitai požiūris pasikeitė. Visiems teko suvokti, kad Valdas yra vienas profesionaliausių trenerių visoje lygoje. Nemanau, kad šiuo metu Dalmatijoje yra sirgalių, kurie jo darbu būtų nepatenkinti“, – svarstė pašnekovas.
Krepšiniui neabejingas treneris sugrįžęs į Lietuvą dažnai su broliais stebi mėgstamo Kauno „Žalgirio“ mačus Eurolygoje. Metų pradžioje jis lankėsi ir „KK Split“ (buvusi „Jugoplastika“) rungtynėse bei iš klubo vadovo sulaukė dovanos – marškinėlių su 7 numeriu, kuriuos vilkėjo komandos legenda Toni Kukočius.
A.Franičevičiaus nuomone, tiek V.Dambrauskas, tiek M.Nikoličius pastarosiomis savaitėmis Splite yra ypač populiarios figūros.
„Šiuo metu lietuvių dueto populiarumas Dalmatijoje yra didžiulis. Jie čia labai mylimi ir pagal sirgalių simpatiją nusileidžia vieninteliam „Hajduk“ lyderiui Marko Livajai. Neatsimenu, jog per pastaruosius 25-erius metus pietinėje šalies dalyje kas nors iš užsieniečių keltų tokį ažiotažą šiame klube“, – pasakojo žurnalistas.
Jo nuomone, pastaruoju metu legendinė Kroatijos komanda akivaizdžiai buvo pametusi kursą. Klube tvyrojusias nuotaikas puikiai atspindi ir trenerių karuselė, kuri Splite sukosi pastarąjį dešimtmetį.
Nuo 2005-ųjų, kai Igoris Štimacas atvedė „Hajduk“ prie paskutinio Kroatijos čempionų titulo, klubas pakeitė net 32 trenerius. Vienintelis šiuo metu Italijos „Verona Hellas“ klubą treniruojantis Igoras Tudoras Splite išdirbo dvejus metus.
„Per pastaruosius 15–20 metų „Hajduk“ turėjo visą krūvą vietinių trenerių bei vadovų, tačiau nė vienas jų nesugebėjo prikelti komandos. Manau, kad Splite daug kas vertina tai, jog Mindaugas žaidėjų rinkoje veikia tyliai. Anksčiau apie potencialius klubo naujokus pirmiausia sužinodavome žiniasklaidoje. O dabar vaizdas yra pasikeitęs kardinaliai. Nikoličius dirba tyliai, neišnešdamas informacijos viešai. Dabar apie naujokus sužinome tik tuomet, kai yra dedami parašai ant sutarties. Tai yra bene didžiausias skirtumas, išskiriantis Mindaugą iš buvusių klubo vadovų. Kai kurie jo pirkiniai buvo tokie, apie kuriuos „Hajduk“ sirgaliai net negalėjo įsivaizduoti. Jis pakėlė kartelę į labai aukštą lygį. Jis nekalba dažnai, bet dirba labai daug ir gerai“, – pasakojo A.Franičevičius.
Kelią į karštas kroatų širdis lietuviai skinasi ne tik rezultatais, bet ir išlaikytu charakteriu.
„Mindaugas ir Valdas turi nemažai panašumų. Vienas bendras bruožas yra tas, kad jie nekalba dažnai su žiniasklaida ir bendrauja tik tiek, kiek reikia. Jie abu yra labai mandagūs ir visuomet elgiasi ypač pagarbiai. Nė vienas netrykšta euforija, o tai mums pietiečiams kiek neįprasta, – šypsojosi žurnalistas. – Valdas yra tylus, tačiau susidaro įspūdis, jog analizuoja viską, kas vyksta aplinkui bet kurią akimirką. Tuo jis nuo vietos specialistų labai skiriasi. Kroatijoje turime „Osijek“ treniruojantį Nenadą Bjelicą, „Rijeka“ vadovaujantį Goraną Tomičių bei keletą kitų perspektyvių strategų, tačiau atrodo, kad Valdas į futbolą žiūri kiek kitaip ir kur kas daugiau dėmesio skiria detalėms.“
Savo istoriją V.Dambrauskas kuria ypač reiklioje ir dėl futbolo pamišusioje aplinkoje. Kroatijos čempionate žaidžia 10 klubų ir tik du iš jų treniruoja užsienio specialistai. Be su Splito klubu dirbančio lietuvio, Pulos „Istra“ ekipą treniruoja ispanas Gonzalo Garcia.
„Jei Kroatijoje atliktumėte žurnalistų apklausą, Valdas neabejotinai patektų į geriausių trenerių trejetą. Daugelis jį gerbia dėl to, kad šis specialistas nesivelia absoliučiai į jokius konfliktus tiek aikštėje, tiek šalia jos. Netgi tuomet, kai jo komanda laimi, V.Dambrauskas ne visada būna patenkintas. Jis labai savikritiškas, o Kroatijos futbolo pasaulyje tai yra kažkas naujo. Daugelis „Gorica“ žaidėjų labai gražiai atsiliepdavo apie šį trenerį ir dauguma pažymėdavo jo žmogiškąsias charakterio savybes. Dabar lygiai tokia pati situacija yra Splite“, – pasakojo A.Franičevičius.
M.Nikoličius į Kroatiją įžengė 2018 metais, palikęs Vilniaus „Žalgirį“. Tuomet jis pradėjo dirbti su kuklia „Gorica“ komanda, kuri tuo metu žaidė tik antroje lygoje. Bet rezultatai kalbėjo patys už save. Iš Nidos kilęs futbolo vadybininkas ne tik išvedė Velika Goricos komandą į elitą, bet 2020-aisiais buvo išrinktas ir geriausiu Kroatijos futbolo sporto direktoriumi.
„Mano manymu, Mindaugas šiuo metu yra geriausias klubo vadovas Kroatijos čempionate, be to, nelabai turi konkurencijos. Vienintelis asmuo, galintis jam prilygti, yra „Osijek“ dirbantis Nenadas Bjelica. Tačiau jo funkcijos klube yra kiek kitokios, nes šis kroatas tiek treniruoja komandą, tiek rūpinasi transferų politika. Iš kitos pusės jis disponuoja kiek didesniais pinigais nei Niko. Panašiausias į lietuvį yra „Rijeka“ dirbantis Robertas Palikuča. Tai yra labai perspektyvus futbolo vadybininkas, kuris gimė Vokietijoje ir didžiąją karjeros dalį praleido šioje šalyje. Pastaruoju metu „Rijeka“ transferų politika darosi panaši į „Hajduk“ – jie stengiasi atrasti jaunus perspektyvius talentus ir vėliau už juos uždirbti. Manau, kad po kelerių metų R.Palikuča gali būti panašus į M.Nikoličių, bet kol kas lietuvis yra stipresnis ir sukaupęs daugiau patirties“, – įsitikinęs A.Franičevičius.
