Rytis Davidovičius: pasaulio čempionato dalyvių skaičiaus didinimas – auksinis FIFA sprendimas

Padidinti pasaulio futbolo čempionato komandų skaičių iki 48 dalyvių buvo būtinas sprendimas. Tai neabejotinai padės futbolui tapti išties pasauliniu sportu, įsiskverbti į naujas rinkas. Visi pasisakymai, kad tai susilpnins patį renginį, o daugelis rungtynių bus neįdomios, yra emociniai ir neturi nieko bendro su realybe, o tuo labiau – su ateitimi. Pažvelkime į FIFA sprendimo esmę ne Lietuvos ar Europos futbolo akimis, bet per pasaulio futbolo prizmę.
Lietuvos regbio federacijos (LRF) prezidentas Rytis Davidovičius
Rytis Davidovičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Sprendimas neišvengiamas

Pirmiausia, pakalbėkime apie patį sprendimą bei jo priėmimą. Dabartinis FIFA prezidentas Gianni Infantino dar rinkimų į prezidentus kampanijos metu pažadėjo, kad vienas jo pirmųjų reikšmingų darbų bus siekis padidinti futbolo pasaulio čempionatų skaičių nuo 32 iki 48. Mažoms šalims tai patiko, todėl jos suteikė galimybę šveicarui planą įvykdyti.

Sprendimą padidinti komandų skaičių patvirtino FIFA taryba, kurią sudaro 37 nariai, iš kurių 24 (65 proc.) yra ne iš Europos ar Pietų Amerikos. Tad sprendimas padidinti komandų skaičių, kad ir kaip neigiamai sutiktas „didžiųjų“ futbolo valstybių, iš anksto buvo pasmerktas patvirtinimui.

Įdomu, kad jis priimtas vienbalsiai, o tai reiškia, kad ir futbolo grandai patikėjo šiuo siūlymu. Žinant, kokie praktiški yra Europos atstovai, galime manyti, kad sprendimas padidinti komandų skaičių yra išties vertingas visiems.

TAIP PAT SKAITYKITE: Europos futbolo klubai stoja piestu prieš Gianni Infantino idėją plėsti pasaulio čempionatą

Nauda futbolui

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gianni Infantino
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gianni Infantino

Kuo šis FIFA sprendimas naudingas futbolui? Pasaulio futbolo čempionatas yra pagrindinis FIFA produktas, pagrindinis futbolo populiarumo ir finansinio stiprumo augimo šaltinis. Kiekviena šalis, kuri patenka į pagrindines varžybas, išgyvena tam tikrą ekstazę. Politikų, rėmėjų akys atsiveria, daugiau vaikų pradeda žaisti futbolą ir t.t.

Kuo daugiau žaidžiančių, kuo daugiau futbolą palankiai vertinančių politikų bei rėmėjų, tuo geriau sportui globaliai. Tuo geriau netgi Marijampolės „Sūduvai“ ar Jonavos „Lietavai“, nes, galbūt, ekstazės pagauti kinai vieną dieną atvyks ir pas juos į akademiją bei sumokės kelerių metų biudžeto dydžio išpirką už perspektyvųjį jaunuolį iš Suvalkijos ar Aukštaitijos.

Istoriškai susiklostė taip, kad pasaulio futbolo čempionatas tapo uždaru klubu, kuriame dėl nugalėtojų titulo kovoja tik Europos bei Pietų Amerikos ekipos. Tarp 16-os stipriausių pasaulio komandų tik retkarčiais sugeba prasibrauti kitų žemynų ekipos. Net 8-ios komandos iš 10-ies dažniausiai būna senųjų futbolo žemynų atstovės.

Finale yra žaidusios tik Pietų Amerikos ir Europos komandos, o čempionatą laimėjusių ekipų skaičius iš viso mažas: Brazilija (5 kartai), Vokietija ir Italija (po 4), Argentina ir Urugvajus (po 2), Prancūzija, Anglija ir Ispanija (po 1).

Jeigu pažvelgsime, kiek vietų finaliniuose etapuose gauna žemynai, čia pamatysime išskirtinį Europos bei Pietų Amerikos dominavimą. Kaip pavyzdį, imkime 2014 metų čempionato vietų lokaciją. Čia net 60 proc. vietų skiriama šiems dviems žemynams.

Kiekviena šalis, kuri patenka į pagrindines varžybas, išgyvena tam tikrą ekstazę. Politikų, rėmėjų akys atsiveria, daugiau vaikų pradeda žaisti futbolą ir t.t.

Šiame turnyre žaidė trylika Europos komandų (40,63%), šešios iš Pietų Amerikos (18,75%), penkios iš Afrikos (15,63%) bei po keturias iš Azijos ir Šiaurės bei Centrinės Amerikos (po 12,5%).

Žvilgsnis į naujas rinkas

Galime sakyti ir sutikti, kad Europa bei Pietų Amerika gauna daugiausia vietų čempionate, nes jų rezultatai geriausi. Tačiau toks požiūris remiasi praeitimi, o stipresniems sudaromos sąlygos ir toliau dominuoti. Toks požiūris neleidžia sportui augti į naujas rinkas, auginti naujas žiūrovų auditorijas.

Dabarties ir ateities realybė tokia, kad naujosios žiūrovų bei verslo rinkos yra ne Europoje ar Pietų Amerikoje, bet Šiaurės Amerikoje ir ypač Azijoje. Ten ir turėtų būti futbolo plėtra pasinaudojant pasaulio futbolo čempionatu. Tikiuosi, FIFA tokiu pagrindu ir atliks naujų 16-os vietų paskirstymą, o ne išdalys jas tiesiog proporcingai. Taip nieko iš esmės nebūtų pasiekta, nors mūsų galimybė patekti į čempionatą ir išaugtų 50 procentų.

Pažvelkime giliau. Europoje ir Pietų Amerikoje gyvena 19 proc. visų planetos gyventojų, čia sukuriama 31 proc. viso pasaulio BVP, čia įsikūrę 28 proc. visų pasaulio valstybių, čia yra 34 proc. visų pasaulio futbolo žaidėjų. Jeigu vertintume šias kelias kategorijas, pamatytume, kad žemynai, kurie gauna beveik 60 proc. vietų pasaulio futbolo čempionatuose, sudaro tik apie trečdalį pasaulio socialinėse bei ekonomikos kategorijose.

Statistika įrodo, kad visais atvejais, kai tik būdavo padidinami čempionatai naujomis ekipomis (Europos ar pasaulio), itin reikšmingo sportinio susilpnėjimo nebūdavo.

Dar svarbu, kad šie žemynai jau pasiekė gana aukštą futbolą žaidžiančiųjų skaičių, vertinant nuo viso tų žemynų gyventojų skaičiaus (7,4 proc.), o tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis (4 proc.). Tai reiškia, kad šios rinkos jau pripildytos.

Tikrasis augimas bus Azijoje, kur šį žaidimą žaidžia tris kartus mažiau žmonių nei Europoje ar Pietų Amerikoje ir dvigubai mažiau nei yra pasaulio vidurkis. Jeigu Azija pasivytų pasaulio vidurkį, tai lemtų 100 milijonų naujų žaidėjų.

Tiesa, dėl jų dar teks pakovoti su kriketu (Indija, Pakistanas), beisbolu bei amerikietiškuoju futbolu (JAV), krepšiniu (Kinija) bei kitomis sporto šakomis. Todėl planuojant futbolo plėtrą, būtina atsižvelgti į tas rinkas, kurios turi 70–80 proc. pasaulio gyventojų, sukuria didžiąją dalį pasaulio BVP. Todėl Šiaurės Amerika bei Azija turi tapti plėtros prioritetu.

Senųjų baimės

Labiausiai prieš vietų pasaulio futbolo čempionate padidinimą kovojo didžiosios Europos federacijos. Ypač griežtai šiuo atžvilgiu kalbėjo britų visuomenė, spauda, klubai. Visgi perskaičius visus jų argumentus prieš matome, kad jie remiasi emocijomis.

Jų teiginys, jog priėmus naująsias šalis čempionatas susilpnės, yra nepagrįstas. Statistika įrodo, kad visais atvejais, kai tik būdavo padidinami čempionatai naujomis ekipomis (Europos ar pasaulio), itin reikšmingo sportinio susilpnėjimo nebūdavo. Nebūdavo triuškinamų rezultatų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Islandijos futbolininkai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Islandijos futbolininkai

Priešingai. Imkime pastarąjį Europos futbolo čempionatą. Albanija, Šiaurės Airija, Islandija, Slovakija, Velsas kūrė tikrus futbolo spektaklius. Daugelis Europos futbolo gerbėjų palaikė šias „nykštukes“. Prisiminkime ir kaimynų latvių debiutą 2004 metais. Kokios puikios buvo jų rungtynės su Vokietija.

Centrinės Amerikos šalys visuomet mums pristato naują, išskirtinį žaidimo braižą, o koks bus Kinijos, Indijos, Pakistano, Tailando, Kanados braižas? Nuo to futbolas taps turtingesnis ne tik aikštėje, bet ir už jo ribų.

Verslo galimybės čia milžiniškos. Gerai, sutikime, kad keli milijonai europiečių išjungs televizorių, kai žais, sakykime, Indija su Kinija ar Indonezija su JAV, tačiau, galbūt, jį įsijungs šimtai milijonų naujų futbolo gerbėjų kitoje pasaulio dalyje.

Jeigu norime gero nuostabiam futbolo žaidimui, mes turime palaikyti labai giliai įvertintą, pasvertą FIFA sprendimą išplėsti komandų skaičių pasaulio čempionate. Tikėkimės, kad daugiau vietų gaus itin perspektyvūs žemynai. Nereikia žiūrėti vien į savo kiemą, nes futbolas yra globalus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų