Jis žaidė vidurio saugo pozicijoje, bet nebuvo panašus į saugą. Šiuolaikiniame futbole yra tik trys šios pozicijos žaidėjų profiliai: lengvas ir išradingas, dinamiškas ir darbštus, fiziškai įspūdingas.
Nr. 8 nebuvo galima priskirti nė vienam iš jų. Jis buvo aukštesnis beveik už visus, bet kartu atrodė lieknas ir trapus. Kitomis aplinkybėmis jis galėjo būti gyvybingas žaidimo organizatorius, palikti vietinės komandos, kaip antai Robinas Friday ar Tomásas Carlovichius, tačiau, nors jo technika buvo nepriekaištinga, energijos kiek stigo.
Teoriškai 8-uoju numeriu pažymėtas futbolininkas buvo komandos gynybos ramstis. Jis nesiveržė į atakas, bet ir įnirtingai nesivijo varžovų. Jis atlikdavo paprastus, labai tikslius perdavimus, o tada stovėdavo visiškai nejudėdamas ir laukdavo, kol žaidimas grįš į jo zoną.
Tiems, kurie užaugo stebėdami europietišką futbolą, jo taktines įmantrybes su silpnu Pietų Amerikos atspalviu, galėjo susidaryti vaizdas, kad jis nevykdo nurodymų. Bet būtent tai jis ir darė. Arba bent jau taip atrodė Jis stovėjo būtent ten, kur užimdavo daugiausia aikštės ploto ir veikė tarsi inkaras. Jis tai darė gerai. Ir tai puikiai veikė.
Jo vardas Asratas Megersa, 2013 m. jis buvo 25-erių, žaidė Etiopijos rinktinės vidurio saugo pozicijoje ir pirmą kartą per tris dešimtmečius su savo šalies komanda dalyvavo Afrikos Tautų taurės turnyre.
