Viena stovykla, kuriai vadovavo Turino „Juventus“ pirmininkas Andrea Agnelli ir Florentino Perezas, Madrido „Real“ prezidentas, norėjo kuo greičiau prabilti viešai.
A.Agnelli jautė ypač stiprų asmeninį spaudimą veikti tarsi koks dvigubas agentas. Viskas, pasak Turino klubo atstovų, buvo paruošta startui – arba bent jau tiek paruošta, kiek tuo metu buvo reikalinga.
Kita grupė, kurios centre buvo amerikiečių korporacijos, valdančios Anglijos futbolo milžinus, patarė elgtis atsargiau. Juk planai dar nebuvo baigti. Pavyzdžiui, vis dar buvo diskutuojama, kiek komandų Superlygoje galėtų žaisti ar patekti į turnyrą per atranką. Ši stovykla manė, kad geriau būtų palaukti iki vasaros.
Jei pirmoji grupė nebūtų laimėjusi – visas projektas nebūtų sprogęs ir per 48 audringas valandas nenubildėjęs į nežinią – būtent šią savaitę, o ne pavasarį būtų buvusi pristatyta Europos superklubų, žinoma, pirmiausia paisančių savo interesų, ateities futbolo vizija.
Žinia, kad Superlygos idėja greitai subliuško, futbolo pasaulyje nulėmė tam tikrą palengvėjimą. Bet ši savaitė puikiai iliustruoja, kur dabar atsidūrė futbolas ir kad projekto nesėkmė iš tiesų neturėtų džiuginti.
