Vienu talentingiausių Lietuvos futbolininkų vadinamas saugas iš Ignalinos nacionalinėje šalies komandoje pernai sužaidė septynerias rungtynes, o savo pavardę futbolo pasauliui pranešė atstovaudamas Marijampolės „Sūduvai“.
Būtent nuo ne pačios lengviausios lietuviškos pavardės P.Golubickas pradėjo pasakojimą apie save „Velikagorica.com“ svetainei.
„Aš esu Golubickas su C“, – pabrėžė lietuvaitis, užbaigdamas kroatų dvejones apie tai, ar tik Pauliaus pavardės nereiktų tarti nutylint „c“ raidę ir sakant „Golubikas“.
Vaikiško veido futbolininkas, į kurį pažiūrėjęs, pasak kroatų, jam neduotum net ir 20 metų, jau sugebėjo sužavėti jo talentą įvertinusį vyriausiąjį „HNK Gorica“ trenerį Sergejų Jakirovičių.
P.Golubicką gerai priėmė ir naujieji komandos draugai.
„Esu laimingas – man patinka treneriai ir jų darbas, patinka komandos draugai, – pasakojo saugas. – Jie mane sutiko labai šiltai, kiekvienas žaidėjas vis prieina prie manęs pasikalbėti. Džiaugiuosi šiuo momentu.
Esu įsitikinęs, kad perėjimas į „HNK Gorica“ yra žingsnis į priekį mano karjeroje. Dabar viskas priklauso tik nuo manęs – jei gerai treniruosiuosi ir žaisiu, tikiu, kad mano svajonės išsipildys.“
Dabar viskas priklausys tik nuo manęs
„Velikagorica.com“ pabrėžė, jog Kroatijos klubas kovoje dėl perspektyviojo lietuvio nukonkuravo žinomus Europos klubus – Maskvos CSKA ir Donecko „Šachtar“. Pats P.Golubickas sprendimą keltis į Kroatiją motyvavo puikiomis sąlygomis ir galimybe atsiskleisti.
„Daug kalbėjomės su „HNK Gorica“ klubo žmonėmis. Jie labai manęs norėjo, o aš tuo metu bandžiau kuo daugiau išsiaiškinti apie klubą ir miestą. Žmonės, kurie rūpinasi mano karjera, nuvyko į Velika Goricą bei įtikino mane, kad sąlygos ir aplinka čia yra kokybiškos, – pasakojo lietuvis. – Turėjau pasiūlymų ir iš kitų klubų, bet tikiu, kad pasirinkau teisingai bei gausiu galimybę atsiskleisti, kas jaunam futbolininkui yra svarbiausia.“
Tiesa, vargu, ar Kroatijos klubas apskritai būtų atkreipęs dėmesį į „Sūduvoje“ rungtyniavusį saugą, jei ne jame dirbantis lietuvis – „HNK Gorica“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. Praeityje tokias pačias pareigas ir Vilniaus „Žalgiryje“ ėjęs tautietis suvaidino didžiulį vaidmenį viliojant į komandą P.Golubicką.
„Taip, jis padarė didžiausią įtaką mano sprendimui. Bet apsispręsti man padėjo ne tik jis – kalbėjau ir su treneriu bei kitais klubo žmonėmis, kol supratau, jog visi nori mane matyti šioje komandoje. Dabar jau ateina mano eilė parodyti, jog jie nesuklydo“, – kalbėjo 20-metis Lietuvos rinktinės futbolininkas.
Paprašytas įvardyti savo stiprybes futbolo aikštėje, P.Golubickas kroatams prisistatė kaip į puolimą orientuotas ir su kamuoliu mėgstantis žaisti futbolininkas.
„Aš esu atakuojantis saugas, mėgstu žaisti su kamuoliu. Nesu aukštas, tačiau turiu gerą kamuolio valdymą ir žaidimo skaitymą, – kalbėjo lietuvis. – Žinoma, dar yra elementų, kuriuose turiu padaryti progresą. Pavyzdžiui, realizuodamas progas, ką, manau, sugebėsiu patobulinti. Būtent dėl to čia ir atvykau – kad tapčiau geresniu futbolininku ir padėčiau klubui įvykdyti tikslus bei užimti ketvirtąją vietą Kroatijos čempionate.“
P.Golubickui teko papasakoti ir apie neįprastą savo karjeros kelią, kuriame buvo ir posūkis į Angliją.
„16-os išvykau į Angliją ir prabuvau ten dvejus metus, tačiau tai nebuvo pats geriausias laikotarpis mano karjeroje. Turėjau daug problemų dėl traumų ir negavau progos pasireikšti. Tad nusprendžiau grįžti namo į Alytaus „Dainavą“, iš kurios po pusės sezono ir peržiūros persikėliau į „Sūduvą“, – savo karjeros vingius prisiminė saugas, kuris, pažymima, dėl užsienyje praleistų metų puikiai šneka angliškai. – Marijampolės klubas suteikė man šansą, o aš juo pasinaudojau ir po gero sezono sulaukiau skambučio iš „HNK Gorica“.
Penktąją vietą po pirmosios sezono pusės Kroatijos pirmenybėse užimančio klubo naujokas neišvengė klausimų ir apie antrąja religija Lietuvoje tituluojamą krepšinį bei šios sporto šakos santykį su futbolu.
„Taip, Lietuva yra krepšinio valstybė. Turime labai gerą komandą Eurolygoje, Kauno „Žalgirį“, bet galiu pasakyti, kad vis daugiau ir daugiau tėvų savo vaikus veda į futbolo, o ne krepšinio treniruotes, – tikino P.Golubickas. – Krepšinyje konkurencija yra didžiulė, nelengva prasimušti į aukščiausią lygį. Be to, turi būti aukštas, o aš toks nesu (juokiasi).
Tiesą pasakius, neblogai žaidžiu ir krepšinį, bet Lietuvoje ko gero visi žino, kaip tą daryti. Vis dėlto futbolas visada buvo mano pirmasis pasirinkimas“, – kroatams pasakojo 173 cm ūgio lietuvis.
Futbolas visada buvo mano pirmasis pasirinkimas
Pokalbio pabaigoje P.Golubicko buvo paprašyta pasidalinti mintimis ir apie Kroatijos futbolą bei garsiausius šios šalies žaidėjus. Lietuvis „Velikagorica.com“ žurnalistą nustebino savo žiniomis apie vietinio čempionato peripetijas.
„Žinau, kad „HNK Gorica“ puikiai sekasi čempionate, be to, žinau, jog šioje komandoje yra daugybė jaunų ir motyvuotų žaidėjų. Pastarosiomis savaitėmis daug naudojausi „Google“ ir dariau viską, kad kuo greičiau pritapčiau šioje šalyje.
Žinau, jog Kroatijoje stipriausios komandos yra Zagrebo „Dinamo“, Splito „Hajduk“, „Osijek“ ir „Rijeka“, be to, jau žaidėme prieš „Lokomotiv“ klubą. Apie likusias komandas sužinosiu jau netrukus – nekantrauju, kada pradėsime rungtyniauti oficialiuose susitikimuose“, – tikino P.Golubickas, išgyręs ir nedidelę, bet pajėgią futbole Kroatiją.
„Kroatija nėra didelė valstybė, joje – vos keturi milijonai gyventojų, bet čia neabejotinai jaučiama futbolo dvasia. Mačiau kelias vaikų treniruotes ir pastebėjau, kad jie yra auginami žaisti kokybišką futbolą. Iš to, kaip jie perduoda ir priima kamuolį bei juda tampa aišku, kad jie puikiai paruošiami techniškai. Kroatai pasaulio čempionate Rusijoje užėmė antrąją vietą, o tai pasako viską. Tai – puiki vieta žaisti futbolą, o ši lyga yra tarp 15-os stipriausių Europoje“, – pagyras dalijo lietuvis.
Kokie yra mėgstamiausi 20-mečio saugo futbolininkai kroatai?
„Turite daugybę gerų futbolininkų – Ivaną Rakitičių, Luką Modričių... Jie abu blondinai, neaukšti, labai techniški. Turbūt man jie patinka, nes yra panašūs į mane“, – juokėsi „HNK Gorica“ naujokas.
Legionieriaus karjerą Kroatijoje pratęsęs lietuvis sieks užsirekomenduoti ir atkreipti pajėgiausių Europos klubų dėmesį. Kas čia žino, galbūt vieną dieną šviesiaplaukis lietuvaitis apsivilks net mėlynai-granatinius „Barcelona“ klubo marškinėlius – juk būtent tokia yra P.Golubicko svajonė.
„Dar nuo tada, kai buvau vaikas, svajojau vieną dieną žaisti „Barca“ ekipoje. Darau viską, ką galiu, kad ši svajonė išsipildytų. Žinoma, kažkas gali sakyti, kad tai nerealu, tačiau manau, kad turiu nusistatyti aukštus tikslus ir jų siekti – tik tokiu būdu galiu tapti geresniu futbolininku“, – tikino Lietuvos rinktinės žaidėjas.
