Gana solidžią sudėtį subūrusių Lietuvos futbolo A lygos debiutantų variklis galutinai užsivedė tik 10-ajame ture, kai buvo iškovota pirmoji klubo istorijoje pergalė, po pergalingo Rafaelio Ledesmos smūgio įveikus dabartinę pirmenybių autsaiderę.
Tiesa, chaotiška susitikimo pabaiga galėjo susiklostyti nedėkingu debiutantams scenarijumi. „Palanga“ turėjo keletą puikių progų išplėšti pergalę, tačiau fortūna tądien panevėžiečiams buvo palanki ir eilinio pralaimėjimo rezultatu 1:2 jie nepatyrė.
Tokie skaičiai po 90 minučių kovos iki tol degė net ketveriose pastarosiose rungtynėse iš penkerių.
Emociškai svarbi pergalė Aleksandro Kurtijano treniruojamiems vyrams suteikė pasitikėjimo ir šie iki čempionato pertraukos sužaidė sėkmingą seriją bei, nusileidę tik abiem pirmenybių lyderiams, su 16 surinktų taškų pakilo į penktą turnyro lentelės vietą.
Lengviau atsikvėpti po sėkmingos atkarpos galėjo ir „Panevėžio“ direktorius Bronius Vaitiekūnas, kurį pirmasis čempionato ratas užgrūdino ir suteikė vertingos patirties.
Klubo direktoriaus galvoje dabar malonesnės, bet kiek prieštaringos mintys. Pasitraukus Kauno „Stumbrui“, panevėžiečiai nenukris į paskutinę vietą bei, įvertinus dabartinę situaciją, labai realu, jog neliks ir septintoje pozicijoje.
Kita vertus, nuo laipteliu aukščiau žengiančio „Kauno Žalgirio“ Aukštaitijos sostinės komandą skiria 10 taškų deficitas. Kad dar didesnis taškų kraitis negarantuoja iškovoto aukso matėme 2017-ųjų sezone, juolab, pasitikėjimo įgavę „Panevėžio“ futbolininkai tiki, jog sugriebti istorinį klubui šiaudą yra realu.
Pokalbyje su portalu alyga.lt čempionato debiutantų direktorius B.Vaitiekūnas papasakojo apie nenusisekusio pirmojo rato priežastis, pokyčius komandoje, šio sezono tikslus ir asmeninį ritualą, kuris kol kas neša sėkmę.
– Sezoną pradėjote nesėkmingai – per pirmą ratą buvo iškovotas vos vienas taškas. Kas lėmė tokį sunkų startą?
– Tai buvo virtinė priežasčių. Komanda buvo tik suburta, iš senesnės komandos buvo likę labai mažai žaidėjų. Taip pat – jaudulys, kaip čia mes atrodysime A lygoje. Pirmoje lygoje iškovojome daug pergalių, tvirtai jautėmės, žinojome, kad galime laimėti. Patiems dalyvauti A lygoje yra visai kas kita. Nemažai žaidėjų pas mus atvyko iš „Jonavos“. Klubas buvo autsaideris – jautėsi, kad žaidėjai kažkiek nepasitiki savimi. Žaidėjai buvo vienas prie kito nepripratę.
Atsimenu trenerio žodžius, kad kitame rate pradėsime žaisti kitaip. Kils ir komandos lygis, ir žaidėjai pasitikės savimi. Jo žodžiai išsipildė. Žinoma, buvo nervų, komandoje priėmėme motyvuojančių sprendimų. Žaidėjų nepeikėme, bet visa vadovybė tikėjo, kad ši komanda gali.
Sėkmė mūsų nelydėjo. Reikia praeiti pro mėsmalę, kad užsigrūdintume ir galėtume žingsniuoti kitaip. Tikėjomės kažkiek daugiau iš vartininkų, bet juos galbūt taip pat kaustė jaudulys, kad tai aukščiausia lyga. Taip pat negalėjome atrasti optimalaus vienuoliktuko. Rezultatu 0:3 pralaimėtos rungtynės „Žalgiriui“ parodė, kad nebuvome pasiruošę, nors kitose rungtynėse pralaimėdavome vienu įvarčiu. Turėjome perprasti kiekvieną žaidėją, su jais kalbėti, įvesti kažkokias naujoves ar sankcijas už elgesį aikštėje. Galbūt ir patys nebuvome pasiruošę pirmam ratui.
– Prie kelių pralaimėjimų pirmoje sezono pusėje prisidėjo ir vartininkų klaidos. Ar vartininkų treneris padėjo išspręsti susidariusią problemą?
– Pirmiausia, mūsų biudžetas nėra didelis. Svarbiausia, kad žaidėjai gautų tai, kas pažadėta. Tai lėmė, kad Pirmoje lygoje buvome be vartininkų trenerio ir manėme, jog čia bus taip pat. Pamatėme: A lygoje be to neįmanoma. Vartininkai be atskiro trenerio negaudavo krūvio, neanalizuodavo savo klaidų.
Kai tik vartininkų treneris atsirado, situacija pagerėjo. Pamatėme, kaip vartininkai atrodo po treniruotės ir po rungtynių. Ačiū Mantui Tamulioniui. Dabartinis treneris Mantas Gintalas – taip pat nuostabus.
– Komandą per pertrauką paliko gana nedaug žaidėjų. Kodėl su jais buvo atsisveikinta?
– Edvardą Tamulevičių lydi traumos, jį pradėjo kviesti Pirmos lygos komanda ir galbūt ten nebus tokio krūvio. Tado Eliošiaus treneris taip pat nematė savo planuose, nesinorėjo žaidėjo laikyti ant suolo – galbūt kitur jam seksis geriau ir atsiskleidus iš naujo gal net patys prašysime, kad sugrįžtų.
– Į „Panevėžį“ atvyko solidūs naujokai, tokie kaip Rafaelis Broetto ar Andrejus Čiofu. Kokias spragas užlopys jie ir kiti atvykėliai?
– Būtinai reikėjo pastiprinimo puolimo grandyje, tad atvyko slovėnas Patrikas Bordonas, kuris bus oficialiai pristatytas, kai bus patvirtinta jo registracija. Į šią vietą pretendavo ir dabar į „Palangą“ išvykęs Samas Shabanas.
Marius Suvaizdis gavo traumą, o rizikuoti su Šarūnu Jurevičiumi, kurį taip pat persekioja traumos, būtų buvę blogai, todėl ieškojome vartininko. Turime gerus jaunus 2003 metų vartininkus, kurių laukia gera ateitis – bandėme juos ir kontrolinėse rungtynėse, bet A lygoje žaisti jiems dar per anksti. Mums pasiūlė Rafaelį Broetto, jau anksčiau žaidusį Lietuvoje ir atvykusį iš Portugalijos. Jis labai geras žmogus.
Andrejų Čiofu žinome gerai, kadangi treneris iš tos pačios šalies – Moldovos. Taip pat atvyko Nazaras Mocikas, kuris yra labiau gynybinio plano žaidėjas. Nemažai mūsų komandos žaidėjų yra prisirinkę kortelių ir gali būti diskvalifikuoti vienerioms rungtynėms, tad toks universalus futbolininkas mums pravers.
Peržiūroje buvo devyni žmonės. Treneris dėl kai kurių žaidėjų dvejojo, ką pasirinkti, o vienas gerą įspūdį palikęs futbolininkas iš Lenkijos gavo traumą. Man svarbi žaidėjų žmogiškumo pusė. Būnu šalia žaidėjų kiekvieną dieną ir labai matosi, kas nori kažką pasiekti, padėti tiek „Panevėžio“ klubui ir miestui, o ne tik užsidirbti pinigų. Man labai svarbios šios savybės.
– Pasitraukus Kauno „Stumbrui“, tapo aišku, kad į paskutinę vietą „Panevėžys“ tikrai nenukris, o nuo ketvirtoje vietoje žengiančio „Kauno Žalgirio“ skiria 10 taškų. Ar bandysite pakovoti dėl vietos, kuri leistų kitame sezone grumtis tarptautinėse varžybose?
– Esu maksimalistas, bet realistas. Komandai yra iškeltas uždavinys neiškristi, o tai gali nutikti, jei liktume septinti ir pralaimėtume antrai Pirmos lygos komandai – čia visko gali būti. Vis dėlto į kiekvienas rungtynes einame žaisti tik dėl pergalės.
Sėkmės atveju, galime atimti taškų ir iš čempionato lyderių. Jei ištaisysime savo klaidas, tikrai iškovosime daugiau pergalių ir galbūt tai leis pakovoti dėl aukštesnių vietų. Mūsų tikslas yra neiškristi, bet kiekvieną kartą einame kovoti – žaidėjų galvose yra įdiegta, kad turime siekti pakovoti ir dėl ketvirtos vietos.
– Šiuo metu „Panevėžys“ į namų rungtynes sutraukia vidutiniškai po 705 sirgalius ir tai yra antras rezultatas lygoje. Ar dabartinis sirgalių dėmesys Jus tenkina, ar norisi dar daugiau?
– Tikimės dar daugiau žmonių stadione. Matome, kad vis daugiau yra kalbama apie futbolo klubą „Panevėžys“. Tikėjau, kad išaugsime tuos Pirmos lygos marškinėlius ir rėmėjai eis arčiau mūsų.
Esu labai dėkingas miesto valdžiai, sporto skyriui. Buvo labai sunkūs laikai, tačiau jie tikėjo ir nuo mūsų nenusigręžė. Tapome Panevėžio futbolo akademijos dalininkais – viskas eina į priekį. Dėkoju ir pagrindiniam rėmėjui – „Naftėnui“. Atsirado ir klubo palaikymo grupė.
– Galima pastebėti, jog rungtynių metu neretai esate už tų vartų, į kuriuos „Panevėžio“ komanda puola. Čia savotiškas sėkmės atnešimo ritualas?
– Taip, yra ir šiokia tokia istorija (juokiasi). Kai tik pradėjome žaisti Pirmoje lygoje, eidavau į tribūną. Kitais metais eidavau už vartų – niekas nesigavo, o trečiais metais – pradėjo sektis. Panevėžio miesto meras netgi sakydavo eiti už vartų – tada ir išlyginsime rezultatą.
Praeitais metais tas nesisekė, todėl sėdėjau prie komandos. Šiemet pirmame rate sėdėjau prie komandos – buvo blogai, o kai nuėjau už vartų, iš karto pradėjo sektis. Tikrai linksmas dalykas. Kol kas vaikščiosiu už vartų.
