Pateikiame P.Malžinsko mintis, kurias jis išdėstė feisbuke.
„Gruodžio 1 d. įvyko neeilinis visuotinis Asociacijos VRFS narių susirinkimas. Jis patvirtino mano ir VRFS valdybos atsistatydinimą, buvo aptartos artimiausio VRFS rinkiminio susirinkimo datos, vyko diskusija dėl Asociacijos VRFS narystės LFF struktūroje perspektyvos.
2018 m. vasarą Marijampolės apskr. prezidentas Žydrūnas Buzas pateikė man savotišką ultimatumą „tu su mumis ar prieš“ ir liepė apsispręsti, ar aš palaikysiu Tauragės apskr. prezidentą Arūną Pukelį.
Pokalbyje dalyvavę LFF vadovai – prezidentas Tomas Danilevičius ir gen. sekretorius Edgaras Stankevičius – vėl patikino, kad LFF yra atvira, skaidri ir puikiai dirbanti struktūra, o visi jos nariai yra vienodai gerbiami ir turi vienodas teises. Pasak T.Danilevičiaus, LFF niekada neignoravo VRFS, o visos problemos federacijos ir asociacijos santykiuose kilo dėl neadekvataus Pauliaus Malžinsko elgesio. „Asociacijai reikalingas vadovas, kuris adekvačiai elgsis viso futbolo atžvilgiu“, – pareiškė LFF prezidentas.
Kyla klausimas, kokį „adekvatumą“ turi omeny LFF vadovai? Ir kokie mano poelgiai, anot jų, buvo neadekvatūs? Lietuvių kalbos žodyne žodžio „adekvatus“ reikšmė yra: tolygus, tapatus, atitinkantis. Sprendžiant iš pastarųjų kelių metų įvykių, pagal LFF adekvatus yra tik tas, kuris atitinka federacijos reikalavimus, palaiko jos poziciją ir pritaria federacijos vadovų nuomonėms. Neslėpsiu, dažniausiai taip adekvačiai elgtis man nepavykdavo, turėjau ir tebeturiu savo nuomonę įvairiais klausimais, kuri nebūtinai sutapdavo su LFF pozicija.
Pasak T.Danilevičiaus, LFF niekada neignoravo VRFS, o visos problemos federacijos ir asociacijos santykiuose kilo dėl neadekvataus Pauliaus Malžinsko elgesio.
Atvirai rašiau ir teberašau apie įvairias problemas savo asmeninėje Facebook paskyroje ir dėl to ne kartą sulaukiau LFF VK narių priekaištų. Visgi, esu įsitikinęs, kad ne įrašai čia problema ir ne tai sukėlė didžiausią LFF kabinetų valdovų nepasitenkinimą. Pagrindinė LFF ir VRFS konfrontacija kilo ne dėl mano asmeninių poelgių, o dėl nesuderinamų ir esminių vertybinių dviejų organizacijų skirtumų.
Pradėkime nuo to, kad dar 2018 m. vasarą Marijampolės apskr. prezidentas Žydrūnas Buzas pateikė man savotišką ultimatumą „tu su mumis ar prieš“ ir liepė apsispręsti, ar aš palaikysiu Tauragės apskr. prezidentą Arūną Pukelį, ar tuometinį LFF gen. sekretorių Nerijų Dunauską? Pasitarę VRFS valdyboje pareiškėme, kad Vilnius visada pasisakys už vertybinius sprendimus, kurie naudingi visam Lietuvos futbolui, tačiau kovoje dėl valdžios nepalaikysime nei A.Pukelio, nei N.Dunausko, kurio užnugaryje stovėjo Stasys Stankus.
Manau, tai buvo svarbus sprendimas ir pirma vinis LFF ir VRFS santykiuose. Tų pačių metų rudenį N.Dunauskas pasitraukė ir netrukus tapo Futbolo trenerių rengimo asociacijos prezidentu. 2018 spalio 16 d. VK posėdyje LFF gen. sekretoriumi išrenkamas Edgaras Stankevičius, tyliai išlydėtas Stasys Stankus, kuriam buvo įteiktas LFF I laipsnio ordinas bei išmokėta maždaug 40 tūkst. Eur išeitinė kompensacija, o LFF Vykdomajame prasidėjo Arūno Pukelio ir jo kompanijos era.
Antras ryškus lūžis LFF ir VRFS santykiuose įvyko 2019 m. balandžio 30 d., kai LFF konferencijoje Arūnas Pukelis buvo išrinktas antruoju viceprezidentu. Dar prieš rinkimus VRFS vieningu valdybos sprendimu nutarė nepalaikyti A.Pukelio kandidatūros. Ir rinkimuose tiek aš, tiek ir VRFS valdybos nariai balsavo prieš. Suprantu, poelgis neadekvatus, juk iki tol, visi be išimties, LFF konferencijose draugiškai rankas keldavo. Pasekmės buvo numanomos, aiškiai žinojau kas toliau laukia.
Praėjus keliems mėnesiams LFF VK suspendavo mane VK nario pareigose. Formaliu pretekstu tapo 2019 m birželio 20 dienos įrašas mano FB paskyroje apie Pilaitės stadioną, kurio kontekstas buvo Vilniaus savivaldybės sprendimai įrengiant Pilaitės gimnazijos aikštyną. Tačiau LFF tame įraše įžvelgė žalą dalykinei LFF reputacijai bei konfidencialumo pažeidimus ir suspendavo mane VK nario pareigose iki artimiausios LFF konferencijos. Įdomu tai, kad praėjus keturioms dienoms, liepos 12 d. LFF vadovai skubos tvarka patvirtino LFF konfidencialumo tvarkos aprašą.
Tolimesni įvykiai visiems gerai žinomi. 2019 m rugpjūčio 20 d. neeiliniame visuotiniame VRFS susirinkime absoliučia balsų dauguma buvo priimta rezoliucija reikalaujanti atstatyti VRFS prezidento narystę LFF VK, taip pat buvo išsakyta daug atviros ir pagrįstos kritikos LFF veiklai. 2019 m rugsėjo 15 d. LFF VK posėdyje VRFS narių prašymas buvo atmestas, o VRFS atstovai ir toliau dalyvavo LFF VK posėdžiuose, teikė įvairius Asociacijos pasiūlymus, kurie VK narių palaikymo nesulaukė. Susiformavo ir aiškus LFF skleidžiamas naratyvas, kurį vieno VRFS atstovų vizito metu išsakė LFF teisininkas Algimantas Šindeikis – išmeskite Paulių ir viskas susitvarkys.
2020 m kovo 4 d. VRFS valdybos posėdyje vienbalsiai pritarta sprendimui iškelti mano kandidatūrą LFF prezidento rinkimuose. Suformuluojamas ir pagrindinis uždavinys – platesnis visos futbolo bendruomenės ir visuomenės, klubų įtraukimas į tiesioginį LFF valdymą, didesnis LFF skaidrumas ir atvirumas. Nežinau kodėl šis sprendimas taip supykdė LFF ir kas jame neadekvataus, bet jau po kelių savaičių LFF sekretoriato vadovė Rita Bagdonienė išsiuntė į UEFA raštą dėl Pauliaus Malžinsko atšaukimo iš UEFA inspektoriaus pareigų. Beje, šio rašto LFF iki šiol man taip ir nepateikė.
Nepaisant to, turėdamas VRFS narių ir valdybos palaikymą, nusprendžiau dalyvauti LFF prezidento rinkimuose, daug ir atvirai kalbėjau apie LFF trūkumus ir problemas, parengiau konkrečius pasiūlymus ir naujų LFF Įstatų projektą. Rugpjūčio 1 d. vykusi LFF rinkiminė konferencija visa Lietuvai parodė tikrąjį federacijos futbolo bendruomenės veidą ir dar ilgai buvo linksniuojama įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
Pagaliau, lapkričio 4 d. LFF Etikos komitetas, vykdydamas LFF VK ir prezidento prašymą, atliko mano veiklos tyrimą ir 2 metus uždraudė dalyvauti LFF valdymo ir kitų LFF organų veikloje. Šis Etikos komiteto, kuriame darbuojasi Arūno Pukelio aplinkos teisininkai, sprendimas galėjo būti skundžiamas Tarptautiniam Sporto Arbitražo teismui Lozanoje, bet aš nusprendžiau to nedaryti ir atsistatydinau iš VRFS prezidento posto.
Manau, kad visi šie įvykiai aiškiai parodo, kad LFF vadovų kalbos apie neadekvatų VRFS prezidento elgesį neturi jokio pagrindo. Akivaizdu, kad visus LFF sprendimus ir man skirtas sankcijas diktavo ne konstruktyvių sprendimų ar bendradarbiavimo su VRFS ieškojimas, o elementarus noras atkeršyti už kai kurių asmenų įžeistas ambicijas.
Sutinku, gal ne visi mano sprendimai ir darbai būnant VRFS prezidentu buvo teisingi ar geri, nepavyko išvengti klaidų, tačiau santykiuose su LFF nuosekliai laikiausi vertybinių Asociacijos VRFS narių suformuotų ir patvirtintų pozicijų, gyniau VRFS ir demokratinės futbolo bendruomenės interesus, ir šioje kovoje paaukojau nemažą dalį asmeninės gerovės ir mylimos veiklos.
Suprantu, kad kažkam būtent tai ir yra neadekvatus elgesys. Juk daugeliu atvejų žymiai lengviau, paprasčiau ir saugiau yra nusilenkti, pritarti, palaikyti ar prisitaikyti, ar bent jau tylėti ir nieko nedaryti. Užmiršti vertybes ir principus, atsisakyti tikslų? Man taip nesigavo.“
