Paulius Jakelis svarsto, kad kelias į sporto pasaulį prasidėjo galbūt dėl to, kad jis niekada neatsisako galimybių, ir pripažįsta – sporto komentavimo pradžioje „kesminizmo tikrai buvo“, o atsikratyti žinomo futbolo komentatoriaus Nerijaus Kesmino kopijavimo prireikė laiko.
Buvęs Vilniaus „Žalgirio“, Kauno „Stumbro“ ir kitų futbolo klubų komunikacijos vadovas dabar jau penktą sezoną dirba Latvijoje.
Sporto komentavimas jam yra vienas iš trijų darbų – lietuvis taip pat yra Rygos RFS klubo ir aukščiausios Latvijos futbolo lygos „Virsliga“ komunikacijos ir marketingo vadovas.
„Prieš ketverius metus iš Lietuvos išvažiavau dirbti į Latviją, nes pamačiau, jog Lietuvos futbole nėra kur dirbti, nėra kur augti, nėra kur tobulėti“, – sakė P.Jakelis.
Sporto komentatorius optimizmu dėl Lietuvos futbolo netrykšta.
Jis teigė, jog Lietuvos futbolo klubų vadovų reakcija į Baltijos lygos idėją, kurią iniciavo „Virsliga“ prezidentas Maksimsas Krivunecas, labai daug pasako: „Tai puikiai atspindi, kur yra Lietuvos futbolas – jis yra dugne ir jis net neturi noro iš to dugno išlipti.“
Pokalbyje P.Jakelis atviravo apie muzikalioje šeimoje gimusią meilę sportui, kelią į sporto komentatoriaus kėdę ir kaip, jo akimis, keičiasi lietuviškas futbolas.
– Tavo šeima – muzikali. Kodėl pasirinkai visiškai priešingą kelią?
– Mane nuo mažens labai traukė kamuolys ir sportas. Pirma meilė buvo krepšinis, o futbolas atsirado kiek vėliau. Ilgą laiką derinau muzikos mokyklą su sportu – plaukimu ir krepšiniu, bet paskui savavališkai mečiau muzikos mokyklą, gal dėl to, kad ne mano instrumentas buvo fleita – gali taip būti (šypsosi).
