LFF ruošiasi kraustynėms
Kaune vykstant Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai, LFF nusprendė, kad savo namus nori perkelti į laikinąją sostinę. Federacijos vadovai tikisi, kad jau rugsėjį UEFA Tautų lygos rungtynes Lietuvos rinktinė galėtų žaisti Kaune.
LFF planas yra įsikurti administracinėse stadiono patalpose, taip pat turėti ir sandėliavimo patalpas.
„Artimiausius 3-4 metus, o gal ir ilgiau, visas nacionalinės rinktinės rungtynes žaisime Kaune. Plius ten turime akademijos bazę – jaunimo treniruočių centrą, kurį irgi norime šiais metais renovuoti, atšviežinti. Toks sprendimas natūraliai ir kilo“, – 15min teigė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Federacija keltis į Kauną norėtų kuo greičiau, bet tai priklauso ne tik nuo jos norų.
„Viskas priklausys nuo savivaldos, kada bus surastas operatorius, skelbs ar neskelbs visus koncesijos dalykus. Čia jau ne nuo mūsų priklauso, kas tame konkurse dalyvaus. Būsime pasiruošę kuo įmanoma anksčiau. Norime, kad rugsėjo mėnesį galėtume keltis, bet situacija keičiasi su kiekviena diena. Jei rinktinė rugsėjį gali žaisti, jei UEFA leidžia tai daryti, jei visi pridavimai geri ir t.t., rugsėjį planuotume žaisti ir automatiškai prieš rungtynes ar po jų būtų ir federacijos ofiso perkėlimas“, – komentavo E.Stankevičius.
Kadangi federacija kelsis į Kauną, dabartinis LFF stadionas, nors ir prastos būklės, yra atsidūręs ant prekystalio.
Turtas šiai dienai priklauso stadionui, ne federacijai, nors stadionas yra federacijos
„Daromės turto vertinimą, analizuojamės visą įmonės pardavimą, nes turtas šiai dienai priklauso stadionui, ne federacijai, nors stadionas yra federacijos. Yra tam tikrų pirmtakų padarytų manevrų, kuriuos reikia išsiaiškinti“, – teigė federacijos vienas vadovų.
Kaina ir pirkėjai
E.Stankevičius patikino, kad federacijos noras yra perduoti LFF stadioną vienam iš Vilniaus klubų – „Žalgiriui“ arba „Riteriams“.
Nežymaus susidomėjimo buvo ir daugiau, tačiau, kaip teigė E.Stankevičius, tai daugiau buvo nerimtos kalbos, pasvarstymai.
„Buvo kalbėta su „Vilniaus“ klubo atstovais – Narbuto komandos vadovu, bet su pačiu juo nebendravome. Jie galiausiai priėmė sprendimą statytis savo. Esame kalbėję su Vilniaus miesto savivaldybe, kad galbūt jiems būtų aktualu, bet miestas nemato poreikio įsigyti. Buvome kalbėję, kad galbūt Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) galėtų turėti tokį kompleksą, bet pačiai apskričiai tai galbūt būtų per daug“, – vardino LFF generalinis sekretorius.
LFF vadovo teigimu, stadiono kaina skaičiuojama milijonais.
Esame kalbėję su Vilniaus miesto savivaldybe, kad galbūt jiems būtų aktualu, bet miestas nemato poreikio įsigyti
„Normali kaina, sakyčiau, tarp 4-5 milijonų. Tai rinkos kaina futbolo tikslams. Jei kalbėtume apie komercinį projektą, galėtume gauti ir žymiai daugiau. Mes siekiame, kad stadionas liktų griežtai po klubine vėliava, po akademija ir t.t. Dėl to ir kaina bus adekvati“, – sakė E.Stankevičius.
Nereikia abejoti, kad naujiems stadiono šeimininkams prireiks nemenkų investicijų, norint prikelti statinį, kuriame problemą rastum kone bet kur, kur bestum pirštu.
Pavargusios rūbinės, nuolatinė drėgmė, pastato nelygumai, architektūriniai „sprendimai“, varvantis stogas, šaldymo kamerą primenantis spaudos konferencijų centras, aplūžusios tribūnos – tai tik dalis problemų, kurios matomos plika akimi.
„Priklauso nuo to, kiek naujieji savininkai būtų pasiruošę investuoti ir kokius planus regztų, – paklaustas apie reikiamus piniginius indėlius, sakė E.Stankevičius. – Tikrai yra ką tvarkyti. Ir mes esame nusimatę darbų – kai tik orai leis, stogas bus keičiamas, nes jis sudėtingos, avarinės būklės. Kitas žingsnis – spaudos konferencijų salės tvarkymas. Tokie darbai laukia dar iki pardavimo.“
„Riteriai“ – pažengęs kandidatas
Kol kas didesnį susidomėjimą galimybe įsigyti LFF stadioną rodo „Riteriai“, o tiksliau – klubo savininkas Janas Nevoina, „Lit-Invest“ bendrovės vadovas.
Prekyba naftos produktais iš Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano vilniečiui padėjo plačiai atverti futbolo pasaulio duris. Vien iš šio verslininko piniginės išlaikoma komanda savo istoriją rašyti pradėjo Trakuose, bet 2019-siais persikėlė į sostinę – taip „Trakai“ tapo Vilniaus „Riteriais“.
Nuo 2015-ųjų tuomečiai „Trakai“ buvo rimta jėga Lietuvos futbole, kai nuskynė du sidabro medalių komplektus iš eilės, vėliau triskart finišavo trečioje vietoje. Tiesa, pastarieji du sezonai ekipai nesiklostė taip gerai – finišuota šeštoje pozicijoje.
E.Stankevičius 15min pasakojo, kad derybos su J.Nevoina yra pažengusios į priekį daugiau nei pokalbiai su „Žalgirio“ direktore Vilma Venslovaitiene. „Riterių“ savininkas, pasak LFF generalinio sekretoriaus, analizuoja stadioną kaip verslo modelį.
Jis labiau pažengęs ir įsigilinęs į situacijos analizę
„Esame pasirašę ir konfidencialumo sutartį, pateikę dokumentus klubo vadovams, kad jie galėtų nagrinėtis ir dėliotis savo veiksmus“, – sakė E.Stankevičius.
„Janas mato visą akademiją, viso klubo įsikūrimą, sveikatingumo komplekso atsiradimą, kad kartu teiktų ir SPA paslaugas. Mato ir ofiso praplėtimo klausimą, tribūnų renovaciją. Jis labiau pažengęs ir įsigilinęs į situacijos analizę. Yra dar vienas momentas, ką ir mes patys esame gvildenę, ir Janas žiūrėjo išmatavimus – galbūt dabartinę treniruočių aikštę uždengti, padaryti maniežą. Ten atsirastų ir ofiso patalpos, ir persirengimo kambariai. Viskas jau nuo jų priklausys. Janas nusiteikęs investuoti ir pakeisti šitą projektą bei jį atšviežinti“, – pasakojo LFF generalinis sekretorius.
Vis dėlto pats J.Nevoina nebuvo toks atviras, kalbėdamas su 15min.
„Faktas paprastas: jei LFF išeis iš Vilniaus, o tai įvyks, kokia tada bus stadiono situacija? Natūralu, kad kažką reikia daryti, kad liktų futbolo namai. Jie nėra tobuli, bet reikalą reikia spręsti“, – sakė „Riterių“ vadovas.
J.Nevoinos teigimu, jis labiau yra ne susidomėjęs LFF stadiono įsigijimu, bet susirūpinęs dėl susidariusios situacijos – vienintelių futbolo namų Vilniuje likimo.
„Matau horizontą kitaip, gal kiek toliau nei kiti. Jei spręsim reikalą rudenį, jau gali būti per vėlu“, – akcentavo verslininkas.
Kaip pats matytų stadiono pakeitimus, J.Nevoina nenorėjo komentuoti ir užsiminė apie Vilniaus miesto savivaldybės galimą poziciją LFF stadiono klausimu.
„Šitoje vietoje nėra atsakymo“, – nukirto „Riterių“ savininkas.
Paklaustas apie 4-5 mln. sumą, kurią įvardino E.Stankevičius, J.Nevoina neatsakė, ar tokia kaina yra reali, mat daug kas priklauso nuo to, ką galima padaryti stadiono teritorijoje.
„Daug suinteresuotų šalių yra. Reikia prie to projekto dirbti, investuoti. Ar miestas, ar kiti variantai. Apie tai kalbama, bet visur reikia konkrečių faktų, skaičių. Vertinant situaciją, kurioje esame, tai nebus paprastas sprendimas. Nebus taip, kaip jūs sakot, kad sumoki tiek, o rytoj jau bus taip, taip ir taip. Čia būtų neteisinga spekuliacija“, – aiškino J.Nevoina.
„Žalgiriui“ reikia istorinio žingsnio
Vasario 3-ąją klubo sezoną pristatydama V.Venslovaitienė užsiminė, kad „Žalgirio“ svajonė yra turėti namus – teritoriją, kurioje klubas galėtų pats tvarkytis, sudarinėti treniruočių grafikus ir kitaip šeimininkauti.
Bet tam, kad namus būtų galima įsigyti, „Žalgiriui“ reikia papildomos finansinės injekcijos. Šalies čempionų biudžetas šiemet bus 2,65 mln. eurų. Tiesa, tai pesimistinis variantas. Jei žalgiriečiams pavyktų patekti į UEFA turnyro grupių etapą, tuomet papildomi milijonai įkristų į sąskaitą.
„Viskas labai paprasta. Jei mes praeiname į grupes – čia yra pelnas (rodo pirštu į 2,6 mln. eurų eilutę – aut. past.), – sakė V.Venslovaitienė. – Tai yra investicinės lėšos. Jei tokias turi, gali eiti į banką ir pirkti federacijos stadioną ar kažkur kažką vystyti.“
UEFA kovos vyks vasarą, o baigsis prieš pat rudenį – kai LFF, jei viskas vyks pagal planą, jau pakuosis daiktus ir keliaus gyventi į Kauną, o Vilniaus stadionas bus atlaisvinamas.
Dėl to V.Venslovaitienė teigia, kad kalbėti apie galimą įsigijimą dar yra anksti.
„Sakom „jei pavyktų“. Jei pavyktų – klausimai būtų sprendžiami. Pažįstate mane, nemėgstu burtais užsiimti“, – 15min kalbėjo „Žalgirio“ direktorė.
Bet ar vėliau nebus per vėlu?
„Visi turi vienodas sąlygas, o galimybes – visi skirtingas, – sakė V.Venslovaitienė. – Išeinant iš situacijos, kurioje esame – taip gal ir atsitiks. Mes turėsime galimybę – savo pasiūlymą ir pateiksim. Neturiu atsakymo dabar. Dirbame, ruošiamės sezonui ir tiek žinių. Jei ateis greičiau, jis (J.Nevoina – aut. past.) ir nusipirks.“
V.Venslovaitienė taip pat nesiryžo vertinti ir E.Stankevičiaus įvardintos kainos, viršijančios 4 mln. eurų.
„Šitoje vietoje negaliu nieko komentuoti, – teigė „Žalgirio“ vadovė. – Nesu turto vertintoja, nesu tos srities specialistė. Jei ateis kalba apie projektą, tuomet ir vyks derybos, pokalbiai. Kai žmogus parduoda butą, pardavėjas irgi nustato savo kainą, o pirkėjas klausia: kiek norėsit? Tuomet ir vyksta procesai. Čia tas pats. Čia namai. Todėl ir sakome, kad norime namų.“
E.Stankevičius teigia suprantantis ir „Žalgirio“ situaciją.
„Ir praėjusiais metais, jei būtų „Žalgiris“ patekęs į grupes, būtų pavykę susikalbėti. Tada logiškai yra pradinis įnašas, federacija gali palaukti, susidėliojusi finansinius srautus“, – sakė LFF generalinis sekretorius.
„Mes esame lankstūs ir suprantame, kad stadionas liks po klubine vėliava. Prisiderinsime ir rasime kompromisą“, – pridūrė jis.
Grėsmė
Futbolo užkulisiuose kalbama, kad, jei J.Nevoina nusipirks LFF stadioną, jis gali pasielgti principingai.
Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino paramą sporto klubams, o pagal naują tvarką pinigus bent artimiausius trejus metus gaus vienas konkrečios sporto šakos klubas.
Nemanau, kad taip įvyktų, bet viskas yra Lietuvoje įmanoma
Tad „Žalgiris“ per trejus metus gaus 3,149 mln. eurų paramą, t. y. – po 1,05 mln. eurų kasmet, o „Riteriai“ palikti be nieko.
Jei J.Nevoina taptų šeimininku, jis gali pasiūlyti „Žalgiriui“ tokią nuomos kainą, kurią pats sugalvotų. O žalgiriečiai praktiškai neturėtų ką daryti, mat kito stadiono sostinėje tiesiog nėra. Ir nebus dar ilgai, nes nacionalinio stadiono statybos Šeškinėje stringa jau seniai.
„Visko gali būti, – sakė E.Stankevičius. – Ir Kaune visko gali būti, kad, atsiradus stadionui, gali ateiti „Kauno Žalgiris“ ir nelikti vietos „Hegelmann“. Čia irgi gali tų dalykų būti, bet, jei vienas ar kitas klubas įsigys, visų savo poreikių nepatenkins, norės generuoti papildomų pajamų iš nuomos. Manau, turės įsileisti. Plius, yra bendra situacija, kad kitas klubas tiesiog neturėtų kur žaisti. Galutiniame etape reikėtų ir mūsų įsitraukimo, kad nebūtų bereikalingų intrigų lygioje vietoje. Nemanau, kad taip įvyktų, bet Lietuvoje viskas yra įmanoma.“
V.Venslovaitienė taip pat tikisi, kad verslo logika būtų viršiau emocijų.
Daugiau mes nesiruošiam mokėti, bet tiek pat – mokėsime
„Jei kaina bus tokia, kad mums pasirodys, jog ji neadekvati – mes nesinuomosim. Bet jei mes nesinuomosim, ar reikia prarasti klientą? Dėl ko? Manau, kad kaip sutilpom dabar, taip ir vėliau sutilpsim. Koks čia skirtumas. Algas reikia mokėti už kasdienos darbą. Stadiono priežiūra, apsauga, eksploatacija – už tai reikia mokėti. Net neabejoju. Daugiau mes nesiruošiam mokėti, bet tiek pat – mokėsime“, – 15min teigė „Žalgirio“ direktorė.
Pats J.Nevoina ir šia tema nebuvo linkęs kalbėti konkrečiai. Jis užsiminė, kad stadioną gali pirkti „nebūtinai klubas, o galbūt nepriklausomas investuotojas“.
„Jei yra nepriklausomas investuotojas – jam rūpi ekonominis pagrįstumas. Ar tada gali būti grėsmė, ar ne – investuotojas spręs“, – sakė „Riterių“ prezidentas.