2014 metų planetos pirmenybių Brazilijoje ambasadorius nekantriai laukia progos, kada galės pasveikinti futbolo gerbėjus savo gimtinėje. Interviu portalui FIFA.com metu Pele pasidalino mintimis apie būsimąsias varžybas, „Barcelona“ futbolo stilių ir įspūdingą asmeninę karjerą.
- Pele, artėja 2014 metų pasaulio čempionatas Brazilijoje. Kaip jaučiatės?
- Tai bus ypatingas laikotarpis ir labai svarbus mano gyvenimo įvykis. Juk pasaulio čempionatas atkeliauja į mano šalį. Buvau turnyrų Pietų Korėjoje ir Japonijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose – kuriame organizacija buvo viena iš geriausių – bei Pietų Afrikos Respublikoje rėmėjas. Dabar atėjo mano šalies eilė ir aš būsiu komandoje, nors ir ne toje, kuri lakstys aikštėje (šypsosi).
- Ką jaučia Brazilija prieš šias varžybas?
- Brazilija valgo, geria ir miega futbolu. Ji gyvena šia sporto šaka! Jaučiami dideli lūkesčiai ir ambicijos. Visi žino, kad buvo kelios problemos, tačiau jas pavyko išspręsti. Viskas tvarkoje. Prezidentė Dilma Rousseff sunkiai dirba, kad turnyras būtų sėkmingas ir visi judėtų teisinga linkme.
Tai puiki galimybė kalbant ne tik apie futbolą. Brazilija turi atskleisti pasauliui, ką gali jam pasiūlyti. Atvyks daug žmonių, tad turime pasinaudoti proga augti kaip valstybė. Mūsų ekonomika vystosi puikiai, tačiau negalime praleisti šanso žengti dar vieną žingsnį į priekį.
- Pakalbėkime apie Brazilijos rinktinę („Selecao“). Ar manote, kad tokie jauni futbolininkai kaip Neymaras ir Ganso jaus didelį spaudimą?
- Priklauso nuo to, ką laikote jaunu. Jiems 20 metų, o man tebuvo 17-a, kai debiutavau pasaulio čempionate. Jie jau nebe vaikai (juokiasi). Žinoma, spaudimas didelis, nes šie žaidėjai yra dabarties žvaigždės. Tačiau kalbėkime ne apie individualius futbolininkus. Svarbiausia kaip pasirodys komanda. Brazilijoje visuomet buvo puikių futbolininkų, kurie rungtyniauja gimtinėje arba svetur, tačiau reikia juos suburti į ekipą. Dar turime tam laiko.
1970 metais, mano paskutiniame pasaulio čempionate, turėjome labai garsių futbolininkų: Rivelino, Tostao ir Pele. Bet buvome puikiai organizuoti ir dirbome kaip komanda. Tapome vienu kumščiu – tai buvo svarbiausia.
- Ar manote, kad rinktinė eina teisinga linkme?
- Tikiuosi! Gerai tai, kad treneris turi mūsų palaikymą ir gauna laiko įgyvendinti savo viziją. Jei keisi strategą, tuomet atvykęs naujas specialistas keis futbolininkus, o tai nėra gerai. Reikia prisiminti, kad Brazilijai krinta didžiulė atsakomybė, nes ji žais namie ir sirgaliai tikėsis labai daug.
- Kurie vyresni futbolininkai turėtų atlikti svarbų vaidmenį?
- Turime keletą žvaigždžių, tačiau liko dar pora metų. Darbas ilgalaikis, tad reikia teisingo plano ir griežtos disciplinos. Žaidėjai turi priprasti vienas prie kito.
Tėvas man sakydavo: „Tu gimei futbolui. Turi tam talentą. Bet jei nedirbsi, būsi toks pats kaip kiti.“
Pastaruoju metu dedamos pastangos, kad taip ir atsitiktų, o šis kelias tikrai veda į priekį. Pažiūrėkime į Nyderlandus, Ispaniją ir „Barcelona“: šių komandų žaidėjai yra kartu labai ilgą laiką.
- Kalbant apie „Barcelona“ klubą, ar nustebote, kaip lengvai katalonai pasaulio klubų čempionato finale įveikė San Paulo „Santos“?
- Iš tiesų ne. Pastaruoju metu stebiu daug „Barcos“ rungtynių ir ši ekipa primena mano laikų „Santos“ arba puikiąsias Lisabonos „Benfica“, Amsterdamo „Ajax“, „Milan“ ir Madrido „Real“ ekipas. Visos jos savo laiku diktavo standartus, o sėkmės paslaptis buvo ilgą laiką išlaikytos panašios sudėtys. Ir nepamirškite, kad „Barcelona“ sudaro Ispanijos rinktinės branduolį. Ryšys akivaizdus, jis buvo toks pats tarp „Ajax“ ir Nyderlandų nacionalinės komandos, taip pat „Santos“ ir Brazilijos.
- Ar toks žaidimo stilius dominuos ateities futbole?
- Tai futbolas, kurį žmonės nori matyti, tad tikiuosi, jog taps ateities projektu. Labai viliuosi, kad meistriškumas pranoks fizinį pajėgumą. Pažiūrėkite į Vokietiją. Jie pastaruoju metu rungtyniauja daug techniškiau, o būtent tokio futbolo mes ir trokštame. Norime matyti kaip juda kamuolys, o ne futbolininkai, o tą pasiūlo tik gerai organizuotos komandos. Taip rungtyniauja šiandienos „Barcelona“, o mano laikais – „Santos“. Man labai pasisekė.
- Bet jūsų pasiekimai – talento, o ne sėkmės vaisius.
- Tėvas man sakydavo: „Tu gimei futbolui. Turi tam talentą. Bet jei nedirbsi, būsi toks pats kaip kiti.“ Jis buvo absoliučiai teisus, tačiau aš tikrai gimiau futbolui. Lygiai taip pat kaip Ludwigas van Beethovenas muzikai, o Mikelandželas – tapybai.
