45-erių sėkmingiausias nepriklausomos Lietuvos treneris ketvirtadienio vakarą su istoriniu Splito „Hajduk“ klubu laimėjo svarbiausią sezono mūšį, taurės finalo mače 3:1 įveikęs „Rijeka“ ekipą.
Splitas šventė iki paryčių. Šventė taip, kaip nebuvo šventęs jau devynerius metus.
Titulų badas pagaliau nutrauktas, o pergalingą komandą sukonstravęs lietuvių Mindaugo Nikoličiaus ir V.Dambrausko tandemas gali išeiti trumpų atostogų.
Kitas sezonas bus dar labiau įtemptas, nes iš kalnus Adrijos pakrantėje versti pradėjusių lietuvių bus tikimasi dar daugiau.
„Rijeka“ lieka vienintele komanda, kuri sugebėjo V.Dambrausko treniruojamą „Hajduk“ įveikti „Poljud“ stadione, kai vasario pabaigoje sugebėjo išsivežti pergalę 3:1.
Įdomu ir tai, kad šį sezoną klubai tarpusavyje buvo susitikę keturis sykius ir visus juos laimėjo svečiuose žaidusi komanda.
Bet šį kartą viskas buvo kitaip.
„Profesorius“, kaip V.Dambrauską vadina kai kurie „Hajduk“ fanai dėl jo taktinio nuovokumo ir išorinio panašumo į kultinio serialo „La Casa De Papel“ pagrindinį herojų, klaidų nekartojo.
„Žaisime geriau, kontroliuosime kamuolį, o jie bandys greitai užpulti“, – rungtynių dienos rytą trumpai persimetęs keliomis įžvalgomis su 15min žurnalistu, tarstelėjo V.Dambrauskas.
Tarsi pirštu į akį.
„Hajduk“ kur kas aktyviau pradėjo rungtynes, bet 13-ąją minutę šiurkšti klaida aikštės viduryje baigėsi kolumbiečio Jorge Obregono staigiu perdavimu. Ir vienas prieš vartininką iššokęs „Rijeka“ atakų lyderis Josipas Drmičius ramiai pasiuntė kamuolį į vartus.
0:1...
V.Dambrauskas giliai įkvėpė, nuo šoninės linijos sugrįžo prie atsarginių suolelio ir pasiėmė vandens buteliuką.
Nusinešė jį ten, kur stovėjo visas likusias rungtynes, gurkštelėjo ir pradėjo savo vyrus raginti eiti pirmyn.
„Poljud“ tribūnos irgi suintensyvėjo.
„Hajduk“ nesutriko ir toliau laikėsi žaidimo plano. Reakcija buvo žaibiška.
24-ąją minutę albanas Emiras Sahiti pakėlė kampinį ir portugalas Ferro galva pasiuntė kamuolį į tinklą.
„Hajduk“ atsarginių suolelis triumfavo, tačiau V.Dambrauskas ir toliau išliko ramus.
Nors širdyje lietuviui akivaizdžiai palengvėjo.
Jo komanda toliau ryškiai dominavo, kur kas ilgiau kontroliavo kamuolį ir kūrė progą po progos.
36-ąją minutę ryškiausia „Hajduk“ žvaigždė Marko Livaja puikiai susistabdė kamuolį ir atliko labai gerą stiprų perdavimą link vartų kertančiam Dario Melnjakui, o šis iš kelių metrų spyrė neatremiamai.
Dvi standartinės situacijos pasibaigė dviem svarbiausiais sezono įvarčiais. V.Dambrauskas tvirtai apsikabino su už standartinių situacijų išpildymą atsakingu ilgamečiu savo asistentu Mariumi Skinderiu ir tapo vis labiau aišku, kad šio šanso „Hajduk“ jau nebepaleis.
Po penkių minučių „Rijeka“ kapitonas Hrvoje Smolčičius už antrą įspėjimą paliko savo komandą žaisti dešimtyje. Ir jie sugriuvo.
Nors persvara ir buvo trapi, svečiai iš šiaurės gelbėtis neturėjo nei kaip, nei su kuo.
Fantastiškai savų sirgalių palaikomas Splitas ir toliau dominavo, o kai 56-ąją minutę D.Melnjakas žudikiškai išnaudojo varžovų suteiktą dovaną ir įmušė dar kartą, emocijų jau nelaikė ir V.Dambrauskas.
Iškėlęs kumštį lietuvis triumfuodamas aukštai pašoko palei šoninę liniją ir netrukus atsidūrė triumfuojančios komandos glėbyje.
Per paskutinį pusvalandį „Hajduk“ sirgaliai šventė. Šeimininkų pranašumas buvo akivaizdus: kamuolio kontrolė – 58 proc. prieš 42 proc., smūgiai link vartų – 16:3, smūgiai į vartus – 8:2, kampiniai – 9:1.
Skaičiai, parodantys viską. „Hajduk“ laimėjo, nes ketvirtadienio vakarą buvo stipriai geresnė komanda.
Pastarąjį kartą Kroatijos taurės laimėtoja populiariausia šalies komanda buvo tapusi 2013-aisiais.
Nuo to laiko klubas penkiolika kartų pakeitė trenerį, kol galiausiai Rabuzino saulė (kaip vadinamas Kroatijos taurės trofėjus) ir vėl patekėjo Adrijos jūros pakrantėje.
O tuomet prasidėjo didžiulė šventė. Baltais marškinėliais pasipuošę komandos sirgaliai plūdo į aikštę pro kuklius apsaugos darbuotojų įtvirtinimus, vos pradėjęs karštą komentarą televizijai V.Dambrauskas tiesioginės transliacijos metu kaipmat atsidūrė „Hajduk“ gerbėjų glėbyje, o netrukus – ir ant jų rankų.
Euforija buvo tokia didžiulė, kad organizatoriams netgi teko perkelti apdovanojimų ceremoniją iš aikštės į tribūną.
„Ši pergalė yra ženklas, kur „Hajduk“ eina ir kur nori eiti. Emociškai šis laimėjimas yra nepaprastai svarbus tiek klubui, tiek mūsų sirgaliams, tiek visam Dalmatijos regionui. Žinau, kiek tai reiškia miestui ir kaip ilgai šio triumfo visi laukė. To, kas po rungtynių dėjosi aikštėje, aš nebuvau regėjęs. Suprantu, kad laukti buvo verta. Manau, kad „Hajduk“ ateitis yra šviesi“, – po mačo džiaugėsi strategas.
Tačiau vos pradėjęs kalbą, lietuvis buvo priverstas sustoti, nes į konferencijų kambarį įsiveržę „Hajduk“ komandos nariai pradėjo šokti su treneriu ir išprausė jį alumi.
V.Dambrauskui netgi prireikė persėsti į kitą kėdę.
„Jaučiu, kad teko paragauti šiek tiek alaus, – geros nuotaikos neprarado alkoholio visai nevartojantis specialistas. – Bet viskas gerai, čia juk kroatiškas, dalmatiškas. Pergalės skonis.“
Ketvirtadienio vakarą lietuvis pratęsė šimtaprocentinę pergalių seriją šiame turnyre. Pakruojiškis prieš atsisveikindamas su „Gorica“ klubu buvo laimėjęs visus tris Kroatijos taurės mačus, tiek pat pergalių šiame turnyre jis šiemet pasiekė ir su „Hajduk“.
Paklaustas, ar chaosas ir į aikštę mačo pabaigoje įsiveržusi kelių tūkstančių sirgalių minia jam buvo netikėta, V.Dambrauskas tikino, jog per šiuos septynis darbo mėnesius puikiai suprato, kiek „Hajduk“ reiškia šiam regionui.
„Žinau klubo istoriją, tradicijas ir puikiai suprantu, kad ne klubas turi pratintis prie manęs, o aš prie klubo. Prieš šį finalą rodėme komandos žaidėjams motyvacinius vaizdo filmukus iš tų laikų, kai „Hajduk“ laimėjo patį paskutinį istorijoje Jugoslavijos taurės trofėjų, Kroatijos čempionatus. Mačiau, kas dėjosi po tų pergalių, tačiau viena yra visa tai matyti per televizorių ir visai kas kita patirti savo kailiu. Manau, kad tai yra pergalė ir naktis, kurios nepamiršiu visą gyvenimą“, – kalbėjo V.Dambrauskas.
Pirmą kartą nuo 2012-ųjų iškovoti Kroatijos čempionato sidabro medaliai bei po devynerių metų laimėtas taurės trofėjus stipriai išaugino „Hajduk“ ambicijas.
„Su kiekviena pergale ar titulu auga ir atsakomybė. Per šiuos septynis mėnesius mes stipriai paaugome, kiekvienas klubo departamentas. Šiame finale mano vyrai nei akimirkos neleido suabejoti, kad yra didi komanda. Žaidėme gerai, drąsiai, kontroliavome kamuolį, buvome kantrūs tuomet, kada reikėjo. Tai yra toks „Hajduk“, kokį ir norime matyti. Laimėti gali tik viena ekipa. O norėdami ja būti kitąmet turėsime žengti dar vieną žingsnį į priekį“, – įsitikinęs specialistas.
Dabar V.Dambrausko laukia atostogos, o jos prasidės kelione su sūnumi į Paryžių, kur šeštadienį vyks UEFA Čempionų lygos finalas.
„Dabar svarbiausia kiek pravėdinti galvą ir gerai pailsėti. Žinau, kad šios kelios poilsio savaitės prabėgs labai greitai“, – neabejojo treneris.
