Visur karaliauja futbolas
Futbolo tema Rusijoje šiomis dienomis pranoksta visas kitas aktualijas. Apie rinktinės žaidimą savo nuomonę turi ir metro besišnekučiuojančios senjoriško amžiaus moterys, ir suvenyrų pardavėja Karaliaučiaus oro uoste, ir viešbučio apsaugos darbuotojas.
Pamatęs mane grįžtantį į viešbutį prieš pat rusų dvikovą su Egiptu, pliktelėjęs vyriškis nesulaikė nuostabos. „O kodėl jūs ne Sankt Peterburge?“, – nusistebėjo apsauginis.
Jo darbo vieta – gana nuobodi. Stalas ir daiktų skenavimo aparatas, tačiau šiomis dienomis savo kadienybę jis gerokai paįvairina nuo pusdienio įsijungdamas televizorių ir jo didenybę futbolą.
„Taip žaidžiančią rinktinę paskutinį kartą mačiau prieš dešimt metų“, – pro šypseną savo žilus ūsus krustelėjo vyras.
Ir jis teisus. Rusijos rinktinė nedemonstravo nieko panašaus nuo 2008-ųjų metų Europos čempionato, kai dar treniruojami legendinio olando Guuso Hiddinko pasiekė pusfinalį.
Kantrybė atsipirko
Prieš čempionatą stipriai girgždėjęs Rusijos lokomotyvas įsibėgėjo tuomet, kai to labiausiai reikėjo.
Šį traukinį tvirtai vairuojantis Stanislavas Čerčesovas ir toliau proto nepraranda ir laikosi santūriai. Visi už jo – po pergalės prieš Egiptą pametė galvas.
Po Sovietų Sąjungos griūties Rusija dar niekada nebuvo prasibrovus į pasaulio čempionato atkrintamąsias. SSRS rinktinė ten žaidė 1986-aisiais Meksikoje, bet tos komandos pagrindą sudarė šalyje ryškiai dominavę Kijevo „Dinamo“ futbolininkai. SSSR rinktinė prieš 32 metus turėjo tik keturis Maskvos „Spartak“ žaidėjus, o dar vienas atstovavo tuometiniam Leningrado „Zenit“.
Dabar situacija kita – nors komandą šiais metais į priekį veda labiau ispanu nei rusu dar prieš kelis metus save laikęs Denisas Čeryševas, šita komanda yra rusiška. Ir rusų euforija nuo to dar didesnė.
„Pirmi!“, – tokia antrašte stambiomis raidėmis trečiadienio rytą trimitavo didžiausias šios šalies sporto dienraštis „Sport-Express“.
Pats treneris sau būdingu stiliumi po antradienio vakaro išliko kuklus. „Tikiuosi, jog pati laimingiausia diena – dar ateityje“, – nedaugžodžiavo S.Čerčesovas.
Kai šias pirmenybes šeimininkai pasitiko nelaimėję septynių mačų iš eilės, žurnalistai tuoj pat suskaičiavo, kad juodesnį „sausą“ periodą šios šalies futbolas išgyveno tik 1912-14 metais. Tuomet Rusijos imperijos komanda, kurią treniravo Georgijus Diuperonas ir Robertas Fulda, nelaimėjo 8 mačų paeiliui.
Nuo SSRS žlugimo, ką reiškia nelaimėti šešis sykius, yra patyrę ir Anatolijus Byšovecas bei Leonidas Sluckis, tačiau abiem jiems tai kainavo postus. O štai S.Čerčesovas atsilaikė. Ir tuomet pradėjo laimėti.
Retorika pasikeitė kardinaliai
Prieš pirmenybės Rusijos trenerių štabą su žemėmis maišė visi kas netingėjo. Jei pirmoji pergalė prieš Saudo Arabiją buvo įvertinta su rezervuota džiaugsmo doze, tai po pergalės prieš Egiptą emocijų kamuolys pratrūko.
Žymus vietos menininkas Rostislavas Haitas po antrosios įtikinamos pergalės netgi viešai atsiprašė trenerio. „Atleiskite, Stanislavai Salamovičiau“, – rašė aktorius, prieš čempionatą aršiai kritikavęs komandos žaidimą.
Ir tokių gaidų šiomis dienomis Rusijoje apsčiai. Kolegos iš Rusijos net juokiasi, kad, ko gero, pirmą kartą per visą S.Čerčesovo vadovavimo laiką, nei jam, nei futbolininkams niekas nepasakė jokio blogo žodžio.
Maskvoje pergalės šampano purslai ir aistros gausiausiai liejosi visai šalia M.Lomonosovo valstybinio universiteto esančioje sirgalių zonoje. Galingas „Rusija, Rusija!“ skambėjo dar gerokai prieš rungtynes, o galiausiai tūkstantinė minia paniro į visą naktį trukusią ekstazę.
Kartu su rusais šventė ir Meksikos rinktinės sirgaliai. Meksikiečiai čia, Rusijoje, tapo bene geriausiais šeimininkų draugais. „Aš mylių Rusiją!“, – angliškai metro traukinyje sutiktai vietinei merginai šypsojosi žalius „actekų“ marškinėlius vilkėjęs sirgalius.
Abu didžiausius stadionus šeimininkai jau prisijaukino. Pergalės Maskvoje ir Sankt Peterburge vietos fanus verčia net juokauti, jog geriau A grupėje likti antriems. Tuomet atkrintamąsias rusams vėl tektų pradėti Lužnikų stadione.
A grupės nugalėtoja su B grupės antrąja komanda žais Sočyje.
V.Putinas nematė
Pirmajame mače komplimentų savo rinktinei negailėjęs ir iš karto po finalinio švilpuko S.Čerčesovui paskambinęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį kartą savo tautiečių istorinės pergalės nematė.
Anot Rusijos prezidento atstovo žiniasklaidai Dmitrijaus Peskovo, tuo metu V.Putinas lankė Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
„Taip nutiko, kad kaip tik tuo metu jis skrido iš Minsko į Maskvą. Taigi mačo nematė, bet į pergalę reagavo labai teigiamai“, – cituojamas D.Peskovas.
Jo teigimu, šį kartą V.Putinas Rusijos rinktinės treneriui veikiausiai neskambino ir su pergale nesveikino.
