„Sunkios rungtynės. Tikėjomės, kad taip ir bus, nes aikštės kokybė nebuvo geriausia. Taip pat puikiai žinojome, kad tai yra lietuvių paskutinis šansas. Pradėjome ir buvome iš karto nuskriausti. Tas baudinys į mūsų vartus... Nežinau, nežinau... Bet po to komanda žaidė tikrai gerai“, – rungtynes įvertino Rumunijos rinktinės vedlys.
Veteranas pažymėjo, kad laimėti Kaune nebuvo lengva, o viską nulėmė individualus Deniso Dragušo meistriškumas.
„Tai normalu, sunkaus vakaro ir tikėjomės. Prieš tris dienas žaidėme prie 30 laipsnių karščio, o dabar staiga viskas pasikeitė. Futbolininkams prisitaikyti buvo sunku. Gerai, kad mūsų vidurio gynėjai sužaidė solidžiai, nors prieš mačą turėjau abejonių. Visgi svarbiausia buvo pasiekti rezultatą ir tai mums pavyko padaryti“, – kalbėjo strategas.
Rumunijos rinktinei M.Lucescu pirmą kartą pradėjo vadovauti dar aštuntame dešimtmetyje, kai šalis tebuvo už geležinės uždangos ir 1984-aisiais pirmą kartą savo šalies futbolininkus išvedė į Europos čempionato finalinį etapą, kuriame tuo metu žaidė vos aštuonios stipriausios žemyno komandos.
Eidamas šias pareigas, jis į rinktinę pakvietė aštuoniolikmetį Gheorghe Hagi, kuris vėliau taps geriausiu visų laikų Rumunijos futbolininku ir kurio sūnus Iannis yra dabartinės Tricolorii lyderis.
Treniruodamas „Brescia“ jis į pagrindinę komandą įtraukė vos penkiolikmetį Andrea Pirlo.
„Jis paėmė mane iš jaunimo komandos ir privertė treniruotis su pirmąja komanda. Trisdešimtmečiai žaidėjai nervinosi, kad juos trukdo ir klaidina jaunas vaikėzas, tad neretai suklaidinęs vieną ar kitą varžovą gaudavau stipriai per kojas“, – savo knygoje „Mąstau, vadinasi, žaidžiu“ atskleidė A.Pirlo.
Visa kita – tik istorija. A.Pirlo tapo pasaulio čempionu, o M.Lucescu – vienu sėkmingiausių trenerių futbolo istorijoje.
Tituluočiausių visų laikų trenerių rikiuotėje žilagalvis rumunas su 35 iškovotais trofėjais užima trečią vietą, nusileisdamas tik serui Alexui Fergusonui ir Pepui Guardiolai.
„Iš tikrųjų jų yra 37“, – nuolat pabrėžia M.Lucescu, aiškindamas, kad turėtų būti įtraukti ir su „Brescia“ ir Hunedoaros „Corvinul“ iškovotos pergalės Italijos ir Rumunijos antruosiuose pagal pajėgumą divizionuose.
Dabar, kai Rumunijos futbolas daugelį metų iš lėto ritosi žemyn, M.Lucescu teko itin sunki užduotis – po 28 metų laukimo sugrąžinto savo šalį į pasaulio čempionatą.
Pergalė Kaune rumunams buvo svarbi žengiant į ateitį. Dabar M.Lucescu auklėtiniai yra labai arti to, jog gruodį traukiant 2026-ųjų pasaulio čempionato atrankos burtus būtų antrajame pagal pajėgumą komandų krepšelyje.
Norint pasiekti šį tikslą, rumunams dabar užtenka vos keturių taškų per paskutinius UEFA Tautų lygos mačus namuose su Kipru ir Kosovu.
Galima priminti, kad Rumunija išlieka vienintelė UEFA Tautų lygos C diviziono komanda, kuri dar neprarado nė vieno taško.
Bendrai iš visų UEFA narių šiame Tautų lygos cikle taškų dar neprarado tik Graikija.
„Kiekviena tokia pergalė mums suteikia vis daugiau pasitikėjimo. Tikiuosi, kad pasieksime tikslą ir žaisime pasaulio čempionate. Jei vaikinai ir toliau laimės, jų pasitikėjimas tik augs“, – po mačo Kaune kalbėjo M.Lucescu.
Rumunas taip pat pagyrė Lietuvą. Jo teigimu, E.Jankausko auklėtiniai šiame mače sužaidė bene geriausias rungtynes šiame cikle.
„Mums buvo sunku, nes lietuviai, norėdami išlikti šiame divizione, buvo priversti rodyti geriausią savo versiją. Ir sužaidė geriausias rungtynes, bet vis tiek liko tuščiomis, nes mano vaikinai buvo puikūs. Mačas pareikalavo labai daug fizinių jėgų, bet vyrus reikia tik pagirti už atsidavimą. Pergalė neeilinė, bet svarbiausia – trys taškai. Dabar norėtųsi laimėti ir likusius du mačus“, – pažymėjo M.Lucescu.
