„Toks pralaimėjimas – vienas iš skaudžiausių. Nepamenu, kad rinktinė būtų taip žaidusi, kaip žaidėme pirmąjį kėlinį – kad sukurtume tiek daug ir iš to nieko neturėtume. Labai apmaudu. Pirmą kėlinį vykdėme tai, ką planavome, ir viskas pavyko, išskyrus užbaigimą. Užtikrintai dominavome aikštėje, kūrėme progas, laikėme kamuolį. Deja, vartai atrodė kaip užburti.
Futbole kartais taip būna, kad viena komanda atrodo ryškiai geresnė, bet kita įmuša įvartį. Latvių įvartis mus išmušė iš vėžių. Pabaigoje parodėme charakterį, tačiau to neužteko. Turime pasveikinti priešininkus su pergale.
Apmaudu dėl to, kad pirmasis įvartis įmuštas po nuošalės. Bet neieškome pasiteisinimų. Žinome, ką darėme gerai, tik tas gerai nedavė rezultatų.
Tokia realybė. Padarysime išvadas ir ruošimės kitoms rungtynėms“, – kalbėjo E.Jankauskas.
Pasirodymą Baltijos taurėje treneris įvertino dvejopai.
„Kalbant apie rezultatą, buvome verti daugiau negu turime. Kita vertus, mane džiugina komandos žaidimas. Buvo tikrai gerų epizodų, žaidėjai vykdė mūsų planą. Rungtynėse su rumunais ir rusais sunkiai sekėsi kurti progas, o su latviais kūrėme progas, bet nepasiekėme įvarčių tiek, kiek reikėjo“, – kalbėjo treneris.
„Labai skaudu pralaimėti, kai sukuri tiek daug progų. Turėjome sužaisti bent lygiosiomis. Varžovai įgavo psichologinę persvarą, kai įmušė iš pirmos progos. Mes nenuleidome rankų, stengėmės įmušti ir išlyginti rezultatą. Buvome išanalizavę jų žaidimą neblogai sekėsi sustabdyti jų atakas, pirmame kėlinyje jie neturėjo nė vienos progos. Antrajame kėlinyje žaidimas buvo atviresnis, su daugiau progų“, – rungtynes vertino jaunasis Linas Klimavičius.
Kad lietuviai buvo geresnė komanda, mano ir kapitonas Fiodoras Černychas.
„Tikrai buvome geresnė komanda. Pirmą kėlinį varžovus pranokome. Turėjome daug progų įmušti, bet nepasinaudojome. Vėliau galbūt pritrūko koncentracijos. Praleidome du įvarčius ir nesugebėjome atsitiesti. Norėjome išlyginti rezultatą, bet nepavyko. Dėl rungtynių tikrai negėda, manau, kad komanda rungtyniavo tikrai gerai.
Pirmame kėlinyje jautėsi, kad galime, būtų gerai, jei taip žaistume visada. Antrame kėlinyje, ko gero, pritrūko jėgų, varžovai buvo šviežesni. Iš mano įvarčio naudos tik tiek, kad geriau pralaimėti vieno įvarčio skirtumu. Bet nuotaikos – nekokios“, – prisipažino saugas.
„Kai praleidi du įvarčius, vadinasi, vartininkui rungtynės nenusisekė, – kalbėjo Lietuvos rinktinės vartus gynęs Ernestas Šetkus. – Pirmame epizode man padėti buvo sunku, antrame – nepasisekė. Keistos rungtynės – atrodo, kad buvome stipresni, bet pralaimėjome. Pirmame kėlinyje dominavome aikštėje. Po pertraukos galbūt per daug patikėjome savo jėgomis, kad lengvai laimėsime. Deja, praleidome įvartį. Tai pakeitė planus.
Stengėmės įmušti, praleidome dar kartą. Latviai neturėjo daug progų ir, galima sakyti, įmušė iš niekur. Pabaigoje dar turėjome vilčių išplėšti bent lygiąsias. Galbūt atsiliepė nuovargis po rungtynių su Estija. Žaidėme tvyrant dideliam karščiui, vyrai išnaudojo visus savo rezervus.“
