| Kontrolinės rungtynės | Rusija – Lietuva 3:0 | 41' F.Smolovas; 61' A.Golovinas; 71' D.Glušakovas | Maskva |
Po rungtynių Rumunijoje startinėje sudėtyje išvydome net 6 naujus veidus. Šiek tiek pakeistas ir pats komandos išsidėstymas bei braižas. Jei rungtynėse su rumunais komandos formacija buvo panašesnė į 4-4-2, tai su rusais žaidėme tik vienu išreikštu puolėju. Fiodoras Černychas buvo grąžintas į kraštą, o arčiausiai Luko Spalvio rungtyniavo Vykintas Slivka, kuriam šis vaidmuo nebuvo naujas.
Rusai mus pasitiko su savo tradiciniu 4-2-3-1, tačiau aikštėje trūko visos eilės vedančių žaidėjų. Maskvoje neišvydome Alano Dzagoevo, Artiomo Dziubos, vartininko Igorio Akinfejevo, Igorio Denisovo, Romano Širokovo, Olego Šatovo, Jurijaus Žirkovo. Dėl vietos komandoje važiavimui į Prancūziją kovojantys Leonido Sluckio auklėtiniai vaizdo negadino ir nepriekaištingai realizavę savo šansus, ganėtinai lengvai susitvarkė su lietuviais.
Emilijų Zubą pakeitusio Vytauto Černiausko kaltinti dėl praleistų įvarčių nelabai galima, o dėl fakto, kad rusai smūgiavo mažai, tačiau tiksliai, mes savo vartininko dirbančio nelabai ir matėme. Tiesa, buvo matyti, jog buvo nurodymas, kamuoliui atsidūrus pas vartininką, juos skirstyti ranka – puolėjams arba šalia esantiems gynėjams. Keletą kartų taip pavyko išeiti į pozicinę ataką.
Rusai pasižymi tuo, kad rungtyniauja pozicinį, tačiau greitą futbolą, stengiasi sudaryti kiekybinę persvarą viduryje. Krašto gynėjai kyla labai aukštai į ataką, o krašto saugai slenkasi į vidurį.
Gynybos imitavimas, kurį demonstruoja Deivydas Matulevičius, realiai reiškia, kad rinktinė ginasi mažumoje.
Pirmajame kėlinyje šiuo aspektu išsiskyrė Igoris Smolnikovas, kuris nuolat atsidurdavo ties Lietuvos rinktinės gynybos linija. Taip rusai privertė lietuvių krašto saugus gintis labai žemai. Tai sudarė daug sunkumų norint greitai kontratakuoti.
Rusijos rinktinės žaidimas pasižymi tuo, kad jie, skirtingai nuo rumunų, atlieka labai mažai skersų perdavimų į baudos aikštelę (tai sąlygoja didelis žaidėjų kiekis viduryje). 4-5 viduryje esantys žaidėjai pastoviai keitėsi vietomis ir kėlė problemas mūsų vidurio gynėjams su savo įkirtimais. Aleksandras Samedovas puikiai tampė virveles šiame vaidmenyje.
Georgą Freidgeimą ir Edviną Girdvainį vidurio gynėjų poroje pakeitė kiek labiau patyrę Tomas Mikuckis ir Linas Klimavičius. Sunku vertinti ir lyginti šiuos duetus, nes rungtynės skyrėsi ir varžovų pajėgumu, ir savo specifika. Rumunijoje lietuviams reikėjo tvarkytis su dviem nominaliai išreikštais puolėjais ir taip gynėjai visą laiką žinojo savo oponentą ir reikėjo „tik“ laikyti lygią gynybos liniją ir nepralaimėti dvikovų vienas prieš vieną.
Su rusais viskas daug sudėtingiau – čia rungtyniauja tik vienas puolėjas, o saugai ir krašto žaidėjai pastoviai leidžiasi, kyla, keičiasi. Sukomunikuoti, susikeisti, perdengti žaidėjus darosi labai sunku.
Edgaras Jankauskas visa tai puikiai žinojo ir būtent dėl šios priežasties pasirinko aukoti ataką ir bandyti pristabdyti vidurį. Būtent šiai užduočiai buvo pasirinktas Ovidijus Verbickas, kuris kartu su Artūru Žulpa ir jau anksčiau minėtu Vykintu Slivka sudarė vidurio saugų trejetą.
O.Verbickui tai buvo ir debiutas rinktinėje. Didelių priekaištų šiam saugui reikšti negalima, bet pagyrų taip pat. Trūko kūrybos, bet su gynybinėmis užduotimis tvarkėsi ganėtinai pagirtinai, savo tiesioginį oponentą visą laiką palydėdavo į įkirtimus. Ovidijus tikriausiai nebus patenkintas ir savo kampinio išpildymu, kai nesugebėjo perkelti pirmo žmogaus ir iškart po to pateko į nuošalę.
Pirmą pusvalandį lietuviai tvarkėsi labai gerai, nuolat pagaudavo varžovus nuošalėse, atliko daug protingų pražangų. Dėl to pirmas smūgis į Černiausko vartus buvo tik 36 rungtynių minutę, kai po labai gražios kombinacijos buvo išmaudyti mūsų vidurio gynėjai ir atliktas akcentuotas ir pavojingas smūgis į apatinį vartų kampą.
Iškart po to sekęs kampinis turėjo tapti pavojaus signalu, tačiau trenerių štabas į tai dėmesio neatkreipė. Kampinis parodė, jog net trys rusų žaidėjai kerta link pirmo virpsto. Vėliau tą patį rusai pakartojo ir per baudos smūgį. Galiausiai po vieno iš tokių epizodų krito trečiasis rungtynių įvartis.
Pirmasis rungtynių įvartis krito po to, kai buvo pralaimėta dvikova bandant išmušti kamuolį toliau nuo vartų, varžovai pagavo lietuvius neišsidėsčiusius ir Fiodoras Smolovas iškart už tai nubaudė. Po kelių akimirkų tas pats Smolovas dar kartą pagavo lietuvius kiek per siaurai besiginančius ir turėjo dar vieną labai gerą šansą. Kėlinio pabaiga parodė, jog tokios ekipos kaip Rusija moka puikiai naudotis minimaliomis klaidomis.
Pirmą pusvalandį lietuviai tvarkėsi labai gerai, nuolat pagaudavo varžovus nuošalėse, atliko daug protingų pražangų.
Po pertraukos viskas keitėsi. L.Sluckis atliko net 5 keitimus ir išleido du puolėjus. Pirmas penkiolika antro kėlinio minučių Rusija atrodė išbalansuota, du likę vidurio saugai nesusitvarkė su lietuvių trimis. Tai leido įgyti šiek tiek kamuolio kontrolės ir pabandyti užpulti. Matėme net keletą tokių gerų lietuvių „bangų“. Tada rusai mus nubaudė po kontratakos trys prieš tris. Tai parodo, kokia kvalifikuota ir dinamiška yra varžovų ekipa.
Po antro įvarčio lietuvių akys buvo nuleistos ir atrodė, kad niekas apie sugrįžimą į rungtynes jau negalvoja. Trečiasis įvartis krito jau per anksčiau aptartą situaciją, kai Denisas Glušakovas kirto link pirmo virpsto ir kiek sėkmingai kamuoliui atsimušus nuo peties, pasiuntė jį į vartus. Palydėti ir sukovoti su Glušakovu pavėlavo dar vienas rinktinės debiutantas – Markas Beneta, pasirodęs aikštėje po keitimo. Kiti keitimai, kaip ir rungtynėse su Rumunija, buvo į poziciją ir daugiau mažiau suplanuoti dar prieš rungtynes. Tai vertė daryti tik prieš tris dienas buvusios rungtynės.
Atskirą žodį norėtųsi pasakyti apie Deivydą Matulevičių. Kada šis puolėjas pastarąjį kartą mušė įvartį, jau sunkiai kas beprisimena, o mitai apie jo galimybes užsikabinti už kamuolio yra, švelniai pasakius, kvestionuojami. Matulevičiui išėjus į aikštelę ne tik gerokai sumažėja šansai įmušti, bet susilpnėja net komandos gynyba.
Suprantama, jog puolėjų darbas nėra gintis, bet tas gynybos imitavimas, kurį demonstruoja Deivydas, realiai reiškia, kad rinktinė ginasi mažumoje. Lukas Spalvis dažnai nepatingi iš nugaros padėti vidurio saugams, kartais netgi perimdamas kamuolius.
Po rungtynių su Rusija vėl grįžtame į pesimistines nuotaikas. Varžovams nepasiūlėme nieko atakuojant, o ginantis nebebuvo tokios darnos, presingo ir atsidavimo kaip rungtynėse su Rumunija. Rusijos antrai sudėčiai tai buvo lengvas sparingas prieš rungtynes su Prancūzija.
E.Jankauskas per šias dvejas draugiškas rungtynes suteikė debiutus Lietuvos rinktinėje 4 naujiems žaidėjams. Laukiame grįžtančio Arvydo Novikovo, kuris turėtų pridėti daugiau dinamikos ir įdomesnių, drąsesnių sprendimų atakoje. Bet kuriuo atveju, E.Jankausko vis dar laukia daug, labai daug darbo.
Rusija - Lietuva 3:0 (1:0)
Įvarčiai: 41 min. Fiodoras Smolovas, 61 min. Aleksandras Golovinas, 72 min. Denisas Glušakovas (Rusija).
Įspėti: 49 min. Arturas Jusupovas (Rusija); 29 min. Vykintas Slivka, 69 min. Ovidijus Verbickas (Lietuva).
Lietuvos rinktinės sudėtis: Vytautas Černiauskas; Vytautas Andriuškevičius (46 min. Egidijus Vaitkūnas), Linas Klimavičius, Tomas Mikuckis, Deividas Česnauskis (60 min. Markas Beneta); Saulius Mikoliūnas (46 min. Deimantas Petravičius), Ovidijus Verbickas, Artūras Žulpa, Vykintas Slivka (86 min. Mantas Kuklys), Fiodoras Černychas (80 min. Vytautas Lukša); Lukas Spalvis (60 min. Deivydas Matulevičius). Atsargoje: Emilijus Zubas, Ernestas Šetkus, Valdemaras Borovskis, Georgas Freidgeimas, Ernestas Veliulis, Mindaugas Panka.
Donatas Šadbaras – SEO specialistas, kurio didelę dalį gyvenimo sudaro futbolas. Nuo žaidimo iki komentavimo ir analizavimo. Daug laiko skiria didžiųjų lygų analizavimui, domisi Anglijos „Premier“ lyga, Bundeslyga bei „Primera“. Atidžiai seka ir stebi vietinę „SMScredit.lt A lygą“. Labiausiai domina taktinis komandų paruošimas bei rungtynių metu vykdomi komandų išsidėstymo pakeitimai. Stengiasi analizuoti ir pamatyti mažus niuansus, kurie priveda prie didelio rezultato.
