Be to, Ž. Banys dar yra žaidęs Kauno „Jėgerių“, Pakruojo „Kruojos“, Klaipėdos „Atlanto“, Kelmės „Kaslitos“ komandose, įvairaus amžiaus Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinėse.
Pusantro sezono jis atstovavo Gargždų „Bangai“. Šią ekipą 2013-aisiais treniravo dabartinis „Utenio“ strategas Mindaugas Čepas.
– Jūsų perėjimas į „Utenį“, matyt, susijęs su tuo, kad komandą pradėjo treniruoti Mindaugas Čepas?
– Taip. Žaidžiau „Bangoje“. O po sezono turėjau pasiūlymų pereiti kitur. Ne vienas ir net ne du pasiūlymai buvo iš A lygos komandų. O apie „Utenį“ žinojau tiek, kad jo treneris – rimtas žmogus. Ir nutariau padėti Utenos komandai.
– Pripažinkit – keistoka, kai žmogus atmeta A lygos klubų pasiūlymus ir patraukia į tą komandą, kuri tik kuriasi.
– „Utenis“ patraukė geromis sąlygomis. Tikiuosi, kad pirmojoje lygoje ilgai žaisti neteks – kilsime aukštyn. Ir nuo to, kad pažaisiu pirmojoje lygoje, karūna nenukris. Žinojau trenerį, kalbėjau su klubo vadovais – supratau, kad „Utenyje“ negali būti blogai. O kai atvažiavau čia, pamačiau, kad yra dar geriau negu galvojau.
– Ką tokio gero čia pamatėte?
– Kad ir tokį reiškinį, kaip aprangų skalbimas. Lietuvoje turbūt nėra tokio kitur, kad eini į treniruotę, kaip į šventę. Net „Ekrane“ taip nebūdavo.
Matyt treneris ir rinko žmones, kad komandoje nebūtų per didelių „žvaigždžių“. Nors gal tokios „žvaigždės“ ir neitų į pirmosios lygos klubą.
– Gimėte Kelmėje, esate žemaitis? Žaisite pačioje Aukštaitijos širdyje.
– Kelmė – sakyčiau pusiaukelė tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos. Aš pradėjau treniruotis Kelmėje, bet keturiolikos metų išvykau į Panevėžio sporto internatą. Ir 14 metų gyvenau Panevėžyje. Tik tėvai gyvena Kelmėje, o visi draugai iš Kelmės išsibarstė, kas kur galėjo.
– Atvykęs į „Utenį“, radote pažįstamų žmonių? Su kuriais gal kada žaidėte?
– Su Egidijumi Varnu daug metų žaidėme „Ekrane“. Su Pavelu Leusu kartu rungtyniavome „Atlante“. O šiaip tai gyvename Lietuvoje, kur visi vienas kitą žino, tam nereikia būti žaidus kartu toje pačioje komandoje.
– Kokia atmosfera komandoje?
– Atrodo, kad kolektyvas yra labai darnus. Matyt treneris ir rinko žmones, kad komandoje nebūtų per didelių „žvaigždžių“. Nors gal tokios „žvaigždės“ ir neitų į pirmosios lygos klubą.
– Ką galėtumėte pasakyti apie komandos draugų pajėgumus aikštėje?
– Nemažai „Utenio“ žaidėjų – A lygos lygio. Linas Savastas, Armandas Breivė, Denisas Gordejus, tas pats E. Varnas – nors jam ir nemažai metų, bet dar žaisti ir žaisti. Visi esame rungtyniavę A lygoje. Pirmos lygos lygmens žaidėjai – nebent vietinis jaunimas. Bet jie tik pradeda karjerą ir labai greitai bus tokio pat lygio, kaip ir kiti. Jiems labai naudinga, kai yra tokių patyrusių žaidėjų, kaip E. Varnas, kuris gali daug kur patarti. Ir aš jau galiu kažkiek patarti jaunimui.
– Jau žaidėte dvejas kontrolines rungtynes – Daugpilio klubui Latvijoje pralaimėjote 0:2, o Kaune mačas su „Stumbru“, taip pat rungtyniausiančiu I lygoje, baigėsi 0:0. Ar jau pradedate susižaisti?
– Dar nėra taip lengva suprasti vienam kitą. Nėra ko norėti, kad vos susirinkus, pradėsi žaisti. Mes dar tik pradedame lipdyti komandą. Dar tam susižaidimui turime mėnesį laiko. Viskas tikrai bus gerai.
– Ar uteniškiai pradeda pažinti žaidėjus gatvėje, ateina pasižiūrėti treniruotės?
– Žiūri. Yra čia susidomėjimas. Aišku viską lems mūsų rezultatai, bet jei jie bus geri, manau eis uteniškiai į stadioną tikrai ne blogiau negu A lygoje.
