Lietuvos rinktinės futbolininkai ruoštis šioms dvejoms rungtynėms pradės pirmadienį. Rinktinės treneriams-analitikams pasiruošimas šiems mačams prasidėjo kur kas anksčiau.
Anot rinktinės stratego Edgaro Jankausko asistento Roko Garasto – iš karto po rugsėjo rungtynių Juodkalnijos sostinėje Podgoricoje, kur lietuviai pralaimėjo 0:2. Pirmame mače mūsų šalies ekipa namie 0:1 nusileido Serbijai.
Su R.Garastu kalbėjomės apie trenerių-analitikų darbą.
- Kada pradeda ruoštis rungtynėms analitikų komanda?
ž Baigiasi vienos rungtynės, prasideda pasiruošimas kitoms. Pats principas – reikia ruoštis artimiausioms rungtynėms. Aišku, kai važiuojame į stovyklą ir laukia du mačai, tada Marius Babravičius atlieka labai didelį darbą. Jo indelis į analitiką yra didesnis. Jis iš daugybės medžiagos atrenka pagrindines tendencijas. Tada mes jas dėliojame, analizuojame ir svarstome, ką prieš jas galėtume padaryti, kaip nuo jų apsiginti, kaip pasinaudoti pastebėtomis silpnybėmis.
- Ar norite pasakyti, kad dabar ruošiatės rungtynėms su rumunais ir negalvojate apie mačą su juodkalniečiais?
- Rungtynes su Juodkalnija turime galvoje, kažkiek į jas atsižvelgiame, bet 80 procentų dabar užima susitikimas su Rumunija.
- Ar jau išnagrinėjote rumunų žaidimą? Gal galite ir kokį apibendrinimą išdėstyti?
- Taip. Jeigu rumunus lygintume su varžovais, su kuriais teko žaisti anksčiau – Juodkalnija ar Serbija – būsimieji priešininkai pasirodė tikrai daug agresyvesni. Didesnis spaudimas, labai agresyviai į kraštą nukreipinėja jų puolėjai, vidurio saugai visiškai neleidžia žaisti varžovams, o gynyboje jų krašto gynėjai atrodo visai kitokie nei ankstesnių varžovų – aštresni ir kibesni. Atakoje jie mėgsta individualiai žaisti kraštais, kelti kamuolį į baudos aikštelę, bando smūgiuoti atšokusius kamuolius, daug įmetimų į tarpus. Žodžiu, žinome kuo jie pavojingiausi ir ką jie bando atrasti atakoje.
- Iš kur gaunate medžiagą varžovų žvalgymui? Ar ji būna kokia nors specifinė, ar ta, kurią mato eiliniai televizijos žiūrovai?
- Medžiagą gauname iš interneto ir tai būna televizijų medžiaga. Aišku, norėtume tokios, kaip pačios komandos, ir mes taip pat savo rungtynes filmuojame. Jame matomas didelis aikštės vaizdas, nėra jokių televizinių kamerų priartinimų. Bet tokį kiekvienų varžovų rungtynių įrašą gauti yra beveik neįmanoma. Nebent kas kartą siųsti savo žmogų, kad filmuotų rungtynes, prieš tai gavus visus leidimus. Tai labai ilga procedūra.
- Jūs ne tik žvalgote varžovus. Analizuojate ir Lietuvos rinktinės žaidimą?
- Žinoma. Kiekvieną kartą. Ir taip buvo nuo pat pradžių. Mes žinom ko siekiame, ir mums – treneriams pastarosios pasaulio čempionato atrankos rungtynes su anglais buvo smagios iš proceso pusės. Iš jų analizės mes supratome kada ką daryti: kada laikas spausti, kada laikas atsitraukti. Tos rungtynės buvo geras įdirbio vaisius, tik gaila, kad jis nepasiteisino rezultato prasme.
- Kuri darbo dalis yra svarbesnė: svetimus žvalgyti ar savus analizuoti?
- Aš neišskirčiau svarbesnės. Manau, abi jos – vienodos. Tai panašu į klausimą: ar per rungtynes svarbiau ataka, ar gynyba? Lygiai taip svarbu. Taip ir čia – vienodai svarbu ką pagerinti savo žaidime ir pritaikyti prie varžovų žaidimo. Futbolas susideda iš daug kintamųjų ir visą laiką turi prisitaikyti.
- Treniruotėse analitikams privalu dalyvauti?
- Tiesą sakant, visuomenei iš pat pradžių buvau netiksliai pristatytas. Esu pilnas trenerio Edgaro Jankausko asistentas. Visiškas analitikas yra M.Babravičius. Aš labai daug dalyvauju treniruočių procese: jų rengime, vykdyme. Tiesiog mano darbo amplitudė yra pakankamai plati – artima ranka su vyriausiuoju treneriu, bet ir darbas kartu su M.Babravičiumi.
