Iš 16-kos per rungtynes atliktų baudinių per pagrindinį laiką ir pratęsimą įmušti buvo 9.
Po 7 žaidėjai griebėsi už galvų – 5 atrėmė vartininkai, 2 nepataikyti į vartų plotą.
Tai lėmė, baudinių realizacija tesiekė 56 proc.
Statistiką žaidėjų naudai šiek tiek pagerino portugalo Cristiano Ronaldo 11 m baudinių rekordas – 3 tikslūs smūgiai per vieną čempionatą.
Klinikinio psichologo Vitalijaus Gafurovo teigimu, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad išankstinis pasiruošimas ir pritaikyta strategija padidina šansus įmušti 11 m baudinį, bet smūgiai vis tiek išlaiko ir loterijos elementą.
„Man, kaip psichologui, buvo įdomu pamatyti baudinių serijas. Ten psichologijos bene daugiausiai. Gali ruoštis ir treniruotis mušti 11 m baudinius eilinėms sezono rungtynėms, bet niekada negali pasiruošti mušti finalo metu prieš pilną žiūrovų stadioną, kai tvyro tokia didelė atsakomybė, – 15min pasakojo psichologas V.Gafurovas. – Kad ir kiek treniruosiesi, tas momentas, kuriame atsiduri, vis tiek nurungia visas treniruotes.“
V. Gafurovas gilina savo žinias sporto psichologijoje, todėl turi futbolininkų tarp savo klientų. Didžiausius sportininkų sunkumus įvardino tokius: streso patyrimas, nerimas ir jo nevaldymas, baimė suklysti.
Dirbdamas su atletais psichologas nuolatos akcentuoja, kad už techninį ir sportinį pasirengimą psichologija nebus galingesnė. Jei technika atlikti smūgį yra prasta, psichologija nepadės susitvarkyti su šiuo trūkumu.
„Jei technika neišnaudojama per varžybas, kartu su sportininku ieškome trikdžių. Gal tai yra jaudulys, sukilusios kūno reakcijos, o gal baimė nuvilti? Nebūna vienas variantas. Dažnai susigula keletas priežasčių, – vardino psichologas. – Svarbiausia tuomet pažiūrėti, kas yra tavo kontrolėje. Darbo metu su sportininku kiekvieną sunkumą tyrinėjame ir bandome suprasti, kas ir kodėl nepavyksta. Tada galvojame, ką galime padaryti, jog pavyktų.“
Vienas sprendimų, kurį siūlo psichologas iš Panevėžio, yra kvėpavimo pratimai. Jie padeda sumažinti nerimo būseną.
„Barcelona“ klube sporto psichologijos kursus baigusio V.Gafurovo teigimu, mokslininkų tyrimai rodo, kad kuo greičiau po švilpuko žaidėjas smūgiuoja, tuo tikimybė pataikyti mažėja.
Būtent taip atsitiko prancūzui Kylianui Mbappe, kuris po švilpuko praėjus vos 0,5 sek. aštuntfinalyje smūgiavo baudinį, bet jį atrėmė Šveicarijos vartininkas, užkirtęs kelią pasaulio čempionams į Europos pirmenybių ketvirtfinalį.
Suprasti akimirksniu
- Kiek sekundžių praleido Prancūzijos žaidėjai prieš 11 metrų smūgį:
- Paulis Pogba – 6,3 sek.
- Olivier Giroud – 4,1 sek.
- Marcusas Thuramas – 4,1 sek.
- Prsenelis Kimpembe – 4 sek.
- Kylianas Mbappe – 0,5 sek.
„Galima spėti, kad tai susiję su adrenalino užtaiso momentu, kuris tuo metu yra labai didelis. Švilpuko laukimas yra tarsi šūvis prieš startą. Situacijos svarbumas ir patiriamas stresas gali pakeisti mūsų suvokimą tą akimirką, – aiškino V.Gafurovas. – Jeigu nepabūni pagavęs emocijos, iškart ją ir ištransliuoji – tas smūgis gali būti netikslus. Tie, kurie palaukia bent 2, 3, 4 sekundes, gali sutramdyti savo emocijas ir atlikti smūgį techniškiau.“
Kitoje barikadų pusėje stovintys vartininkai turi savo gudrybių. Jie prieš baudinių seriją pasitaria su treneriais, šie būna išanalizavę, kurie varžovai labiau mėgsta smūgiuoti į dešinę, o kurie – į kairę pusę.
Vitalijaus nuomone, dabar iš žaidėjo žvilgsnio ar kūno judesių sudėtinga atspėti futbolininko pasirinktą smūgiavimo kryptį, nes vis dažniau pasitelkiama apgaulinga taktika.
Kai kurie specialistai siūlo žaidėjams žvilgsnį kreipti ne į vartininką, o į kamuolį.
„Vartininko mes negalime kontroliuoti, tik – kamuolį, - dėstė psichologas. - Teko dalyvauti tarptautinėje sporto psichologų konferencijoje, kur italų psichologai dalinosi programa, padedančia vartininkams atremti 11 metrų baudinius: jų idėja tokia, kad smegenys gali pagauti informaciją, į kurią pusę skries kamuolys dar iki momento, kai puolėjo koja paliečia kamuolį.
Toje programoje buvo rodomi vaizdo įrašai, kai vaizdas būdavo sustabdomas prieš pat smūgį, o vartininkai turėdavo atspėti, kur lėks kamuolys. Rezultatai parodė, kad po tam tikro pratybų laiko atremtų baudinių procentas išaugo.
K.Mbappe nebuvo vienintelis jaunas žaidėjas nepataikęs lemiamo baudinio.
Jaunieji Anglijos puolėjai Jadonas Sancho, Marcusas Rasfordas, o taip pat Bukayo Saka finalo mače su Italija irgi nesusitvarkė su įtampa.
Anot psichologo, svarbiausia po baudinių serijos nesėkmės suvokti apmaudo laikinumą. Nemalonus jausmas toks, koks jis buvo tą dieną yra vienoks. Po savaitės ir mėnesio apmaudas bus visiškai kitoks.
Be to, jauniems žaidėjams yra ypač svarbi trenerių ir komandos narių parama, kad jie išsikapstytų iš savigraužos. V.Gafurovas džiaugėsi, kad Anglijos rinktinės kapitonas Harry Kane‘as užstojo komandos draugus, o Anglijos treneris Garethas Southgate‘as prisiėmė atsakomybę dėl priimto sprendimo, nes tai palengvino jaunuolių naštą.
„Kita vertus, sportininkams tikrai labai padeda pripažinimas sau, kad mušiau 11 m baudinį nelabai sėkmingai. Neverta ieškoti pasiteisinimo tik išorinėse aplinkybėse – įtampa, stresas, galbūt tikrai nepavyko.
Reikia suvokti, jog tai yra tik vienas nepasisekęs baudinys. Dėl to nesi prastas futbolininkas“, – kalbėjo V.Gafurovas.
Anglijai buvo likęs tik vienas žingsnis iki išsvajotos čempionų taurės, bet po finalo Anglijos rinktinės sirgalių kritika ir rasistiniai pasisakymai užplūdo Londono gatves ir socialinius tinklus.
„Anglijos futbolo aistruoliai labai daug tikėjosi iš šios rinktinės. Viskas buvo sutelkta į galutinį rezultatą – trofėjų, kurį žaidėjai iškelia aukštyn. Natūralu, kad kai kuriems sirgaliams tai sukėlė ne tik nusivylimą, bet ir frustraciją, pyktį, neteisybės jausmą, – dėstė psichologas. – Mažai žmonių pasidžiaugė tuo, kiek toli Anglija nukeliavo, kad ji demonstravo labai gerą žaidimą ir turi dar vis jauną rinktinę.“
