Kaip ir planuota, 50-ąją minutę 101-ąsias ir paskutines rungtynes rinktinėje žaidęs Saulius Mikoliūnas ramiai nužingsniavo į vidurį aikštės, priklaupė ant vieno kelio bei padėkojo miniai, kuri plojo atsistojusi.
Po to Lietuvos rinktinės žaidėjai suformavo gyvą koridorių, S.Mikoliūnas nusiėmė kapitono raištį ir perdavė jį Fiodorui Černychui.
Vietą aikštėje užleido porą mėnesių be jokio klubo ir jokios žaidybinės praktikos esančiam Rolandui Baravykui.
„Noriu padėkoti seneliams, kurie leido suprasti, kas yra kruopštus darbas, savo tėveliams, kad suteikė man visas sąlygas ir parodė gyvenimo vertybes, dėkoju nuostabiai šeimai ir žmonai, kuri padovanojo tris puikius vaikus. Taip pat dėkoju visiems treneriams, kuriuos sutikau per savo karjerą. Kiekvienas iš jūsų buvo labai svarbus. Ypatingas ačiū pirmam treneriui Viktorui Osetrovui – jis buvo tarsi švyturys mano gyvenime“, – po atsisveikinimo mačo kalbėjo S.Mikoliūnas ir netrukus pakilo ant komandos draugų rankų.
Spaudos konferencijos metu 38-erių veteranas prasitarė, jog klubinę karjerą Vilniaus „Žalgiryje“ tęs ir ateinančiais metais.
„Kalbėjomės šiomis dienomis tiek su Vilma Venslovaitiene, tiek su Vladimiru Čeburinu. Abu jie norėtų, kad likčiau komandoje ir kitą sezoną. Aš taip pat noriu pažaisti dar bent sezoną, kol jėgos leidžia“, – atskleidė gynėjas.
Daug kritikos po pirmųjų rungtynių prie rinktinės vairo sulaukęs Reinholdas Breu šį kartą staigių posūkių darė kur kas mažiau.
Tautų lygą lietuviai užbaigė stipriai eksperimentine sudėtimi ir į bet kokias pozicijas išmėtytais žaidėjais, o šį kartą panašių avantiūrų beveik nebuvo.
Iš to, ką iškvietė į stovyklą, vokietis šį kartą suformavo beveik optimalų vienuoliktuką. Vienintelis kiek neįprastoje pozicijoje rungtyniavęs futbolininkas buvo Artemijus Tutyškinas. Devyniolikmetis buvo mestas į kairį gynybos kraštą, nors Lodzės LKS klube žaidžia vidurio gynėjo pozicijoje.
Kitokia sudėtis, kitoks ir vaizdas aikštėje.
Rungtynių debiute lietuviai tikrai nebuvo prastesnė komanda, o pirmo kėlinio viduryje turėjo netgi šimtaprocentinę progą pasižymėti, kai po islandų gynėjo klaidos vienas prieš vartininką iššoko F.Černychas.
Puolėjas galėjo atlikti perdavimą į kairę visiškai laisvam Justui Lasickui, bet smūgiavo tiesiai į vartininką Runarą Runarssoną ir islandai apsigynė.
Antrajame kėlinyje kažko pavojingesnio nesukūrė nė viena komanda, latvis teisėjas Andris Treimanis gyvybės pūstelėjo mačo pabaigoje antrą geltoną kortelę parodydamas Hordurui Magnussonui, o tada įvyko tai, ką mūsų šalies futbolo sirgalius iki šiol galėdavo įsivaizduoti tik rečiausiame sapne – Lietuvos nacionalinė rinktinė dalyvavo baudinių serijoje.
Seriją atidaręs vidurio gynėjas Edvinas Girdvainis užtikrintai paguldė vartininką į priešingą pusę, po keitimo aikštėje pasirodęs debiutantas Gvidas Gineitis taip pat smeigė neatremiamai, komandos lyderis Arvydas Novikovas paleido „panenką“, Paulius Golubickas ir Rolandas Baravykas šaltus nervus išsaugojo taip pat, o šeštas smūgiavęs Natanas Žebrauskas į vartus nepataikė...
Edvinas Gertmonas ne kartą buvo labai arti tikslo, bet visi šeši islandų smūgiai virto įvarčiais ir lietuvių viltys po 12 metų susigrąžinti Baltijos taurę vėl žlugo.
Mače dėl trečios vietos R.Breu auklėtiniai svečiuose susitiks su estais.
„Komanda buvo maksimaliai atsidavusi ir tas jautėsi. Labai gaila, kad viskas pasibaigė būtent taip. Tikrai norėjome žengti į finalą“, – prisipažino S.Mikoliūnas.
„Žaidėme prieš labai gerą komandą, kuri FIFA reitinge užima 62-ąją poziciją. Atlikome gerą darbą, turėjome neblogas rungtynes. Varžovai turėjo kelis šansus, bet mes taip pat turėjome savo galimybių ir gerai kontroliavome aikštės vidurį. Kiekviename kėlinyje turėjome po gerą progą ir jeigu būtume įmušę, islandai tikrai nebūtų galėję sakyti, kad laimėjome nepelnytai. Gaila, kad viskas taip pasibaigė, bet vaizdu aikštėje likau patenkintas. Mano komandai tai buvo geras pasirodymas“, – po mačo vertino R.Breu.
Paklaustas, kokiais žodžiais po mačo guodė lemiamą baudinį pramušusį N.Žebrauską, Lietuvos rinktinės vyriausiasis strategas šio epizodo nesureikšmino.
„Reikia suprasti, kad tai žaidėjas, kuriam viso labo dvidešimt metų. Man kaip tik smagu, kad prieš baudinių seriją mūsų jauni žaidėjai Gvidas ir Natanas priėjo prie manęs ir pasakė, jog nori mušti baudinius ir prisiimti atsakomybę. Tai yra pozityvus dalykas. Neįmušė – čia ne problema. Ne problema jam asmeniškai, ne problema mūsų komandai. Jo laukia dar ilga karjera“, – kalbėjo R.Breu.
Islandijos rinktinę treniruojantis Arnaras Þóras Viðarssonas gyrė lietuvius už kovingumą.
„Mūsų varžovas šiandien žaidė tikrai gerai. Lietuva turi daug individualiai gerų žaidėjų, šiandien jautėsi jų užsidegimas, noras, intensyvumas. Jie žaidė drąsiai, spaudė mus ir pirmąsias penkiolika minučių nebuvo lengva. Reikėjo pakeitimų ir juos padarėme, vėliau žaidėme geriau, turėjome keletą progų. Visgi teisingumo vardan reikėtų pasakyti, kad varžovai turėjo savo šansų taip pat ir mus gelbėjo vartininkas“, – rungtynes apibendrino islandų strategas.
