Į pernai metų šalies čempiono ir šių metų pirmenybių lyderio Panevėžio „Ekrano“ vartus jis įmušė pirmą įvartį, po to, kai baudos aikštelėje susitvarkė su keliais varžovų gynėjais. Antrą įvartį Nerijus Valskis įmušė po puikaus R. Ledesmos perdavimo. „Ekranas“ išplėšti lygiąsias (2:2) pajėgė, tik įmušęs įvartį per trečią teisėjo pridėto laiko minutę. Tada, kai R. Ledesma jau buvo pakeistas.
Bet „Sūduvos“ gerbėjai po šių rungtynių R. Ledesmą ne tik garbino, bet ir keikė. Keikė dėl to, kad antrą kėlinį marijampoliečiams pirmaujant 2:1, Rafaelis kontratakos metu neperdavė kamuolio puikioje pozicijoje buvusiam komandos draugui, kas galėjo išspręsti rungtynių baigtį dar palankiau „Sūduvai“.
Brazilas, jau senokai įsikūręs Lietuvoje, kalbantis lietuvių kalba, vedęs lietuvę ir susilaukęs vaikų, prisipažino, kad dėl tos situacijos jam teko teisintis ir žmonai Simonai...
– Kaip jautėtės po traumos išėjęs į aikštę?
– Jaučiausi normaliai. Tik nesu dar 100 procentų sveikas. Dar vieną kelį skauda. Kaip bus toliau – pažiūrėsim. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
– Tuo metu, kai palikote aikštę, jūs jau buvote įsitikinęs „Sūduvos“ pergale?
– Aišku, kad ne. Dar buvo likę žaisti nemažai laiko. O „Ekranas“ – stipri komanda, čempionas. Žaidimas dar tikrai nebuvo baigtas.
– Jeigu Rafaelis Ledesma būtų likęs aikštėje, galėjo viskas susiklostyti palankiau „Sūduvai“?
– Nežinau, gal ir galėjau kažką padėt komandai – pavyzdžiui palaikyti kamuolį varžovų aikštės pusėje. Bet dabar jau negali pasakyti, kas būtų buvę geriau ar blogiau.
– Jeigu jums prieš rungtynes būtų pasakę jų rezultatą. Sakytumėte, kad jis – puikus?
– Prieš rungtynes – taip. O po rungtynių – aišku, kad ne. Nes jau turėjome pergalę rankose, bet nesugebėjome jos išlaikyti.
– Buvo momentas, kai trise išbėgote į staigią kontrataką. Perdavimo neatlikote, mušėte pats ir nepataikėte. Nepasitikėjote partneriais?
– Nebuvo nepasitikėjimo. Tiesiog buvo du-trys variantai, ką toliau daryti ir reikėjo greitai išsirinkti vieną jų. Pamaniau, kad galiu įmušti, juo labiau, kad iš savo pozicijos nemačiau kitų žaidėjų, o jie tylėjo, kamuolio neprašė. Jei būtų paprašę, gal viskas būtų susiklostę kitaip.
– Iš šalies atrodo, kad jūs prieš „Ekraną“ žaidžiate su dviguba energija. Kodėl?
– Negaliu taip paprastai atsakyti. Galbūt dėl to, kad „Ekranas“ yra labai stipri komanda. Todėl viską reikia atlikti su dviguba energija, dvigubai geriau nei žaidžiant su kita komanda.
– Galėtumėte palyginti šiemetinę „Sūduvą“ su pernai metų komanda?
– Pernai metų komanda buvo vyresnė. Buvo tokių žaidėjų, kaip Povilas Lukšys, kuris labai ilgai žaidė Lietuvos čempionate. Šiais metais turime daug jaunimo. Tai yra labai didelis skirtumas, nes kai turi vyresnių žaidėjų, būna tikrai lengviau. Tiesa, negaliu pasakyti, kad mūsų komanda yra dabar bloga. Visi mato, kad galime žaisti prieš visus varžovus. Neturėtų būti mums problemų nei žaidžiant su „Žalgiriu“, nei su „Ekranu“.
– Kokią vietą įmanoma su šia jaunesne komandą iškovoti?
– Prieš „Ekraną“ mes galėjome laimėti. Todėl, manau, kad mes kovosime dėl aukščiausių vietų: pirmos, antros arba trečios.
– Jūsų žmona Simona visada domisi jūsų žaidimu. Ar pagyrė po rungtynių su „Ekranu“?
– Taip, ji visada žiūri rungtynes. Aišku, kad pagyrė. Bet iš karto paklausė, kaip ir jūs – kodėl aš toje situacijoje, kai kontratakavome trise, neatlikau perdavimo... Tai suprantama, ji juk nori, kad aš kiekvieną kartą sužaisčiau kuo geriau.
