Suomija yra rečiausiai apgyvendinta Europos Sąjungos šalis ir gali pasigirti nesibaigiančiais miškais ir beveik 200 tūkst. ežerų.
Nenuostabu, kad šios tautos atstovai nuolat yra priskiriami prie fiziškai aktyviausių žemyno gyventojų.
Visgi neretai suomių išmonė laviruoja ant plonos pamišimo ribos. Pelkių futbolas, žmonų nešimo ar telefonų mėtymo varžybos, pirties, uogų skynimo ir uodų traiškymo pasaulio čempionatai – tai veiklos, kuriomis šios šalies gyventojai stebina pasaulį.
Su poliariniu rato flirtuojančioje valstybėje žiemos būna ilgos ir tamsios, tad vasara čia – savotiško katarsio laikotarpis.
Jei tik nekalbėsime apie profesionalaus sporto, o ypač futbolo reikalus.
Realybė yra tokia, kad pagrindinėse sporto arenose šios šalies atletams sekasi ne ypač įspūdingai. Nuo 1908 iki 1956-ųjų suomiai vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo 288 medalius, arba po 22,8 medalio per olimpiadą.
Pasaulinėse sporto arenose Suomija gerokai pranoko savo svorį, o tokie bėgimo čempionai kaip Paavo Nurmi visiems laikams įgijo legendos statusą.
Galiausiai likęs pasaulis šiauriečius pasivijo Nuo 1960-ųjų Romos olimpinių žaidynių suomiai per septyniolika olimpinių žaidynių laimėjo tik 77 apdovanojimus (vid. 4,6).
Nuo 2000-ųjų Sidnėjaus suomiai iškovojo vos vieną aukso medalį, o iš praėjusių olimpinių žaidynių Tokijuje grįžo su varganais bronzos apdovanojimais plaukimo ir moterų bokso rungtyse.
Antradienio vakarą Lietuvos futbolo čempionas „Panevėžys“ netiesiogiai galės prisiliesti Suomijos sporto ištakų ir to, ką vietos gyventojai vadina sisu, kuris laisvai verčiama į tokius sinonimus kaip ryžtas, ištvermė ir kantrybė.
