G.Eidinzonaitei tai – debiutinės tokio rango rungtynės, tad, kaip pati sako, prieš jas svarbiausia buvo pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Reikia nepamiršti, kad mūsų šalyje sezonas baigėsi jau seniai, todėl visos vykome be varžybinės praktikos. Apie rungtynes sužinojau likus savaitei, tad per tas septynias dienas, iš esmės, apie nieką daugiau ir negalvojau. Puikiai žinojau, kad vykstu teisėjauti kito lygio rungtynėms, kuriose 90 procentų pasiruošimo gali neužtekti“, – pasakojo G.Eidinzonaitė.
Likus kelioms dienoms iki rungtynių, Lietuvos teisėjų brigada kreipėsi į koleges užsienyje, kurios šioms komandoms teisėjavo ankstesniame etape. Tokiu būdu arbitrės išsiaiškino abiejų komandų žaidėjų silpnybes.
G.Eidinzonaitė, I. Ramanauskienė ir aikštės teisėja J.Lavrenovaitė-Perez iš Vilniaus praėjusį antradienį skrido į Kijevą, o iš ten dar keturias valandas automobiliu važiavo iki Poltavos, kur gruodžio 9 d. ir vyko moterų Čempionų lygos dvikova.
„Buvo labai šalta (šypsosi). Net rungtynių metu oro temperatūra siekė keturis laipsnius šalčio, o jutiminė buvo dar žemesnė. Nepaisant to, aikštė – fantastinio lygio. Ji šildoma, todėl būklė tokia, kaip vasarą“, – dar šviežiais įspūdžiais dalinosi G.Eidinzonaitė.
Rungtynes rezultatu 2:1 laimėjo įspūdingus įvarčius įmušusios aikštės šeimininkės. Tiesa, šį trečiadienį atsakomosiose rungtynėse Kazachstano ekipa, kurioje dauguma – legionierių, atsirevanšavo 2:0 bei žengė į kitą moterų Čempionų lygos etapą.
„Džiugu, kad pirmasis blynas neprisvilo. Inspektorė iš Ispanijos mūsų visų pasirodymu liko patenkinta, o tai yra labai svarbu. Šie metai buvo sunkūs, mažai tarptautinių rungtynių, todėl kiekvieno suteisėjauto mačo kaina tampa vis didesnė.
Psichologiškai tai buvo labai svarbi kelionė, kuri suteikė vilties, kad kiti metai bus skirti pakilimui. Visos gavome pasiruošimo kitam sezonui programą, tad jau pradėjome darbuotis. Be abejo, tikimės paties geriausio“, – apibendrindama pokalbį baigė G.Eidinzonaitė.
