Ruoškitės keisti įpročius: Kinijos futbolo mašina ateityje duos į kaulus Anglijos „Premier“ lygai?

Revoliucijai prireikė laiko

Prieš ketverius metus Nicolas Anelka ir Didier Drogba pasirašė sutartį su „Shanghai Shenhua“ klubu ir šios naujienos Kinijoje buvo palydėtos garsiomis fanfaromis. Tačiau klubą valdęs internetinių žaidimų verslo magnatas Zhu Junas dėl įtakos komandoje nuolat riejosi su kitais akcininkais, o galiausiai kelių atlyginimų negavę žvaigždės nusprendė susirinkti daiktus ir grįžo į Europą.

Kinijos „Super“ lygos logotipas

Tuomet atrodė, kad Kinija nėra vieta, skirta ryškiausiems planetos futbolininkams, tačiau praėjo ketveri metai ir vaizdas kardinaliai pasikeitė.

Dabar Europos stadionuose ryškiai spindėjusias žvaigždes kviečiasi ne tik tokių šiuolaikinių metropolių kaip Šanchajus klubai, tačiau ir kur kas kuklesnės komandos.

Viena tokių, Činhuangdao mieste, Hebėjaus provincijoje šalies šiaurėje įsikūręs „Hebei China Fortune“, šių metų vasarį sukirtęs rankomis su buvusia „Paris Saint Germain“ žvaigžde Ezequieliu Lavezzi bei „Roma“ marškinėlius vilkėjusiu Gervinho.

Sportas Kinijoje visuomet buvo labai populiarus, tačiau pastaraisiais metais vietos „Super“ lygos rungtynių lankomumas šturmuoja naujas aukštumas.

Pagal vidutinį lankomumą Kinijos pirmenybės jau šiemet lenkė Italijos „Serie A“ ir Prancūzijos „Ligue 1“ čempionatus ir žiūrovų skaičiumi tribūnose (vid. 24,760) nusileisdavo tik vokiečiams, anglams ir ispanams.

Laužo nusistovėjusius stereotipus

Puiki infrastruktūra, gražūs ir pilni stadionai, neblėstanti kinų aistra populiariausiai pasaulio sporto šakai ir noras tapti nuolatine pasaulio čempionato dalyve. Kinijoje futbolas jau dabar yra populiariausias sportas ir aplenkė krepšinį.

Dešimtmečiais nusistovėjusius stereotipus griaunantys kinai moka ne tik mosuoti pundais dolerių.

Po Yao Mingo invazijos į NBA lygą kinai buvo išprotėję dėl oranžinio kamuolio, tačiau pastaraisiais metais Kinijos krepšinyje jaučiamas šaltukas, o šios šalies rinktinė Rio de Žaneire bus vienintelė komanda, kuri neturės nė vieno krepšininko iš stipriausios planetos lygos. Karjerą baigęs milžinas Yao taip pat nevengia apsilankyti futbolo stadionuose ir yra „Shanghai Shenhua“ komandos gerbėjas.

Dešimtmečiais nusistovėjusius stereotipus griaunantys kinai moka ne tik mosuoti pundais dolerių. „Super“ lyga kuriama beveik nuo nulio, o prisikviesti geriausius futbolininkus į Aziją yra gerokai sunkiau nei bet kuriam Anglijos, Vokietijos ar Ispanijos klubui.

Dėl šios priežasties reikėtų įvertinti kinų futbolo vadybinius sugebėjimus. Pavyzdžiui, Ramiresas į „Jiangsu Suning“ iš Londono „Chelsea“ pasikviestas už 42 mln. eurų, iš „Liverpool“ panosės nugriebtas Donecko „Šachtar“ brazilas Alexas Teixeira – už 50 mln.

„Privalome susitaikyti su nauja realybe. Transferų rinka niekada nebebus tokia, kokia buvo, kai Kinijos klubai parodė, jog gali varžytis su tokiais Europos klubais kaip „Liverpool“ ir juos įveikti kovojant dėl žaidėjo įsigijimo. Turime laikus, kai tokie žaidėjai kaip Alexas Teixeira ir Gervinho nori žaisti Kinijoje“, – teigė garsiojo švedo Sveno Gorano Erikssono asistentu „Shanghai SIPG“ ekipoje dirbantis Madsas Davidsenas.

Europiečius prisivilioti sunkiau

Tas pats Šanchajaus klubas futbolo rinką sprogdino ir šią vasarą, kai iš Sankt Peterburgo „Zenit“ už rekordinę Azijos futbolui sumą (55,8 mln. eurų) įsigijo Brazilijos futbolo žvaigždę Hulką.

Šis sandėris tik dar kartą patvirtino faktą, kad kinų vilionės Pietų Amerikos ar Afrikos žaidėjams jau dabar prilygsta stipriausių Europos lygų ekipų pasiūlymams.

„Scanpix“ nuotr./Hulkas šiemet persikėlė į Kiniją

Europiečiai į Kinijos futbolą vis dar žvalgosi atsargiai, bet amerikiečiai ar afrikiečiai jau dabar į „Super“ lygą traukia būriais. Jiems nėra jokio skirtumo, kurį svetimą žemyną pasirinkti, juk Europoje legionieriai irgi gyvena už tūkstančių kilometrų nuo namų, turi taikyti prie vietos papročių ir tradicijų.

Gyvendami didžiausiuose Kinijos miestuose, legionieriai gali mėgautis tokiais pačiais privalumais, kaip ir didžiausiose Europos miestuose.

Pavyzdžiui, Šanchajaus ekipos žaidėjai gyvena arba pačiame miesto centre, arba netoli tarptautinių prestižinių mokyklų, į kurias gali siųsti savo vaikus. Tiesa, šiuos privalumus dar gali pasiūlyti ne visi „Super“ lygos klubai.

Žvaigždynas šviečia vis ryškiau

Penkerius pastaruosius metus stipriausiu Kinijos klubu esantis „Guangzhou Evergrande“ šiemet 32 mln. svarų paklojo už Madrido „Atletico“ puolėją Jacksoną Martinezą, tačiau kolumbietis vargu ar būtų atsidūręs Kinijoje, jei „Atletico“ klubo vienais iš savininkų nebūtų Kinijos pramonės milžinas „Wanda Group“.

Guangdžou klubas buvo pirmasis, kuris pradėjo leisti milžiniškas sumas viliodamas trenerius ir futbolininkus iš kitų žemynų. Šią komandą yra treniravęs legendinis italas Marcello Lippi, o dabar prie komandos vairo stovi kitas pasaulio čempionas – brazilas Luizas Felipe Scolari. Komandos marškinėlius yra vilkėję tokios Brazilijos žvaigždės kaip Robinho, Paulinho ar Ricardo Goulartas.

„Scanpix“ nuotr./Luizas Felipe Scolari

Kiti klubai taip pat stengiasi neatsilikti ir daro viską, kad praraja tarp jų ir šalies čempionų kasmet būtų vis mažesnė. Pavyzdžiui, „Shanghai Shenhua“ iš Milano „Inter“ įsigijo Fredy Guariną ir ilgai viliojo Nyderlandų žvaigždę Wesley Sneijderį, „Shanghai SIPG“ 35 mln. svarų suplojo už Ganos rinktinės simbolį Asamoah Gyaną.

Kaip bebūtų, „Guangzhou Evergrande“ šiemet sėkmingai žingsniuoja link šeštojo iš eilės čempionų titulo ir septyniais taškais lenkia „Jiangsu Suning“ bei dvylika „Shanghai SIPG“.

Legionieriams – didžiulė atsakomybė

Verslo mašina įsibėgėjus ir sukasi milžiniškais tempais. Vietos klubų vadovams jau tenka žvalgyti ne vien tik į Europą, tačiau ir sekti Kinijos klubų rinką. Pavyzdžiui, sausį antrojo diviziono klubas „Tianjin“ paklojo 7 mln. svarų už 26-erių krašto saugą Su Ke, kuris rungtyniavo elitinio diviziono „Jiangsu“ klube.

Kinijos „Super“ lygos klubų legionieriai

Klubas	Legionieriai				Azijietis
„Beijing Guoan“	Renato Augusto	Ralfas	Burakas Yılmazas	Igoris Sergejevas	Jegoras Krimetsas
„Changchun Yatai“	Marcelo Moreno	Bruno Meneghelas	Darko Matičius	Mislavas Oršičius	Anzuras Ismailovas
„Chongqing Lifan“	Emanuelis Gigliotti	Fernandinho	Alanas Kardecas	Goranas Milovičius	Jungas Woo-youngas
„Guangzhou Evergrande Taobao“	Alanas Carvalho	Ricardo Goulartas	Paulinho	Jacksonas Martínezas	Kimas Young-Gwonas
„Guangzhou R&F“	Apostolosas Giannou	Renatinho	Eranas Zahavi	Gustavas Svenssonas	Jangas Hyun-Soo
„Hangzhou Greentown“	Matthew Spiranovičius	Denílsonas Gabionetta	Anselmo Ramonas	Sammiras	Ohas Beom-Seokas
„Hebei China Fortune“	Aloísio	Stéphane'as Mbia	Gervinho	Gaëlis Kakuta	Ersanas Gülümas
„Henan Jianye“	Ivo	Javieras Patiño	Miralas Samardžičius	Osmanas Sow	Ryanas McGowanas
„Jiangsu Suning“	Trentas Sainsbury	Ramiresas	Alexas Teixeira	Rogeris Martínezas	Hongas Jeong-ho
„Liaoning Whowin“	Michaelis Thwaite	Assani Lukimya	Anthony Ujah	Jamesas Chamanga	Dario Vidošičius
„Shandong Luneng“	Walteris Montillo	Gilas	Graziano Pellè	Papissas Cissé	Jucilei*
„Shanghai Shenhua“	Fredy Guarínas	Giovanni Moreno	Obafemi Martinsas	Demba Ba	Kimas Kee-hee
„Shanghai SIPG“	Darío Conca	Elkesonas	Hulkas	Jeanas Evrardas Kouassi	Kimas Ju-Young
„Shijiazhuang Ever Bright“	Matheusas	Diego Maurício	Jeanas-Philippe'as Mendy	Rúbenas Micaelas	Cho Yong-Hyungas
„Tianjin Teda“	Fredy Montero	Malickas Evouna	Zainadine'as Júnioras	Mbaye Diagne	Aleksandaras Jovanovičius
„Yanbian Funde“	Bubacarras Trawally	Nikola Petkovičius	Ha Tae-Goonas	Yoonas Bit-Garamas	Kimas Seung-Dae
* brazilas Jucilei turi Palestinos pilietybę

Galvoti apie ateitį ir vis akyliau dirsčioti į vietos klubus savininkus verčia ir Kinijos „Super“ lygos taisyklės. Kiekvienam iš šešiolikos elitinio diviziono klubų leidžiama turėti tik penkis užsieniečius, iš kurių vienu metu aikštėje gali rungtyniauti keturi. Maža to, bent vienas iš penkių legionierių privalo būti iš Azijos valstybės.

Olimpinėse žaidynėse Kinija jau seniai tapo viena galingiausių jėgų, tačiau pasaulio futbolo čempionate dalyvavo vos vieną kartą – 2002-aisiais.

Daugelis futbolo gerbėjų Europoje klaidingai yra įsitikinę, kad į Kiniją vykstančių futbolininkų laukia lengvas darbas, tačiau iš tiesų apie brangų poilsį daugelis gali tik svajoti. Kinijoje užsieniečiams keliami ypač dideli reikalavimai ir tikimasi, kad būtent legionieriai gali laimėti rungtynes.

Neretai vietos žaidėjai tiesiog perduoda kamuolį užsieniečiams ir jeigu šie nesugeba išspręsti problemos ir laimėti rungtynių, prasideda nesibaigianti kritikos lavina. Būtent dėl šios priežasties Kinijos klubai gana dažnai keičia legionierius.

Investuoja į trenerius

Dar viena taisyklė, kurią perprato vietos futbolo funkcionieriai – vietiniai futbolininkai tobulės ne tik žaisdami kartu su ryškiausiomis žvaigždėmis, tačiau ir turi būti treniruojami aukščiausio lygio specialistų.

Būtent dėl šios priežasties Kinijos klubai drąsiai kviečiai žymius užsienio šalių trenerius, tokius kaip L.F.Scolari, švedas Svenas-Goranas Erikssonas, ispanas Gregorio Manzano ar vokietis Felixas Magahtas. Dar šį sezoną Kinijoje dirbo buvęs Brazilijos rinktinės strategas Mano Menezesas, italas Alberto Zaccheroni, bulgaras Yasenas Petrovas, rumunas Danas Petrescu.

Šiuo metu iš šešiolikos „Super“ lygos klubų net 11 treniruoja užsieniečiai.

Kinijos „Super“ lygos klubų treneriai

„Guangzhou Evergrande Taobao“	Luizas Felipe Scolari
„Shanghai SIPG“	Svenas-Göranas Erikssonas
„Shandong Luneng Taishan“	Felixas Magathas
„Beijing Guoan LeTV“	Xie Fengas (laikinasis treneris)
„Henan Jianye“	Jia Xiuquanas
„Shanghai Greenland Shenhua“	Gregorio Manzano
„Shijiazhuang Ever Bright“	Li Jinyu (laikinasis treneris)
„Chongqing Lifan“	Changas Woe-Ryongas
„Jiangsu Suningyi Purchase“	Choi Yong-soo
„Changchun Yatai“	Lee Jang-soo
„Hangzhou Greentown“	Hongas Myung-bo
„Liaoning Whowin“	Ma Linas
„Tianjin Teda Elion“	Draganas Okuka
„Guangzhou R&F“	Draganas Stojkovičius
„Yanbian Funde“	Parkas Tae-ha

Įdomu, jog buvusio Vilniaus „Žalgirio“ trenerio lenko Mareko Zubo kelias taip pat pasuko į Kiniją.

Jis nuo šių metų vadovauja į trečią šalies divizioną iškopusiam „Shenyang Urban” klubui. Dirbti į Kiniją jis pasikvietė ir buvusį „Žalgirio“ vartininkų trenerį Artūrą Ramošką. Trečioje lygoje klubams verstis užsieniečiais yra draudžiama, tad tenka muštruoti vietos futbolininkus. Net ir trečioje Kinijos lygoje M.Zubas uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvoje ar Lenkijoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marekas Zubas

Pinigai – įvairiais upeliais

Pinigai į Kinijos futbolą suteka įvairiais upeliais: iš privačių rėmėjų, viešojo sektoriaus, šalies provincijų ar net pačios valstybės.

Daugumą komandų valdo vietos nekilnojamo turto milžinės, kaip „Evergrande“ remiamas „Guangzhou“, ar „Greenland“ globojamas „Shanghai Shenhua“. Didžiosioms Kinijos bendrovėms yra prestižas remti futbolą ir turėti savo komandą „Super“ lygos žemėlapyje, o dauguma jų iš investicijų į futbolą dar sugeba ir uždirbti.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./„Guangzhou Evergrande“ – didžiausia Kinijos futbolo jėga

Kinijos verslas vien tik vietos futbolu neapsiriboja ir drąsiai investuoja į Europos žemyno kompanijas. Kinijos verslininkai jau turi „Manchester City“, Madrido „Atletico“, Milano „Inter“ ar „AC Milan“, „Den Haag“, Prahos „Slavia“, „Sochaux“ ar Barselonos „Espanyol“ klubų akcijų. Netgi svarbiausiam planetos futbolo agentui Jorge Mendesui priklausančios kompanijos „Gestifute“ pusė akcijų priklauso kinams.

Xi Jinpingas nusprendė ekonomikos sistemos vagą sukti kita kryptimi ir tikisi, kad ateityje Kinija taps ir futbolo supervalstybe.

Pastarąjį dešimtmetį Kinijos futbolas skaudžiai kentėjo nuo sutartų rungtynių skandalų ir korupcijos. Vien 2013-aisiais už sutartas rungtynes buvo nubausti 33 futbolininkai. Vis dėlto vaizdas nuo to laiko stipriai pasikeitė. Ir vis dar keičiasi. Paprastas to pavyzdys: pernai „Super“ lyga už televizijos transliacijas uždirbo vos kiek daugiau nei 1,2 mln. eurų. Šiemet prognozuojama, kad ši suma bus apie 215 mln.

Tokio susidomėjimo, koks šiuo metu yra Kinijoje, dar iki šiol neturėjo nė vienos sporto šakos pirmenybės. Prie to stipriai prisideda ir šalies žiniasklaida, kuri nukopijavusi Didžiosios Britanijos praktiką, aprašo kone kiekvieną mažiausią gandą, susijusį su stipriausio ar antrojo Kinijos diviziono komandomis bei futbolininkais.

Pakeistas verslo modelis

Kas lėmė tokį Kinijos futbolo proveržį ir kur slypi pokyčių šaknys? Svarbiausiu šios futbolo revoliucijos architektu derėtų laikyti Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.

Futbolą mylintis šalies vadovas yra įsitikinęs, kad populiariausios planetoje sporto šakos vystymasis yra gyvybiškais svarbus Kinijos ekonomikai.

„Scanpix“/AP nuotr./Kinijos prezidentas Xi Jinpingas

Jo iniciatyva prieš keletą metų buvo pakeistas šalyje vyravęs verslo modelis, kuriame iki tol dominavo nekilnojamasis turtas. Privačios kompanijos, kaip ir įmonės, kuriose valstybė turi savo akcijų, yra skatinamos investuoti į futbolą ir kurti sporto klubus, taip ateityje stiprinant kitus pramonės sektorius.

Kinijos ekonominis augimas jau nėra toks didelis, koks buvo prieš keletą metų, tačiau išlieka didžiausias pasaulyje. Nekilnojamo turto ir statybų verslas negalėjo tęstis amžinai, kadangi šalies miestai išaugo iki neregėto dydžio. Xi Jinpingas nusprendė ekonomikos sistemos vagą sukti kita kryptimi ir tikisi, kad ateityje Kinija taps ir futbolo supervalstybe.

Būsimi pasaulio čempionai?

Šios ateities ambicijos turi net savo gaires. Didžiausia planetos valstybė puoselėja viltį iki 2050 metų tapti galingiausia futbolo jėga pasaulyje. Planuojama, jog iki 2020-ųjų šioje šalyje populiariausią pasaulyje sporto šaką kultivuos per 50 mln. šios šalies gyventojų.

Kiti užmojai taip pat verčia aikčioti iš nuostabos – iki 2020-ųjų šalyje bus įrengta 20 tūkst. futbolo treniruočių centrų, 70 tūkst. aikščių.

Olimpinėse žaidynėse Kinija jau seniai tapo viena galingiausių jėgų, tačiau pasaulio futbolo čempionate dalyvavo vos vieną kartą – 2002-aisiais.

Xi Jinpingas jau užsiminė, kad darys viską, kad ši šalis laimėtų pasaulio čempionatą per artimiausius penkiolika metų.

Šią strategiją balandį oficialiai pristatė Kinijos futbolo asociacija. Joje konkrečiai nurodomi trumpalaikiai bei ilgalaikiai uždaviniai, pavyzdžiui, iki 2030-ųjų įrengti bent vieną futbolo aikštę 10 tūkst. šalies gyventojų.

Iki to paties termino Kinijos rinktinė privalo tapti viena galingiausių futbolo jėgų Azijoje, o moterų rinktinė – elitine planetos komanda.