Tą šventinę akimirką, Aleksandrui Samedovui pelnius įvartį, į antrą planą buvo nustumtas netgi geriausias pasaulio futbolininkas Cristiano Ronaldo su stipriausia Europos komanda Portugalija.
Tačiau netikėtai įsiplieskusi šeimininkų euforija kaip kamparas išgaravo jau po penkių minučių. Nestoras Araujo pirmą kartą pasinaudojo Igorio Akinfejevo klaida, o antrajame kėlinyje Hirvingas Lozano žioplai suklydusį veteraną parbloškė dar kartą.
Tuo tarpu Piteryje neakivaizdžią dvikovą prieš Rusiją galiausiai laimėjo ir C.Ronaldo – šeštadienį į „Krestovskij“ stadioną pažiūrėti jo atėjo kur kas daugiau žiūrovų, nei į pirmąjį čia vykusį šeimininkų mačą su ta pačia Naująja Zelandija.
Prieš lemiamas šeimininkų rungtynes vietos žiniasklaida ragino S.Čerčesovą eiti Guuso Hiddinko pramintais takais ir nutraukti užkeikimą, kurio nepavyko išsklaidyti nei vienam po jo rusus treniravusiam specialistui. Vadovaujami legendinio olando, rusai „Euro 2008” turnyre sugebėjo iškopti iš grupės – to svarbiausiuose turnyruose vėliau nepavyko padaryti nei Dickui Advocaatui, nei Fabio Capello, nei Leonidui Sluckiui.
„Stasai, būk kaip Guusas!“, – trenerį bandė įkvėpti didžiausio Rusijos sporto dienraščio „Sport-Ekspress“ vedamasis straipsnis, bet šis žygdarbis legendiniam Maskvos „Spartak“ ir SSRS vartų sargui pasirodė pernelyg sunkus.
Tačiau S.Čerčesovas į spaudos konferenciją atvyko kur kas geriau nusiteikęs, nei po antrosios dvikovos su portugalais.
Gavęs žodį, strategas pagyrė savo komandą už žaidimą ir apgailestavo, jog rusams taip ir nepavyko išnaudoti daugybės sukurtų situacijų. Tačiau po kelių sakinių mačo apibendrinimo, treneris tiesiai į kaktą gavo pirmą žurnalistų klausimą, kuris akivaizdžiai jį suerzino.
Portalo Lenta.ru žurnalistui pasiteiravus, ar nesiruošia atsistatydinti, kadangi dar prieš dvikovą kai kurie šaltiniai teigė, jog šis mačas dabartiniam trenerių štabui yra lemiamas, griežto veido strategas rėžė atgal: „Patys ir išgalvojate tuos šaltinius. Apie jokius jūsų minimus šaltinius aš nieko negirdėjau. Manau, jog šįkart komanda žaidė gerai, mes turėjome daugiau progų nei varžovai ir tikrai nenusipelnėme pralaimėjimo. Man atrodo, kad ši rinktinė žengė žingsnį į priekį lyginant su praėjusiais metais ir tikiu, kad iki kitų metų mes žengsime į priekį dar labiau“, – kalbėjo Rusijos rinktinės strategas.
O nepastebėti gerokai pasikeitusio šeimininkų rinktinės veido gali tik tie, kurie to nenori pastebėti. Atsisveikinęs su visa krūva vyresniosios kartos futbolininkų, S.Čerčesovas iš pagrindų atnaujino komandą ir šis žingsnis pasiteisino – dabar komanda yra drąsesnė, žaidžia šiuolaikiškiau, greičiau ir agresyviau, yra mažiau nuspėjama.
Net vaikai iš futbolo mokyklų nepraleidžia tokių įvarčių.
Bene paskutinis vyresniosios kartos mohikanas komandoje – vartininkas Igoris Akinfejevas. Tačiau gali nutikti taip, kad po dviejų šiurkščių klaidų šeštadienį rinktinės durys jam taip pat užsivers.
Gavęs klausimą, ar tai, kad Rusijos rinktinė iš antrojo iš eilės turnyro iškrenta po Maskvos CSKA vartininko klaidos, reiškia, jog jo dienos komandoje suskaičiuotos, S.Čerčesovas išvadų daryti neskubėjo: „Reikia geriau išanalizuoti epizodą, sunku iš karto po rungtynių ką nors komentuoti, o Igoris yra labai svarbi komandos dalis ir tikiu, jog tokia ir liks.“
Tačiau visai kitokios nuomonės buvo Rusijos futbolo sąjungos (RFS) Vykdomojo komiteto narys Igoris Lebedevas. Nacionalistinėmis pažiūromis pagarsėjęs Rusijos Dūmos atstovas nevyniojo žodžių į vatą ir kur kas skausmingiau pradūrė keletą pastarųjų savaičių tvinkčiojusį pūlinį.
„Akinfejevo klaida? Net vaikai iš futbolo mokyklų nepraleidžia tokių įvarčių“, – sau būdingu stiliumi pareiškė skandalingojo Vladimiro Žirinovskio sūnus.
Rusijos žiniasklaida didžiausius kirčius sudės pirmadienį, nes sekmadienį dienraščiai šioje šalyje neleidžiami. Tačiau ir internete apstu komentarų, kuriuose akivaizdžiai matyti, kad likus metams iki pasaulio čempionato Rusija nežino kelio, kuris dabar būtų teisingesnis.
„Trys taškai namų turnyre – blogai. Konfederacijų taurės turnyras komandai susiklostė nesėkmingai. Jeigu mūsų komanda būtų tokia gera, kaip šalis ir jos stadionai, žinoma, jog žaistume mažiausiai pusfinalyje. O ten jau kas žino.
Privalome viską apgalvoti ir padaryti išvadas. Treneris – pakeisti požiūrį ir atsisakyti didybės, žaidėjai – suprasti, kokie yra juokingi, kai susiduria su savo bendraamžiais iš kitų pasaulio lygų.
Sunku vertinti pasirodymą, kai žaizdos dar visiškai šviežios. Tokiu metu galima tik prikalbėti krūvą negerų ir įžeidžiančių dalykų apie žaidėjus ir trenerius. Taip, dabartinė komanda neturi talento, bet turi didelį norą. Ir būtent už tai, netgi po pralaimėjimų, jai dėkoja sirgaliai.
Iki pasaulio čempionato – metai. Privalome viską apgalvoti ir padaryti išvadas. Treneris – pakeisti požiūrį ir atsisakyti didybės manijos, žaidėjai – suprasti, kokie yra juokingi, kai susiduria su savo bendraamžiais iš kitų pasaulio lygų, sirgaliai – suprasti, jog kitos komandos neturi.
Ir šis sakinys – nėra neviltis, o labiau tikėjimas. Tikėjimas, jog nepaisant nesėkmės, esame teisingame kelyje. Šią komandą tikrai norisi nužudyti. Nusipelnė. Iš įpročio. Bet taip pasielgti tiesiog negalime – kitos jokios neturime“, – sekmadienį vaizdingai rašė „Sport-Ekspress“ žurnalistas Dmitrijus Zelenovas, iškalbingai pavadinęs straipsnį „Ar šią rinktinę reikia nužudyti?“.