„Zenit“ puolėjo A.Kokorino ir „Krasnodar“ saugo P.Mamajevo dienotvarkė apvirto po to, kai su savo draugais girti jie sumušė televizijos žurnalistės vairuotoją, o kitame konflikte kavinėje sužalojo ir du valdininkus.
Teismas atmetė jų apeliaciją praėjusią savaitę ir iki gruodžio 8 dienos abu futbolininkai sėdės sename Maskvos izoliatoriuje, vadinamu „CIZO-2“.
Pirmąją savaitę jie praleido taip vadinamame karantine, kur teikė reikalingus parodymus ir kalbėjosi su psichologais. Nuo praėjusio penktadienio, po teisme atmesto prašymo dėl namų arešto, jie pervesti į kitas izoliatoriaus kameras.
Rusijos rinktinei praėjusiame Europos čempionate atstovavę žaidėjai pateko į mažas kameras, bet ne pačias prasčiausias. A.Kokorinui teko geresnė nei jo jaunesniam broliui, taip pat dalyvavusiam muštynėse. Futbolininkas prašė apsikeisti kameromis su 19-mečiu broliu, bet jiems buvo atsakyta, jog tai nėra viešbutis.
„Sport-express“ parengtame straipsnyje pasakojama, kad futbolininkai savo noru plauna tualetą, keisdamiesi su kitais įkalintais.
Tarp jų – smulkūs pažeidėjai. Trys sėdi už vagystę, dar vienas – už alimentų nemokėjimą.
Jei P.Mamajevas sutaria su naujaisiais kaimynais, tai A.Kokorinas pateko į keistą situaciją.
Su juo kameroje gyvena Dmitrijus. Tai – žmogus, kuris už grotų vilki Maskvos „Spartak“ – principinio „Zenit“ varžovo Rusijos lygoje marškinėlius.
„Jie neblogai sutaria, tik Dimtrijus turi vilkėti „Spartak“ marškinėlius, nes niekas neatnešė jam kitų rūbų“, – pasakojo futbolininko advokatas Ivanas Melnikovas.
Milijonieriai futbolininkai nesiskundžia maistu, nors, žinoma, mityba yra kitokia nei turtinguose Rusijos klubuose ir labiau primena mokyklų laikus.
„Maisto kokybė keičiasi, o praėjusią ir šią savaitę iš viso pagerėjo. Gal dėl futbolininkų, – svarstė jau metus šiame izoliatoriuje leidžiantis Maksimas. – Kai tik juos pasodino, mes iškart supratome, kad gyvenimas „Butyrkoje“ taps geresnis. Matome, kad dėmesys mūsų izoliatoriui yra didesnis: vis vyksta kažkokie patikrinimai.“
Artimieji gali lankyti futbolininkus. P.Mamajevą jau aplankė tėvas, o kitą savaitę turėtų užsukti ir futbolininko žmona. Be to, sportininkus pasiekia laiškai, kurių jie gauna daug ir bando patys į juos atsakyti.
Už grotų atsidūrę žaidėjai turi galimybę stebėti futbolo rungtynes per televizorių, tiesa, tik per kelis kanalus ir ne visada.
Pavyzdžiui, A.Kokorinas ketvirtadienį galės pradėti žiūrėti savo klubo „Zenit“ mačą su Bordo komanda, bet mačo pabaigos nesulauks, nes 22 val. vietos laiku televizoriai turi būti išjungti.
O štai „Krasnodar“ rungtynių su Belgijos klubu P.Mamajevas neišvys, nes izoliatoriuje veikiantys kanalai jų nerodys.
Iš karantino persikėlus į kameras, futbolininkai turi galimybę eiti į sporto salę, tik ten negali sportuoti drauge – tokią tvarką stebi prižiūrėtojai.
Mažoje sporto salėje, įrengtoje iš kelių kamerų, yra svarmenų, štanga, stalo tenisas, švediška sienelė ir stacionarus dviratis. Viskas pagal senus sovietinius papročius. Tačiau – nėra jokio kamuolio.
Futbolą „Butyrkos“ izoliatoriuje gali žaisti tik kaimynystėje kalintys asmenys. Ten yra nedidelė aikštė, bet įtariamieji į ją pakliūti negali.
