Ramono Sanchezo Pizjuano aikštėje V.Urbonas nusprendė išstatyti tą patį laimingą vienuoliktuką, kuris prieš savaitę išplėšė pergalę ir kelialapį į kitą etapą Lichtenšteine.
Tai pasiteisino – sunkiai įsibėgėjusi, komanda vis dėlto pasiekė savo tikslą. Bet galėjo lūkesčius ir viršyti, jei Tomašas Šimkovičius, Louisas Ogana ar Liviu Antalis turėtas šimtaprocentines progas būtų pavertę bent vienu įvarčiu.
„Pasiekėme gerą rezultatą. Jis tikrai nėra atsitiktinis. Gerai gynėmės, turėjome savo progų, sėkmingai išeidavome į atakas. Komandos žaidimas tikrai nenuvylė. Džiaugiuosi už vyrus – jie atidavė viską. Galbūt jeigu turėtume tokių mačų daugiau, galėtume reikšti pretenzijas dėl to, jog nesugebėjome įmušti. Visgi manau, kad į Vilnių grįžtame aukštai pakeltomis galvomis ir nekantriai laukiame kito ketvirtadienio. Tikimės palaikymo ir pasistengsime savų sirgalių nenuvilti“, – po mačo savo mintis ramiai dėstė 50-etis specialistas.
– Kokios emocijos po tokių rungtynių ima viršų – džiaugsmas, jog pasipriešinote labai galingam varžovui, ar apmaudas, nes sėkmės realizuojant progas galėjo būti daugiau? – 15min paklausė trenerio.
– Labai vertinu tas galimybes, kurias mes susikūrėme ir turėjome. Jos buvo ypač geros. Šimtaprocentiniai šansai. Kita vertus, iš kitos pusės reikia pripažinti, kad buvo epizodų, kai ir mums šiek tiek šypsojosi sėkmė ir padėjo tik geras gynėjų ar vartininko žaidimas. Bet žaidžiant prieš tokį priešininką, natūralu, kad progų jie anksčiau ar vėliau susikurs. Man džiugu, kad visų rungtynių metu išlaikėme koncentraciją. Žaidėjai atidavė viską ir pasiektas rezultatas yra garbingas.
– Pasirinktas žaidimo planas suveikė puikiai?
– Manau, jog taip. Dabar dar daug emocijų ir įtampos, norėtųsi viską dar kartą pasižiūrėti ramiai, bet ką buvome susitarę, tą ir stengėmės vykdyti. Nenorėjome kartoti Budapešto „Ujpešt“ klaidų ir tai mums pavyko, nors prieš mus buvo nepaprastai grėsmingas priešininkas.
– Jūsų oponentas Pablo Machinas kiek nustebino išleisdamas į aikštę ir savo ryškiausias žvaigždes Everą Banegą, Aleixą Vidalį ir Nolito. Tai buvo jums netikėta?
– Norėjau koncentruotis į savo komandos reikalus ir visai nekreipti dėmesio į konkrečius futbolininkus, kurie žais prieš mus. Svarbiausia buvo sumodeliuoti savo žaidimo planą ir atsispirti nuo jo.
– Varžovai kuo nors nustebino?
– Net nežinau kaip čia geriau pasakyti – įdomu buvo stovint per metrą stebėti tokio lygio komandos žaidimą (šypsosi).
– Prieš rungtynes sakėte, jog norėtumėte, kad dvikova Sevilijoje vyrams teiktų malonumą. Ar manote, kad taip ir buvo?
– Neabejoju, kad žaidėjams šios rungtynės įsimins visam gyvenimui. Vyrai atidavė viską ir padarė tai, apie ką galėjome tik pasvajoti.
– Galima sužaisti dar geriau?
– Nemanau, kad lubos pasiektos. Svarbiausia, kad parodėme, jog mokame žaisti futbolą.
