Didžiąją profesionalaus futbolininko karjeros dalį Dominykas atstovavo Panevėžio „Ekrano“ klubui, su kuriuo net 4 kartus tapo „A lygos“ nugalėtoju.
Taip pat žaidėjo sąskaitoje - LFF taurė (2010 m.) bei geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko apdovanojimas (2010 m.)
- Dominykai, sveikas atvykęs į „Šiaulius“, kokie įspūdžiai po pirmųjų treniruočių su komanda? - naujoko paklausė fcsiauliai.lt.
- Ačiū. Viskas labai gerai, komandoje yra nemažai draugų ir tai labai palengvina įsiliejimą į komandos gyvenimą. Nuotaika labai gera ir po metų praktiškai be futbolo čia, „Šiauliuose“ vėl jaučiu malonumą žaisdamas futbolą. Atmosfera komandoje puiki.
- Papasakok apie savo karjerą, kada pradėjai žaisti futbolą, kaip viskas vyko toliau?
- Pradėjau žaisti nuo 8 metų Jonavoje, Jonavos sporto mokykloje, pas trenerį Stanevičių, ten žaidžiau iki 17 metų ir tada persikėliau į Panevėžį. Panevėžyje treniravausi su pirma „Ekrano“ komanda vadovaujant treneriui Liubšiui. Ir sekančius 8 metus atstovavau Panevėžio „Ekrano“ klubui, po to metams išvykau į Lenkiją ir dabar esu čia. Vėliau žiūrėsiu, gal vėl keliai pasuks į užsienį. Tokia ta istorija.
- O kas nutiko Lenkijoje, kad teko nutraukti 2,5 metų turėjusį galioti kontraktą?
-Daug niuansų ir detalių, tačiau visų pirma gavau keletą traumų labai ne laiku ir ne vietoje, o tai sutrukdė parodyti save per varžybas ir apsiprasti. Taip pat ir trenerių kaita turėjo savo įtakos, nes aš atvykau pas vieną trenerį, po keleto mėnesių jį pakeitė. Su treneriu keičiasi ir komandos filosofija. Aš buvau traumuotas todėl nežaidžiau, pagijau tačiau savo role komandoje nebuvau patenkintas, todėl nusprendžiau kažką keisti. Tačiau profesionaliame futbole taip jau būna ir kaltų tikrai neieškau.
- Nutrūkus kontraktui po keleto dienų tu jau čia, kodėl „Šiauliai“?
- Ilgai užtruko visi formalumai su Lenkijos klubu, aš norėjau nutraukti sutartį dar sausio mėnesį, tačiau tai pavyko padaryti tik dabar. Nutraukęs sutartį norėjau grįžti į Lietuvą, nes žinojau, kad čia bus geresnė nuotaika ir atmosfera. Sulaukęs „Šiaulių“ trenerio Deivio Kančelskio skambučio atvykau pasikalbėti ir po pokalbio ilgai nedvejojau ir pasirašiau kontraktą.
- Šeštadienį pirmosios rungtynės ir, kaip tyčia, su „Ekranu“. Kokios mintys, emocijos?
- Aišku, „Ekrane“ subrendau kaip žaidėjas, tad visada liks tik geri prisiminimai ir sentimentai, bet jie gali būti tik už aikštelės, dabar laukia sunki kova ir nuo to tik įdomiau. Treneris nuspręs ar galėsiu žengti į aikštę ar ne ir man atrodo visiems yra aišku, kad gavęs šansą kovosiu iki galo už „Šiaulius“.
- Kokie tavo pomėgiai be futbolo, kaip leidi laisvalaikį?
- Pagrindinis pomėgis ir laisvalaikis be futbolo dabar yra laikas su žmona, kuri laukiasi vaikelio, tad visas dėmesys už aikštelės ribų yra skiriamas šeimai. Daugiau jokių pašalinių minčių.
- Ko palinkėtum visiems „Šiaulių“ komandos gerbėjams?
- Palinkėčiau gero futbolo, gerų emocijų bei kuo mažiau pykčio.
