Sezoną, kuriame netrūko rimtų iššūkių, gražių pergalių, bet pasitaikė ir karčių pralaimėjimų, įvertino klubo prezidentas Gintaras Radavičius bei apžvelgė Baltijos moterų futbolo lygos ateities perspektyvą, teigiamus postūmius Lietuvos moterų futbole, o taip pat įvardino ir klubo viziją.
– Kaip vertinate pasibaigusį sezoną?
– Vertinu teigiamai. Iš prieš sezoną iškeltų pagrindinių trijų uždavinių galima sakyti įgyvendinome du su puse. Pavyko apginti Lietuvos moterų futbolo A lygos titulą, trečią kartą klubo istorijoje įveikėme UEFA moterų Čempionių lygos atranką, deja, apginti Baltijos lygos trofėjaus nesugebėjome, po atkaklios kovos suklupome finale. Žinoma, šiuo atveju kalbu tik apie sportinių rezultatų tikslus.
Turėjome ir daug kitų siekių bei uždavinių, kuriuos siekėme įgyvendinti dirbdami už aikštės ribų. Šiais metais buvo nemažai iššūkių – po trijų metų pertraukos vėl organizavome UEFA Čempionių lygos atranką, aktyviai ieškojome naujų rėmėjų, glaudžiai bendravome su esamais, kvietėme kartu keliauti į svarbiausias sezono rungtynes, taip pat palaikyti komandą namų rungtynėse.
– Kaip manote, ko pritrūko komandai iki sėkmingesnio pasirodymo UEFA moterų Čempionių lygos šešioliktfinalyje?
– Reikia pripažinti, kad pralaimėjome pajėgesnei komandai. „SK Slavia“ įrodė, kad yra aukščiausio lygio klubas Europoje ne tik įveikdamas mus, bet ir aštuntfinalyje palaužęs daugkartinę Švedijos čempionę Malmo „FC Rosengard“.
Čekės jau dabar yra tarp aštuonių geriausių ekipų Europoje, o dar turi šansą žengti ir į pusfinalį. Tiesa, prisiminus pirmąsias tarpusavio rungtynes Šiauliuose, turbūt daugelis sutiks, kad aikštėje vyko lygiaverčių varžovų dvikova, kuri galėjo pakrypti ir į vieną, ir į kitą pusę.
Deja, mes savo susikurtų progų pirmajame kėlinyje neišnaudojome, o praleidę įvartį tiesiog subyrėjome. Kita vertus, prieš šešioliktfinalio etapą šiek tiek pasikeitė ir mūsų sudėtis – į Ispanijos aukščiausią lygą žaisti išvyko viena lyderių Jelena Čubrilo, atsisveikinome su Carolina Tabur. Aišku, jas pakeitė kitos aukšto lygio žaidėjos, tačiau reikia pripažinti, kad laiko susižaidimui vis dėlto pritrūkome.
– Komanda šiemet taip pat stiprinosi žaidėjomis iš užsienio. Ar pirkiniai pateisino lūkesčius?
– Retai kada pasitaiko, kad visi pirkiniai pasiteisintų šimtu procentų į juos dėtus lūkesčius. Ne išimtis buvo ir šį kartą – vienos žaidėjos paliko labai gerą įspūdį ir su jomis deramės dėl komandos atstovavimo ir kitąmet, kitos ne visai sugebėjo atskleisti savo geriausių savybių dėl įvairių priežasčių.
Apibendrintai, esame patenkinti legionierių įsiliejimu į komandą, jų darbo etika, požiūriu. Galima svajoti, kad visos žaidėjos bus kaip Zenatha Coleman, tačiau tai tik iliuzijos. Vienos pritampa, atranda savo vietą komandoje, kitos, nors ir yra labai stiprios individualiai, tačiau į komandines schemas „neįsipaišo“.
Vienos pritampa, atranda savo vietą komandoje, kitos, nors ir yra labai stiprios individualiai, tačiau į komandines schemas „neįsipaišo“
– Kokius teigiamus postūmius įžvelgiate moterų futbole?
– Ko gero, didžiausias džiaugsmas yra tas, kad dėmesys bendrąja prasme moterų futbolui auga. Stebime statistinius rodiklius, kurie rodo, kad susidomėjimas moterų futbolu didėja visoje Europoje, Čempionių lygoje, ne išimtis – ir Lietuvoje.
Žinoma, daugiausiai Lietuvos futbolo sirgalių akių krypsta į Europos fronto varžybas, bet nemažas susidomėjimas yra ir vis augančia Baltijos lyga. Dėmesys didėja ir kitose srityse, pavyzdžiui, Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto ir moterų asociacijos iniciatyva yra svarstomas kasmetinio prizinio fondo įsteigimas Lietuvos moterų A lygai, kuris būtų atitinkamai padalijamas komandoms užėmusioms prizines vietas.
Jeigu šiai idėjai bus pritarta, manau, tai bus didelis postūmis visoms komandoms dalyvaujančioms A lygos čempionate. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad po daugelio metų Lietuvos moterų futbolo rinktinei nebereikės dalyvauti kvalifikaciniuose turnyruose į pasaulio ar Europos pirmenybes, o nuo šiol moterų rinktinė, kaip ir vyrų, varžysis grupių etape. Tai leis sužaisti daugiau aukšto lygio rungtynių, merginos sparčiau tobulės. Nepaisant to, jog vertinant realiai kai kuriose rungtynėse gali būti ir skaudžių pralaimėjimų, visada yra išmokstama daugiau iš stiprių, negu silpnų varžovų.
– Kaip ir užsiminėte, Baltijos moterų futbolo lyga įgauna pagreitį, darosi vis konkurencingesnė, o kitąmet žadamas dar didesnis komandų skaičius. Kokią šios lygos perspektyvą matote artimiausioje ateityje?
– Matau tikrai šviesią lygos perspektyvą, kurioje varžysis pajėgiausi Baltijos šalių klubai, o taip pat ir kitos pajėgios komandos, neturinčios rimtos konkurencijos savo šalių čempionatuose. Baltijos lygos atkūrimas apskritai yra vienas svarbiausių žingsnių per pastaruosius keletą metų.
Kadangi lyga yra atvira, į ją kviečiame ir Baltarusijos čempionę „ZFK Minsk“, ateinančių posėdžių metu turėtų būti galutinai apsispręsta ir dėl Kazachstano čempionės Šymkento „BIIK-Kazygurt“ dalyvavimo lygoje nuo ateinančio sezono.
Kai prisijungia tokie klubai, kasmet dalyvaujantys UEFA moterų Čempionių lygoje, Baltijos lyga tampa dar patrauklesnė visiems – ir dalyviams, kadangi visos rungtynės yra rimtas iššūkis ir žiūrovams, nes komandos apylygės, o susitikimai būna intriguojantys, tuo pačiu ir rėmėjams, kurie pastebi, kad viskas vyksta pakankamai profesionaliame lygyje.
– Per pastaruosius penkerius metus „Gintra-Universitetas” akivaizdžiai padidino savo žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasiekė geriausius rezultatus klubo ir viso Lietuvos futbolo istorijoje. Ar nemanote, kad viršūnė jau pasiekta?
– Sakyčiau, kad tai yra tik žengimo į viršūnę pradžia. Tolesni žingsniai yra dar sunkesni, bet paskutinių penkerių metų klubo veikla rodo, kad einame teisingu keliu ir dirbame kryptingai. Norint išlikti Europos moterų futbolo klubų elite ir kilti dar aukščiau, privalome nesustoti.
Pamenu, kai 2004siais metais pirmą kartą dalyvavome UEFA Čempionių lygoje, buvome numatę uždavinį patekti į pagrindinį Čempionių lygos turnyrą per 10 metų. Tą pavyko padaryti vienuoliktajame sezone, o apetitas kilo bevalgant.
Dabar jau kelerius metus iš eilės keliame tikslą peržengti atrankos barjerą, o ir šešioliktfinalis pasidarė ne riba. Džiugu ir tai, kad žmonės jau patys aktyviai seka mūsų pasirodymus Europoje, susidomėjimas kasmet auga, po truputį užsiauginame savo aistruolį, kurio nebereikia į stadioną tempti už rankos. Esame savotiški Lietuvos ir Šiaulių ambasadoriai tarptautinėje arenoje, kadangi šalies ir miesto vardas UEFA Čempionių lygos varžybų kontekste linksniuojamas jau keturioliktus metus.
– Kokia yra klubo vizija penkeriems metams?
– Klubo viziją galima išskaidyti keliomis kryptimis. Visų pirma – masiškumas. Norime, kad kuo daugiau mergaičių žaistų futbolą, visais būdais bandome siųsti aiškią žinutę, kad iš praeities besivelkantis stereotipas sakantis, jog futbolas ne moterims, yra tik tuščias mitas.
Antra, turime atsakingai ruošti pamainą, turėti konkurencingą dublerių komandą, kurioje sportuotų perspektyviausios žaidėjos, galinčios bet kada pasibelsti į pagrindinės komandos duris.
Trečia, tiek mums, klubams, tiek Lietuvos futbolo federacijai yra aktualu išsaugoti dabartinių lietuvaičių branduolį, kad jos toliau sportuotų, atstovautų šalies rinktinei ir klubui.
Nors ir turime profesionalią vadybą, žmones išmanančius savo darbo specifiką, privalome toliau aktyviai gilinti savo žinias bei žengti koja kojon kitų pasaulinio garso klubų pavyzdžiu, stiprinant pozicijas viešųjų ryšių, prekinio ženklo, rinkodaros, žaidėjų rinkos analizės ir kitose srityse.
Tikrai ne paskutinį vaidmenį mūsų vizijoje užima sportiniai rezultatai. Kartelę patys užkėlėme pakankamai aukštai, todėl tikrai sieksime išlikti lyderiais Lietuvoje bei stengsimės, kad rungtynės su Europos moterų elitiniais klubais, kaip „Barcelona“, būtų ne vienadienis įvykis, o savotiška tradicija.
