Laukiama vokiečių antplūdžio
Per 200 tūkst. gyventojų turintis miestas, o jei dar tiksliau – 6 km į pietryčius nuo Lilio esanti Vilnev d‘Asko gyvenvietė, trečius metus iš eilės tampa svarbiausių žemyno sporto renginių citadele.
Vokišką „ordungą“ mėgstantiems svečiams šis miestas turėjo patikti.
2014-aisiais čia suorganizuotas Daviso taurės teniso finalas, pernai Lilyje vyko Senojo žemyno krepšinio pirmenybių finalinis etapas, o šiemet neoficiali Prancūzijos šiaurės sostinė priima ir „Euro 2016”.
47 tūkst. vietų čempionato metu talpinsiančioje daugiafunkcinėje arenoje sekmadienį tikimasi vokiečių antplūdžio. Belgijos pasienyje esantis miestas nuo Vokietijos vakaruose esančio Acheno nutolęs vos per 250 km, o tai reiškia, kad pirmąją savo komandos stotelę automobiliais pasaulio čempionų gerbėjai galėjo pasiekti per kiek daugiau nei dvi valandas.
Vokietijos futbolo gerbėjai vingiuotose Lilio gatvėse ir puikiai restauruotame senamiestyje šurmuliavo jau rungtynių išvakarėse. Vokišką „ordungą“ mėgstantiems svečiams šis miestas turėjo patikti – nauja metro sistema, atsakingas požiūris į kultūrą, kontrastų kupini komerciniai rajonai, sutvarkytos žalios aikštės.
Gatvėse surengė savo Marselį
Miesto širdimi vadinamoje Charleso de Gaulle'o aikštėje (pranc. Place Charles de Gaulle) buvo galima pamatyti būriais traukiančius vokiškais marškinėliais pasipuošusius aistruolius. Dauguma jų vilkėjo paties naujausio modelio rinktinės aprangas.
Nors palygint su Prancūzijos pietuose maištavusiais anglais, vokiečiai atrodė tarsi nekalti avinėliai, tačiau labiau įkaušę vyrai prie keleto Lilio vyninių ir aludžių surengė ir savuosius marselius.
15min paklaustas, kodėl dėvi būtent šio sezono marškinėlius, keturiasdešimties plikagalvis Robertas išpyškino nė akimirkos negalvodamas: „Juk tik ši apranga turi keturias žvaigždes (pasaulio čempionų titulų skaičius – aut.past.) ir auksinį skydą, rodantį, kad būtent Die Mannschaft yra dabartinė planetos čempionė“.
Praėjusiais metais Brazilijoje iškovota pergalė vokiečiams svarbi. Dauguma jų įsitikinę, kad nepaisant neįtikinamo žaidimo atrankos varžybose ir dėl traumos vėl iškritusio Marco Reuso, vokiečiai sugebės mobilizuotis ir Prancūzijoje iš naujo parodys savąją jėgą. „Jo (M.Reuso neturėjome ir pernai, bet vis tiek buvome stipriausi. Tikimės to paties ir šiemet“, – traukdamas cigarą ir užgerdamas dūmą prancūzišku alumi, atviravo nemenko stoto Berndas.
Tačiau ne visi vokiečiai tokie ramūs kaip Robertas ir Berndas. Gerokai įnaktėjus, jų balsai vis garsėjo. Nors palygint su Prancūzijos pietuose maištavusiais anglais, vokiečiai atrodė tarsi nekalti avinėliai, tačiau labiau įkaušę vyrai prie keleto Lilio vyninių ir aludžių surengė ir savuosius marselius.
Charleso de Gaulle'o aikštė gyvybe pulsavo ir rungtynių dienos rytą. Panašiai kaip ir viduramžiais, kai šioje vietoje buvo turgaus kvartalas. Flandrijos lygumoje ant Deule upės krantų esantis Lilis ilgą laiką buvo svarbus viduramžių prekybos centras, nuo XIX amžiaus – pramonės miestas.
Šiandien tai yra regiono paslaugų ir verslo centras, kuriame susikerta penkios svarbios Europos automagistralės. Nuo Lilio yra visai netoli iki Paryžiaus, Briuselio, Londono ir Amsterdamo ir dėl šios priežasties miestas yra nepaprastai patrauklus didžiųjų sporto švenčių organizatoriams.
Kilnojasi ir stogas, ir aikštė
2012 metais duris atvėręs „Stade Pierre-Mauroy“ – dar vienas Prancūzijos futbolo ir architektūros šedevras.
Stadioną suprojektavo „Valode & Pistre – P.Ferret Atelier“ – bendrovė, kuri sukūrė ir visame pasaulyje garsų Mijo tiltą.
Šis Klermon Feraną su Bezijė jungiantis viadukas yra aukščiausias pasaulyje tiltas, skirtas transporto priemonių eismui. Jo aukštis virš žemės siekia net 343 metrus, o pati aukščiausia šio tilto atrama yra aukštesnė net už Eifelio bokštą.
Taigi ir kurdami „Stade Pierre-Mauroy“ architektai nepagailėjo nei fantazijos, nei originalių sprendimų.
Statinys išsiskiria slankiojančiu stogu, kuris gali būti atvertas ar užvertas vos per pusvalandį. Jis yra įrengtas 31 metro aukštyje, o jo gamybai sunaudota 7,4 tūkst. tonų plieno.
Kita šio stadiono ypatybė – pusė aikštės gali būti pakelta kelis metrus į viršų. Ši funkcinė savybė naudojama įvairių koncertų ar kitų sporto renginių metu. Būtent šį arenos privalumą organizatoriai ir išnaudojo pernai čia sukonstravę krepšinio areną „Eurobasket 2015” metu.
Tiesiog – „Didysis“
Pastačius šią areną, jai buvo suteiktas „Grand Stade Lille Métropole“ (liet. Didysis Lilio stadionas) pavadinimas, tačiau po metų jis pervadintas Anapilin išėjusio buvusio Prancūzijos premjero ir Lilio miesto mero Pierre‘o Mauroy‘aus garbei.
Vis dėlto didžiulis užrašas „Stade Pierre-Mauroy“ puošia tik stadiono fasadą. Visų Šiaurės Prancūzijos gyventojų širdyse ši arena išlieka „Grand Stade“. Tą liudija ir kelio ženklai, nurodantys kryptį magistralėse.
Žodis Grande vietos sporto bendruomenei reiškia ne tik dydį (pagal žiūrovų skaičių šiame čempionate didesnius stadionus turi tik Paryžius, Marselis ir Lionas – aut.past.). Iki išdygstant „Stade Pierre-Mauroy“ vietos klubas „Lille“ buvo tarsi našlaitis be namų.
Ankstesnės šios ekipos namų arenos „Stade Grimonprez-Jooris“ ir „Stade Lille Metropole“ buvo perpus mažesnės ir neatitiko aukščiausių UEFA reikalavimų, tad kai komandai reikėjo žaisti Europos taurių turnyruose (2001-2002 bei 2006-2007 metais), tekdavo glaustis už 40 kilometrų esančiame nykštukiniame Prancūzijos masteliais Lanse.
Pastarojo miesto „Lens“ klubo gerbėjai nepraleisdavo progos iš to pasišaipyti – šių abiejų komandų priešprieša nuo 1937-ųjų metų turi netgi savo „Derby du Nord“ (Šiaurės derbis) pavadinimą.
Atsiradus naujai arenai, tris kartus Prancūzijos čempionu tapusio „Lille“ gerbėjai galėjo lengviau atsipūsti.
Aikštės kokybė – ne pati geriausia
Stadionas stovi ir yra laikomas vienu geriausių Prancūzijoje, tačiau turnyro šeimininkams nepavyko išvengti nesklandumų.
Vienas tokių – aikštės kokybė. 15min apsilankius stadione sekmadienio rytą, plika akimi buvo matyti, kad veja, ypač aikštės viduryje, yra skurdi ir gana retoka. Per masyvų stogą, saulės spindulių ant aikštės patenka ribotai, taigi ir problemų ją prižiūrintiems darbuotojams – apstu.
Net Vokietijos ir Ukrainos rungtynių dienos rytą keli darbuotojai su kibiriukais vaikščiojo po aikštę ir taisė bei knabinėjo išretėjusią velėną. Įdomu, ar pamatę tokį vaizdą ypatingai nudžiugs pasaulio čempionai?
Lilyje iš viso suplanuotos šešerios čempionato dvikovos. Keturi grupių susitikimai, tarp jų ir birželio 19-ąją šeimininkų mačas su šveicarais, bei aštuntfinalio ir ketvirtfinalio dvikovos.
