Lygiųjų nebuvo užfiksuota, todėl į rinktinę pateko visų nugalėjusių komandų futbolininkai bei vienas pralaimėjusios komandos atstovas.
Vartininkas – Vitalijus Myrnas („Utenis“)
Ankstesniame ture nepraleidęs „Utenis“ šįkart savo bastiono išsaugoti nesugebėjo, tačiau tai, kad gynybos sienose buvo išmuštos vos tik dvi skylės – didžiulis V.Myrno nuopelnas. Utenos klubo legionierius momentais rodė tokius reakcijos proveržius, kartais atremdamas net porą smūgių vienos atakos metu, kad už galvų griebdavosi ne tik futbolininkai ar treneriai, bet ir Marijampolės „Arvi“ manieže susirinkę žiūrovai, kurie, atsiminę Ivano Kardumo klaidas šiame sezone, tegalėjo pavydėti tokio vartininko pasirodymo.
Tik ukrainiečio dėka „Utenis“ išvengė nepadoraus rezultato, o rungtynių pabaigoje sušvelninus rezultatą, dar ir turėjo šansą iš varžovo atimti taškus. Konkurentai į rinktinę trakiškis Marius Rapalis bei kaunietis Aleksandras Sikorskis nepraleido įvarčių ir sužaidė geras rungtynes, tačiau nei vienam jų neteko atlikti tokių stebuklų kaip V.Myrnui. Rinktinėje – ketvirtą kartą.
Gynėjas – Arūnas Klimavičius („Trakai“)
Ketverias rungtynes lygoje iš eilės „Trakai“ nepraleidžia. Žinoma, tai visos komandos nuopelnas tačiau gynybos širdyje rungtyniaujantis Arūnas Klimavičius yra kertinė figūra riterių gynybos užtvarose. Mače prieš Klaipėdos „Atlantą“ gynėjas komandos veiksmus prie savo vartų stygavo kone idealiai ir padarė viską, kad kelias rungtynes paeiliui siautusi uostamiesčio komandos atakos linija momentų turėtų minimaliai, o M.Rapaliui savo meistriškumą demonstruoti teko vos keletą kartų. Į rinktinę išrinktas ketvirtą sykį.
Gynėjas – Rimvydas Sadauskas („Stumbras“)
„Stumbro“ kieme – šventė. Komanda pirmą kartą sezone išlaikė „sausus“ vartus, o ir žaista prieš Jonavos „Lietavą“, kuri iki tol nemušė tik geriausią gynybą demonstruojančioms komandoms, be to, traumą patyrus Martynui Zaleckiui, R.Sadauskui poroje teko žaisti su Tomu Snapkauskui. Nepaisant neįprasto dueto, įvarčio nepraleista, o cementavusiam gynybines kauniečių užtvaras ekipos kapitonui iki visiško dominavimo pritrūko tik pelnyto įvarčio dvikovos pabaigoje, kai, parėmęs kamuolį savo baudos aikštelėje, R.Sadauskas atsidūrė greitos atakos smaigalyje, tačiau pataikė į virpstą. Debiutas turo rinktinėje.
Gynėjas – Deividas Česnauskis („Trakai“)
Keletą turų tiesiog žibėjusio Maksimo Maksimovo spinduliai lūžo atsitrenkę į D.Česnauskio skydą. Antrą savaitę į geriausiųjų vienuoliktuką išrinktas „Trakų“ veteranas tiesiog dar kartą pademonstravo, kodėl eilę metų yra vadinamas vienu geriausių Lietuvoje krašto gynėjų. Būtent dėl tokio žaidimo jis iki šiol nėra užmirštas nacionalinės rinktinės trenerių. Be darbo gynyboje riteriams yra labai svarbus ir D.Česnauskio jungimasis į atakas. Čia gynėjas ir vėl buvo produktyvus. Būtent po jo rezultatyvaus perdavimo „Trakai“ pelnė pirmąjį savo įvartį į „Atlanto“ vartus, turėjusį daug reikšmės mačo baigčiai.
Gynėjas – Francisco Floresas („Stumbras“)
Po legionieriaus iš Kosta Rikos debiuto lygoje atrodė, kad kairysis gynybos kraštas tapo silpnąja „Stumbro“ grandimi, nes pernelyg į puolimą orientuotą F.Floresą dažnai buvo galima sutikti ten, kur paprastai žaidžia krašto saugai, todėl nenuostabu, kad varžovai stengėsi būtent šiuo kraštu kurti didesnę dalį savo atakų. Tačiau apsipratęs su komandos draugais ir su Lietuvos futbolu, Pietų Amerikos futbolininkas kaskart žaidžia vis užtikrinčiau ir tvirčiau, jam patikima ir atlikti perdavimus link vartų standartinių situacijų metu. Mače prieš „Lietavą“ F.Floreso indėlis į išlaikytus „sausus“ vartus taip pat buvo matomas – jam teko atlaikyti Tado Eliošiaus ir Valdemaro Borovskio tandemą, kuris, reikia pripažinti, ypatingų žygdarbių nenuveikė. Debiutas simbolinėje rinktinėje.
Saugas – Nerminas Jamakas („Sūduva“)
Antrą kartą į turo geriausiųjų vienuoliktuką išrinktas bosnis vėl buvo viena ryškiausių figūrų „Sūduvai“ puolant ir ženkliai prisidėjo prie to, kad vos keturis kartus per paskutines penkerias rungtynes praleidęs „Utenis“ padidintų šią statistiką pora įvarčių. Būtent po N.Jamako juvelyrinio perdavimo suvalkiečių persvarą padidino Ernestas Veliulis. Be to, dar galima suskaičiuoti bent keturias sukurtas puikias progas komandos draugams, kur tik netaiklūs smūgiai ar svečių vartininkas sutrukdė legionieriui papildyti perdavimų statistiką.
Saugas – Vilius Armanavičius („Stumbras“)
T.Snapkauskui užėmus traumuoto M.Zaleckio vietą gynyboje, komandos žaidimą aikštės viduryje cementuoti teko V.Armanavičiui. Kaunietis su šia užduotimi susidorojo puikiai, sužaisdamas bene geriausią mačą šiame sezone. „Stumbrui“ pasirinkus labiau gynybinę taktiką, aktyviai griaudamas jonaviškių atakas, saugas neužmiršo ir pareigų puolant bei tiksliu perdavimu prieš vartus išvedė Eduardo, kuriam beliko pergudrauti vartininką. Pirmą kartą pateko į simbolinę rinktine.
Saugas – Predragas Pavlovičius („Sūduva“)
Tik antrajame kėlinyje pasirodęs dar vienas „Sūduvos“ legionierius tapo ta reikalinga kibirkštimi, pramušusia „Utenio“ gynybos sieną ir įžiebusia sunkią suvalkiečių pergalę. Puikiai krūtine susistabdęs kamuolį ir jį tolimu smūgiu tiesiog paguldęs į apatinį vartų kampą, serbas nuėmė komandą slėgusią įtampą, akivaizdžiai varžiusią futbolininkų veiksmus. Negana to, tiesiog siautęs aikštėje P.Pavlovičius galėjo įmušti dar dusyk, bet rungtynių metu sėkmė šypsojosi V.Myrnui. Joms pasibaigus sėkmė šyptelėjo ir sūduviškiui – jis antrą kartą išrinktas į simbolinę rinktinę.
Saugas – Linas Pilibaitis („Žalgiris“)
Iš rikiuotės iškritus keliems vidurio linijos žaidėjams, iki tol atraminio saugo pozicijoje rungtyniavęs vienas praėjusio sezono „Žalgirio“ atakų lyderių buvo pastumtas arčiau vartų ir buksuojančio čempiono žaidime buvo vienas tų, kurie tempė komandą paskui save. Išplėšęs komandai lygiąsias taurės varžybose, L.Pilibaitis pratęsė savotišką gelbėtojo misiją sunkiu komandai momentu pirmajame kėlinyje, kai žalgiriečiams reikėjo įvarčio.
Tada jis šaltakraujiškai realizavo skirtą baudinį, be to, sukūrė dar porą gerų momentų Sauliui Mikoliūnui ir Egidijui Vaitkūnui. Po pertraukos, kai čempionai metėsi ant mažumoje likusio varžovo, debiutavusiam turo rinktinėje L.Pilibaičiui vėl buvo perduotos labiau gynybinės funkcijos, saugantis galimų svečių greitų atakų.
Saugas – Nerijus Valskis („Trakai“)
Trečiasis žaidėjas šioje simbolinėje rinktinėje, joje besisvečiuojantis ketvirtą kartą. Apie N.Valskį daug kalbėti nėra ką. Viena iš didžiausių grėsmių riterių puolime neliko be darbo ir viename svarbiausių sezono mačų, tiesiogiai prisidėdama prie abiejų įvarčių. Pirmojo metu saugas ištraukė iš krašto Andrių Jokšą ir, nepaisydamas jo pražangos, numetė kamuolį į paliktą laisvą plotą rezultatyvaus perdavimo autoriui D.Česnauskiui, o „Trakams“ mušant antrąjį, puikiai prieš vartus išvedė Artiomą Gurenką.
Puolėjas – Bahrudinas Atajičius („Žalgiris“)
Pradėjęs ratą įvarčių dubliu, „Žalgirio“ rezultatyviausias futbolininkas jį užbaigė dviem rezultatyviais perdavimais. Tik po pertraukos aikštėje pasirodęs Švedijos pilietybę turintis bosnis, vilniečiams stengiantis pribaigti sužalotą be dviejų žaidėjų likusį „Kauno Žalgirį“, žaidė ne sau įprastoje vietoje atakos smaigalyje ir parodė, kad gali puikiai rasti gerose pozicijose atsidūrusius komandos draugus. B.Atajičiaus dėka į pasimatymą su vartininku išvestas Simonas Stankevičius, o po aukšto perdavimo smūgiu galva pasižymėjo ir Lucasas Gaucho.
