„Kokie vadovai, toks ir futbolas“, – ironizavo tuo metu Maskvos CSKA klube dar rungtyniavęs ir UEFA Čempionų lygoje ne vienerius metus praleidęs vidurio saugas.
LFF kabinetuose tuo metu ką tik buvo įvykęs kėdžių perstumdymas – Liutaurą Varanavičių prezidento poste pakeitė su kriminaliniu pasauliu sietas Julius Kvedaras, po pusmečio nušalintas teismo sprendimu, bet vėliau, po apeliacijos – sugrąžintas.
D.Šembero siūlomo milijono tuometiniai LFF vadovai nepriėmė.
Praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui, šį ketvirtadienį, oficialiai pranešta, kad tas pats D.Šemberas tampa vienu iš LFF vadovų – užims įtakingas techninio direktoriaus pareigas.
D.Šembero karjera po didžiojo futbolo:
- 2015 metais batelius pakabinęs D.Šemberas iš karto tapo A lygos prezidentu. Iš šių pareigų jis atsistatydino 2017-aisiais.
- Vėliau jis pusantrų metų dirbo sporto operacijų direktoriumi Vilniaus „Žalgirio“ klube. Šias pareigas paliko 2020-ųjų gegužę.
- Pastaraisiais metais vystė ir vadovavo baldų gamybos įmonei.
- 2021-ųjų kovą išrinktas Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentu. Dėl šių pareigų tapo ir LFF Vykdomojo komiteto nariu.
- Verta pažymėti, kad Vilniaus regionas ne vienus metus buvo vienas aršiausių LFF kritikų. Rito Vaigino vadovautą Vilniaus apskrities futbolo federaciją (VAFF) LFF apskritai pašalino iš savo narių. Ją pakeitė VRFS, bet ilgametis jos vadovas Paulius Malžinskas taip pat ne sykį buvo suspenduotas.
– Deividai, anksčiau atsargiai žiūrėdavote į atsakingas pozicijas šalies futbolo federacijoje. Kas pasikeitė? – žurnalistai ketvirtadienį paklausė naujojo LFF techninio direktoriaus D.Šembero.
– Matau, kaip profesionaliai dirba federacijos surinka komanda per pastaruosius 2–3, gal net 4-erius metus. Apsisprendžiau prisijungti išskirtinai dėl tų žmonių atsidavimo futbolui. Matydamas jų norą dirbti futbolui, o ne gyventi iš futbolo. Manau, kad federacijoje dabar yra tokie žmonės, kurie taip dirba. Ir man malonu prisijungti. Dvigubai džiugiau, jei kolektyvas mano, kad su manimi gali būti dar geriau. Tikrai prisidėsiu viskuo, kuo galėsiu ir, manau, kad nuveiksime tikrai nemažai.
– Kaip vertinate dabartinę situaciją šalies futbole ir kokius tikslus sau keliate?
– Be jokios abejonės, jeigu vertiname profesionalius rezultatus – aš manau, kad jie netenkina nė vieno iš mūsų. Bet vertinant per žaidėjų vystymąsi, per žaidėjų augimą – tikrai matome, kad yra ryškus pasikeitimas ir jis džiugina.
Kas liečia jaunimo rinktines, rezultatų tikimės tikrai geresnių. Ryškiai geresnių. Bet mes turime padaryti didelį darbą, įdėti daug pastangų, kad tie rezultatai tikrai pagerėtų. Viena iš mano misijų tokia ir bus.
Kalbant apie tikslus, kuriuos keliu sau ir techniniam departamentui – manau, sulaukime LFF strategijos pristatymo ir tikrai rasime laiko ne vieną ir ne dvi minutes apie juos pakalbėti giliau, detaliau.
– Ar tapdamas LFF techniniu direktoriumi paliksite VRFS prezidento postą?
– VRFS rinkimai kaip tik vyks kovo mėnesį. Mano kadencija baigiasi ir, manau, kad Vilniaus regiono bendruomenė pasirinks geriausią kandidatą iš tų, kurie iškels savo kandidatūrą.
– Gal matote savo įpėdinį?
– Vilniaus futbolo bendruomenė tikrai labai plati. Tinkamų žmonių tikrai yra ir, manau, kad kandidatų tikrai bus. Man patinka, kai renkamasi ne iš vieno kandidato, o kelių. Manau, kad taip ir bus, o dėl to, kas jai vadovaus, apsispręs Vilniaus futbolo bendruomenė.
– Ne vienerius metus pats žaidėte aukščiausiame lygyje, dirbote treniruotėse. Jūsų nuomone, kur mes atsiliekame ir kokie bus pirmieji jūs darbai, kad mes pasivytume? Ir ar įmanoma pasivyti?
– Aišku, tam, kad pasivytume, reikės tikrai daug pakyčių ir daug pastangų. Darbus, vienareikšmiškai, turime daryti per klubines akademijas. Jau yra padarytų gerų darbų, kur reikės tęstinumo. Tas pats akademijų sertifikavimas, kokybė.
Paskutiniu metu buvo daug kalbėta apie tai, ko mūsų žaidėjams trūksta. Tikriausiai girdėjote, kaip Reinholdas Breu (LFF techninio direktoriaus poziciją paliekantis specialistas iš Vokietijos, – past.) įvardino intensyvumą. Mano užduotis bus kalbėti su akademijomis, kaip tą intensyvumą padidinti.
Bet mes suprantame, kad treniruojantis ketvirčiuose ar pusėje aikštės didinti intensyvumą yra labai sudėtinga. Infrastruktūros klausimas irgi yra labai svarbus. Bet apie jį reikia kalbėti platesniame kontekste, valstybės lygmeniu. Be tinkamos infrastruktūros yra sudėtinga kažką padaryti futbole ir užtikrinti intensyvumą futbolo akademijoms.
Infrastruktūros klausimas irgi yra labai svarbus.
Daug užduočių, daug darbų laukia. Tikiuosi, kad pavyks viską, susidėliojus procesus, įgyvendinti.
– Revoliucijos nebus, bus evoliucija? Negrįšime prie internatų ar panašiai?
– Ne ne, apie revoliucijas mes tikrai nekalbame. Tikrai eisime evoliuciniu keliu, išlaikysime tęstinumą ten, kur yra padaryta gerų darbų. Tų idėjų tikrai turiu ir jų bus, bet apie jas galėsime pašnekėti plačiau, detaliau sausio mėnesį.
– Kaip jūs žiūrite į trijų lietuvių taisyklę „TOPsport A lygoje“?
– Mano požiūris visada buvo toks, kad kuo daugiau lietuvių žaistų vietinėse pirmenybėse. Tačiau mano pozicija visada buvo ir tokia, kad natūrali konkurencija visuomet yra geriau negu dirbtinė.
Kartu su prezidentu (LFF vadovu E.Stankevičiumi, – past.) jau turime idėjų, ką pasiūlyti šiuo klausimu, bet apie jas irgi vėliau pakalbėsime. Manau, kad siūlysime kai kuriuos pokyčius. Tikrai norime, kad kuo daugiau lietuvių žaistų. Visai atsisakyti šios taisyklės tikrai neketiname, bet pasiūlysime šokių tokių korekcijų.
– Jūsų CV kalba pats už save, bet turbūt turėjote ir prisistatyti LFF Vykdomajam komitetui, pateikti savo viziją, tikslus. Vyrų rinktinė FIFA reitinge dabar yra 142-a, kur jūs ją matytumėte ateityje?
– Norėčiau pažadėti, kad Lietuvos rinktinė bus ten, kur buvome 2008 metais, kuomet rikiavomės 37-i (D.Šemberas buvo vienas tuometinės rinktinės lyderių, – past.).
Norėtųsi tai žadėti, bet tikrai sunku tai padaryti. Iki tos vietos kelias – labai labai ilgas, bet tai, kad mes galime ten būti – mes patys esame tai įrodę. Tikriausiai reikia daugiau tikėjimo, darbo, pastangų, meilės, atsidavimo futbolui įdėti, kad tą vietą pasiektume. Mes galime, nes mes ten buvome. Žinome, kad tai yra realu.
Galbūt kažkas gali pasakyti, kad tai – nerealu, bet mes ten buvome. Reiškia, mes tai galime.
– Kada pradėsite darbus naujosiose pareigose?
– Pilnu pajėgumu įsijungsiu po Naujųjų metų. Teks suderinti savo verslo reikalus. Tai – šioks toks iššūkis, bet esu dėkingas partneriams, kurie supranta mano apsisprendimą, kad darau tai dėl meilės futbolui.
Dar kartą noriu padėkoti už man parodytą pasitikėjimą. Man tikrai džiugu prisijungti prie komandos, kuri per pastaruosius metus padarė gerą įdirbį. Mačiau tai dalyvaudamas LFF Vykdomojo komiteto posėdžiuose. Edgarui (Stankevičiui) pavyko suburti gerą kolektyvą, kuris tikrai gali įgyvendinti tikslus, kurių mes visi siekiame ir sieksime.
LFF prezidento E.Stankevičiaus komentaras:
- „Tikimės turėti patikimą žmogų, kolegą, vadovą, kuriuo galėtume visiškai pasitikėti. Deja, šiuo metu tenka konstatuoti faktą, kad esamu-buvusiu techniniu direktoriumi (Reinholdu Breu), lendant tam tikroms aplinkybėms, pasitikėti nebuvo galima. Noriu būti ramus, kad šalia manęs esančios pagrindinės dedamosios dalys, o techninio direktoriaus pareigybė yra viena iš svarbiausių federacijoje, bus užimta patikimo žmogaus, autoriteto visiems. Kad jo priiminėjami sprendimai, kartu su komanda, kartu su Vykdomuoju komitetu, ateityje neštų kuo geresnius rezultatus Lietuvai.
- Kad būtų labai aiški struktūra, argumentai, kodėl į vienas ar kitas pareigas yra paskirtas vienas ar kitas treneris. Viena iš išsiskyrimo su R.Breu priežasčių buvo ir ta, kad jis mums kartojo, jog viskas pas mus yra gerai, visi treneriai dirba gerai. Aš su tuo nesutinku. Visada yra taisytinų dalykų ir jie turi būti taisomi. Nemanau, kad gali visą laiką kartoti, kad viskas yra gerai, visi aplinkui dirba gerai, nieko taisyti nereikia. Turi būti atlikta analizė, daromi tam tikri papildymai, minimalūs pokyčiai, kurie leistų padaryti dar didesnį kokybinį šuolį.
- Buvo įvairių gandų (apie mūsų) rinktinių sudarinėjimus, jaunimo rinktinių trenerių paskyrimus. Su Deivido atėjimu noriu uždaryti šitą klausimą. Noriu pilnai atiduoti kontrolę ir pasitikėjimą.
- Deividui tikrai nereikėjo prisistatinėti LFF Vykdomajam komitetui. Tuo labiau, kad jau ne pirmus metus mes jį pažįstame, kaip to paties komiteto narį. Norisi saugumo, užtikrintumo ir ambicijos – kad bus „atstovėta“ pozicija, kad nebus poveikio iš šono.
- Lygiai tas pats su vyrų rinktine. Pasikeitus trenerių štabui, tikrai nebegalime kalbėti apie tai, kad vienas ar kitas žaidėjas galbūt kviečiamas per anksti, sudeginamas, liaudiškai tariant. Nebelenda giminystės ryšiai ar dar kažkas. Tas eskalacijas mes girdime. Norisi visiems šiems dalykams sakyti „ne“ ir judėti į priekį.“
