Istorijos pradžia reikėtų laikyti 2020-uosius, kai Pirmoje lygoje žaidžianti „Jonavos“ komanda pateko po padidinamuoju stiklu dėl nesąžiningo elgesio įtarus kelias šios komandos rungtynes.
Dėl vienų iš jų – rugpjūčio 2-ąją Mažeikiuose vykusios dvikovos tarp „Atmosferos“ ir „Jonavos“ – darbo ėmėsi netgi policija, bet ikiteisminis tyrimas dėl manipuliavimo sporto varžybomis buvo nutrauktas, nenustačius, jog rungtynių metu galėjo būti padaryta nusikalstama veika.
Visgi įtarimų šešėlis pavasarį sutrukdė Jonavos komandai žengti į A lygą, nors šią teisę klubas buvo išsikovojęs, pernai laimėjęs Pirmos lygos bronzą.
Oficialiai teigta, kad licencija klubui nesuteikta dėl neįvykdytų finansinių kriterijų, bet LFF vadovybė tuomet neslėpė, kad galimai sutartų rungtynių šmėkla yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Jonavai nepavyko sugrįžti į šalies futbolo elitą.
Dar vasario 4-ąją Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius 15min pranešė, jog Drausmės komitetas paskyrė sankcijas žaidėjams ir klubui, bet sprendimas buvo apskųstas.
Visgi nuo to laiko LFF paslaptingai apsišarvavo tyla ir apie tolimesnius šios istorijos vingius nepateikė jokios informacijos.
Kai šį antradienį 15min žurnalistas Mantas Krasnickas susisiekė su E.Stankevičiumi ir priminė beveik pusmečio istoriją, LFF generalinis sekretorius informavo, jog Apeliacinis komitetas išnagrinėjo skundą ir dar birželio mėnesį paliko galioti anksčiau paskirtas sankcijas.
Anot E.Stankevičiaus, trys „Jonavos“ futbolininkai buvo nubausti diskvalifikacijomis, o pats klubas – 10 tūkst. eurų bauda.
Jis teigė, jog nusikaltusių futbolininkų vardų ir pavardžių atskleisti negali. Galima tik prisiminti, jog ryžto įvardinti nusikaltusius futbolininkus federacijos vadovams akivaizdžiai trūko ir 2019-aisiais, kai skambiai už manipuliacijas rezultatais iš A lygos buvo išmesti „Palangos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ klubai. Pavyzdžiui, latviai šiuose klubuose žaidusius ir diskvalifikuotus savo tautiečius įvardijo viešai, tuo tarpu LFF akivaizdžiai pritrūko ryžto.
Dabar prasižengusiųjų dangstymo taktikos LFF vadovai ėmėsi vėl, bet galimai šį kartą tam yra ir daugiau priežasčių.
15min išsiaiškino diskvalifikuotų futbolininkų pavardes ir bent viena iš jų LFF gramzdina į rimtą skandalą.
Šaltinių teigimu, didžiausia – 8 rungtynių diskvalifikacija – buvo skirta Benui Spietiniui.
25-erių futbolininkas ne tik vis dar atstovauja Jonavos komandai ir šį sezoną po diskvalifikacijos sužaidė du mačus, bet ir priklauso Lietuvos salės futbolo rinktinei, kuri visai neseniai dalyvavo pasaulio čempionate.
B.Spietinis buvo svarbi figūra Lietuvos rinktinės trenerio Jevgenijaus Ryvkino schemose ir žaidė visuose trijuose mačuose, o paskutiniajame su Kosta Rika – net starto penketuke.
Tikėtina, kad LFF vadovai, nenorėdami eliminuoti žaidėjo iš salės futbolo rinktinės, užsimerkė prieš jo praeities nuodėmes ir nusprendė neviešinti šios istorijos.
Panašias paraleles galime brėžti ir kalbant apie vidurio gynėją Džiugą Raudonių. Iš Kvėdarnos kilęs 21-erių futbolininkas dar visai neseniai buvo kviečiamas į Lietuvos U-21 jaunimo rinktinę.
Trečiasis diskvalifikuotas žaidėjas – vartininkas Martynas Matuzas. 32-ejų kaunietis dėmesį į save atkreipia ne pirmą kartą. Prieš porą metų jis buvo išmestas iš „Kauno Žalgirio“, kai rungtynių metu rasistiniais užgauliojimais įžeidė savo komandos draugą – Bisau Gvinėjos rinktinės gynėją Rudinilsoną.
Trečiadienį 15min pakartotinai susisiekė su E.Stankevičiumi ir paklausė, dėl kokių priežasčių atsisakyta viešinti diskvalifikuotų žaidėjų pavardes.
„Jei būtų mano valia, aš tas pavardes jums pasakyčiau kad ir dabar. Visgi teisėsauga, policija bei mūsų UEFA „Integrity“ sąžiningo žaidimo pareigūnė to daryti nerekomenduoja ir pasisako prieš. Esame dėl to jau ne kartą diskutavę“, – aiškino E.Stankevičius.
– Ar ne todėl šios pavardės neįvardijamos, kad tarp jų yra ir Benas Spietinis? – tiesiai paklausėme LFF generalinio sekretoriaus.
– Na gerai, jei jis ir būtų, ką šis pavyzdys keistų?
– Na, Benas atstovavo Lietuvos rinktinei neseniai vykusiame pasaulio čempionate...
– Jis žaidė, nes tai buvo trenerio sprendimas. Buvo laikas, kai nežaidė ir savo bausmę atliko. Tų variacijų galima prisigalvoti įvairių. Aš sakau atvirai, neįvardijame, nes mums to nerekomenduojama daryti. Čia yra jautrus dalykas. Jei kalbėsime apie žaidėjo karjerą ir pasakysime tokius dalykus viešai, klubai į jį jau žiūrės kitaip.
– Bet ar nesutiksite, kad tik viešinimu ir galima kovoti prieš tokius dalykus?
– Asmeniškai aš tam pritariu, mano noras ir ambicija būtų, kad šie dalykai būtų paviešinti. Bet šiandien turime ir rekomendacijas, į kurias stengiamės atsižvelgti. Reikia pripažinti, kad galimai sutartų rungtynių sąvoka ir visi tie raportai yra gana slidi informacija.
– Žiūrint iš Lietuvos futbolo federacijos vadovo pozicijos, ar jums atrodo normalu, kad prieš kelis mėnesius dėl sutartų rungtynių diskvalifikuotas žaidėjas yra kviečiamas į rinktinę ir gina jos garbę pasaulio čempionate?
– Vienas dalykas yra labai paprastas. Yra gautas raportas, atliktas tyrimas ir mes turime turėti 100 proc. įrodymų. Su teisėsauga buvo ne kartą kalbėta apie tai, kad turime konkrečias pavardes tų, kurie dalyvavo galimai sutartose rungtynėse, esame gavę raportus ir pan. Visgi teisėsauga tyrė ir nė karto nepritaikė jokių sankcijų. Kitas dalykas – žaidėjas kviečiamas ar ne – čia jau trenerio pasirinkimas. Jei jis mato žaidėją savo schemose, o jis toje sporto šakoje nėra padaręs nusižengimų, tai kokia problema? Mano žiniomis, lažybų rinkoje salės futbolo pasiūlos nėra ir lažintis už Lietuvos rinktinės rezultatus nebuvo galima (iš tiesų futsalo pasaulio čempionato mačai buvo įtraukti beveik į visų didžiausių lažybų bendrovių pasiūlą – aut.past.). Klubiniame futbole taip, ten pasitaiko visko.
15min primena, kad trijų žaidėjų diskvalifikacijos pradėjo galioti nuo apeliacijų išnagrinėjimo datos – birželio mėnesio. Tai reiškia, kad patyliukais bausmes futbolininkai jau yra atlikę.
„Jonava“ šiuo metu yra Pirmos lygos lyderė – turi 65 taškus, antroje vietoje žengiantys „Šiauliai“ – 59 taškus ir rungtynes atsargoje.
